Nu kamon, vaikai. „Mobis dikas“, kaip bebūtų, yra XIX a. amerikiečių literatūros klasika, viena iš tų knygų, kurių, sakyčiau, elementariai gėda nežinoti ir būti neperskaičiusiam. Neabejoju, kad ji netaps nei jūsų gyvenimo kūriniu, anei, realu, padės besikankinant nūdienėse egzistencialistinėse duobėse. Bet knyga cituojama, perfrazuojama, ir ne vien literatūroje (kur jau vien kultinis pirmasis sakinys) — be tokių jungiamųjų grandžių sudėtinga sekti ir suvokti kultūrinę tradiciją, jos tęstinumą/kaitą
Skaitau Stanislaw Ignacy Witkiewicz „Insatiability“. Gana „intensyvus“ stilius, vietomis truputį sunku stumtis į priekį. Neabejoju, kad kaltas čia ir vertimas, bet originalo kalba kol kas skaityti neapsiimsiu. Tuos, kuriems įdomūs pavergti protai, dvigubos moralės etosas, totalitariniai režimai (ypač Vidurio ir Rytų Europos regiono specifika), manau, turėtų „užkabinti“. Ir orveliškos utopijos/distopijos etapą išgyvenusius, ir šiaip lenkų tarpukario literatūros mėgėjus.
Tai, jog "Mobi Dikas" yra pasaulinio lygio ir vertės kūrinys, yra nenuginčijamas faktas. Pati knyga yra iš pasaulio klasikinės bibliotekos kolekcijos ir sutinku, jog tai kažkoks savotiškas šedevras. Tiesiog pasakiau, kad knyga (su savo visu siužetu, įmantriais išvedžiojimais į kitas temas, savo palyginimais, sugretinimais ir t.t) nėra kiekvienam žmogui lengvai įkandama. Pati skaitydama kai kuriais momentais nuobodžiavau, nes tiesiog pasidarė ne taip įdomu ir netgi sausoka, bet gal tik dėl to, jog nebuvau tada rimtai nusiteikus priimti visą tą informaciją. Pastebėjau, kad ten beprotiškai daug paaiškinimų, kurių net nesužiūrėjau visų iki šiol.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Nu kamon, vaikai. „Mobis dikas“, kaip bebūtų, yra XIX a. amerikiečių literatūros klasika, viena iš tų knygų, kurių, sakyčiau, elementariai gėda nežinoti ir būti neperskaičiusiam. Neabejoju, kad ji netaps nei jūsų gyvenimo kūriniu, anei, realu, padės besikankinant nūdienėse egzistencialistinėse duobėse. Bet knyga cituojama, perfrazuojama, ir ne vien literatūroje (kur jau vien kultinis pirmasis sakinys) — be tokių jungiamųjų grandžių sudėtinga sekti ir suvokti kultūrinę tradiciją, jos tęstinumą/kaitą
Skaitau Stanislaw Ignacy Witkiewicz „Insatiability“. Gana „intensyvus“ stilius, vietomis truputį sunku stumtis į priekį. Neabejoju, kad kaltas čia ir vertimas, bet originalo kalba kol kas skaityti neapsiimsiu. Tuos, kuriems įdomūs pavergti protai, dvigubos moralės etosas, totalitariniai režimai (ypač Vidurio ir Rytų Europos regiono specifika), manau, turėtų „užkabinti“. Ir orveliškos utopijos/distopijos etapą išgyvenusius, ir šiaip lenkų tarpukario literatūros mėgėjus.
Apie šią knygą užsiminė Milošas "Pavergtame prote", kurį kaip tik skaitau, ir jau tai mane sudomino. Tavo komentaras susidomėjimą padvigubino. Verčiau "Nepasisotinimą" perskaitysiu nei "Mobį Diką", vien dėl tos tematikos, nes aš mėgstu knygas apie politinę santvarką, kaip ir mėgstu knygas apie religiją bei filosofinio pobūdžio skaitalus. Banginiai kol kas man yra antrinė rūšis, nepaisant, kokia literatūros klasika tai bebūtų.
Bet „Mobis dikas“, kaip bebūtų, nėra jauniesiems zoologams skirtas vadovėlis „apie banginį“. Ateičiai.;) Pradedant individo obsesyvia drama ir savo ribotumo suvokimu, net religijos klausimu, baigiant tuo, kad kiekvienas kūrinys yra savo laikotarpio politinės santvarkos/sociokultūrinės situacijos atspindys. Neįvertini slenksčių. Ok ok, protingas vaikas, viskas su laiku.
