|
|
|
|
|
Laišką ji rašo įbrėždama
Į akmeninę sieną
Galbūt kada nors,
Kitas vaikas
Nesijaus taip vienišai, kaip kad ji
Praėjo jau dveji metai
O ji besitiki
Nuo tada, kai jie įmetė ją čia,
Ji buvo numačiusi
Kelis kvailus išprievartavimus
O mama sutinka,
Kodėl eini namo?
Kodėl eini namo?
Kodėl eini namo...
Ji atrodo stipresnė,
Bet jie nori, kad ji būtų silpna,
Ji galėjo žaisti apsimesdama,
Ji galėjo prisijungti prie žaidimo,
Ji galėjo būti kitu klonu,
Kodėl eini namo?
Ko išmokei mane
Paleisk mane čia,
Nelankyk manęs,
Brangioji mama.
|