Pataikei į visus tris punktus, bet yra tam tikri koloritai - kai kuriose knygose labiau pasijaučia politinės santvarkos įtaka, kitose religijos ar filosofijos klausimai, trečiose banginiai ir kiti žvėreliai. Kiekvienoje knygoje yra visokio velnio, galbūt ne tiek, kiek yra, o tiek, kiek žmogus, skaitytojas tą sugeba įžvelgti. O žmogaus proto galia mums leidžia įžvelgti būtų ir nebūtų dalykų. O būtent man labiau reikia tokio kūrinio, kuriame stipriai pasijustų ta religija, politika ir filosofija. Na, bet savo akivaizdžiai aiškios pozicijos dėl dalykų, kurie man priimtini ir aktualūs, o kurie ne, nepiršiu toliau, nes tavo nuomonę aš supratau ir tu supratai manąją ir nėra reikalo kartoti tuos pačius dalykus kiekviename komentare.
Nu kamon, vaikai. „Mobis dikas“, kaip bebūtų, yra XIX a. amerikiečių literatūros klasika, viena iš tų knygų, kurių, sakyčiau, elementariai gėda nežinoti ir būti neperskaičiusiam. Neabejoju, kad ji netaps nei jūsų gyvenimo kūriniu, anei, realu, padės besikankinant nūdienėse egzistencialistinėse duobėse. Bet knyga cituojama, perfrazuojama, ir ne vien literatūroje (kur jau vien kultinis pirmasis sakinys) — be tokių jungiamųjų grandžių sudėtinga sekti ir suvokti kultūrinę tradiciją, jos tęstinumą/kaitą
Skaitau Stanislaw Ignacy Witkiewicz „Insatiability“. Gana „intensyvus“ stilius, vietomis truputį sunku stumtis į priekį. Neabejoju, kad kaltas čia ir vertimas, bet originalo kalba kol kas skaityti neapsiimsiu. Tuos, kuriems įdomūs pavergti protai, dvigubos moralės etosas, totalitariniai režimai (ypač Vidurio ir Rytų Europos regiono specifika), manau, turėtų „užkabinti“. Ir orveliškos utopijos/distopijos etapą išgyvenusius, ir šiaip lenkų tarpukario literatūros mėgėjus.
Apie šią knygą užsiminė Milošas "Pavergtame prote", kurį kaip tik skaitau, ir jau tai mane sudomino. Tavo komentaras susidomėjimą padvigubino. Verčiau "Nepasisotinimą" perskaitysiu nei "Mobį Diką", vien dėl tos tematikos, nes aš mėgstu knygas apie politinę santvarką, kaip ir mėgstu knygas apie religiją bei filosofinio pobūdžio skaitalus. Banginiai kol kas man yra antrinė rūšis, nepaisant, kokia literatūros klasika tai bebūtų.
Taip, tas pats Murti-Bingas.
Bet „Mobis dikas“, kaip bebūtų, nėra jauniesiems zoologams skirtas vadovėlis „apie banginį“. Ateičiai.;) Pradedant individo obsesyvia drama ir savo ribotumo suvokimu, net religijos klausimu, baigiant tuo, kad kiekvienas kūrinys yra savo laikotarpio politinės santvarkos/sociokultūrinės situacijos atspindys. Neįvertini slenksčių. Ok ok, protingas vaikas, viskas su laiku.
Nu kamon, vaikai. „Mobis dikas“, kaip bebūtų, yra XIX a. amerikiečių literatūros klasika, viena iš tų knygų, kurių, sakyčiau, elementariai gėda nežinoti ir būti neperskaičiusiam. Neabejoju, kad ji netaps nei jūsų gyvenimo kūriniu, anei, realu, padės besikankinant nūdienėse egzistencialistinėse duobėse. Bet knyga cituojama, perfrazuojama, ir ne vien literatūroje (kur jau vien kultinis pirmasis sakinys) — be tokių jungiamųjų grandžių sudėtinga sekti ir suvokti kultūrinę tradiciją, jos tęstinumą/kaitą
Skaitau Stanislaw Ignacy Witkiewicz „Insatiability“. Gana „intensyvus“ stilius, vietomis truputį sunku stumtis į priekį. Neabejoju, kad kaltas čia ir vertimas, bet originalo kalba kol kas skaityti neapsiimsiu. Tuos, kuriems įdomūs pavergti protai, dvigubos moralės etosas, totalitariniai režimai (ypač Vidurio ir Rytų Europos regiono specifika), manau, turėtų „užkabinti“. Ir orveliškos utopijos/distopijos etapą išgyvenusius, ir šiaip lenkų tarpukario literatūros mėgėjus.
Apie šią knygą užsiminė Milošas "Pavergtame prote", kurį kaip tik skaitau, ir jau tai mane sudomino. Tavo komentaras susidomėjimą padvigubino. Verčiau "Nepasisotinimą" perskaitysiu nei "Mobį Diką", vien dėl tos tematikos, nes aš mėgstu knygas apie politinę santvarką, kaip ir mėgstu knygas apie religiją bei filosofinio pobūdžio skaitalus. Banginiai kol kas man yra antrinė rūšis, nepaisant, kokia literatūros klasika tai bebūtų.
Nu kamon, vaikai. „Mobis dikas“, kaip bebūtų, yra XIX a. amerikiečių literatūros klasika, viena iš tų knygų, kurių, sakyčiau, elementariai gėda nežinoti ir būti neperskaičiusiam. Neabejoju, kad ji netaps nei jūsų gyvenimo kūriniu, anei, realu, padės besikankinant nūdienėse egzistencialistinėse duobėse. Bet knyga cituojama, perfrazuojama, ir ne vien literatūroje (kur jau vien kultinis pirmasis sakinys) — be tokių jungiamųjų grandžių sudėtinga sekti ir suvokti kultūrinę tradiciją, jos tęstinumą/kaitą
Skaitau Stanislaw Ignacy Witkiewicz „Insatiability“. Gana „intensyvus“ stilius, vietomis truputį sunku stumtis į priekį. Neabejoju, kad kaltas čia ir vertimas, bet originalo kalba kol kas skaityti neapsiimsiu. Tuos, kuriems įdomūs pavergti protai, dvigubos moralės etosas, totalitariniai režimai (ypač Vidurio ir Rytų Europos regiono specifika), manau, turėtų „užkabinti“. Ir orveliškos utopijos/distopijos etapą išgyvenusius, ir šiaip lenkų tarpukario literatūros mėgėjus.
Viena profesionaliausių parašytų knygų skaitytų per visą mano gyvenimą. Aš irgi ją skaitau. (beje, autorius Herman Melville). Na, suprantama, kad ji gali kitiems nepatikti, nes ten labai jau daug kalbama apie tuos banginius, tačiau visa tai aprašyta puikiai, mano manymu.
Prisimenu Mobio Diko ištraukas, kai reikėjo mokykloje, kokioj šeštoj ar septintoj klasėj. Kūrinys gana įdomus tiek savo stiliumi, tiek tema. Ir iki šiol nesu jo įtraukęs į must read sąrašą, nes ir taip jame per daug knygų.
Ir aš šiaip nerekomenduočiau jo įtraukti į must read sąrašą, nes jis toli gražu nėra toks, kad kiekvienas žmogus per savo gyvenimą privalėtų perskaityti, tačiau tiems, kas domisi banginiais ir jų visokiomis klasifikacijomis bei sandaromis, tiems patarčiau paskaityt. Ir ten ne vien apie banginius rašo, o apie daugybę įdomių dalykų, iš ko matosi, koks autorius buvo protingas ir apsiskaitęs, tik deja, savo metu jis liko neįvertintas, nors ir šiomis dienomis nelabai vertinamas...
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Viena profesionaliausių parašytų knygų skaitytų per visą mano gyvenimą. Aš irgi ją skaitau. (beje, autorius Herman Melville). Na, suprantama, kad ji gali kitiems nepatikti, nes ten labai jau daug kalbama apie tuos banginius, tačiau visa tai aprašyta puikiai, mano manymu.
Prisimenu Mobio Diko ištraukas, kai reikėjo mokykloje, kokioj šeštoj ar septintoj klasėj. Kūrinys gana įdomus tiek savo stiliumi, tiek tema. Ir iki šiol nesu jo įtraukęs į must read sąrašą, nes ir taip jame per daug knygų.
Mobį Diką. Dar nežinau ar aš jai neužaugau, ar tai didžiausias mano literatūrinis nusivylimas.
Viena profesionaliausių parašytų knygų skaitytų per visą mano gyvenimą. Aš irgi ją skaitau. (beje, autorius Herman Melville). Na, suprantama, kad ji gali kitiems nepatikti, nes ten labai jau daug kalbama apie tuos banginius, tačiau visa tai aprašyta puikiai, mano manymu.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Č.Milošas - Pavergtas protas. Perskaitęs autoriaus žodį pradžioje supratau, kad šita knyga bus greičiausiai įdomiausia šią vasarą skaityta knyga (ir paskutinė)
Neseniai, užbaigus E. M. Remarko knygą "Trys draugai", kurią rekomendavo ne vienas žmogus, prisėdau prie kitokio tipo knygos, kurią norėjau perskaityti jau seniai, tik vis nerasdavau tam progos ir laiko. Ateistai ir kitokio tipo netikintys, sukluskite (nors, patariu ją skaityti visiems, ne tik ateistams). Iš pažįstamų, kurie ją skaitė, supratau, kad lietuviškasis variantas nėra prastesnis už angliškąjį. Nors jei yra galimybė, visada geriau skaityti originalą, savaime aišku (o tam reikia puikių anglų kalbos žinių, jau vien lietuviški terminai yra gana sudėtingi, ne visiems suprantami). Richard Dawkins'o "The God Delusion". Lietuviškai - "Dievo iliuzija" (nors, beje, pats žodis 'delusion' reiškia labai įkyrią iliuziją, Google vertėjas šito pripažinti nenori ir verčia tiesiog 'iliuzija'). Dar nė neįpusėjau, bet jau galiu pasakyti - nuostabu.
____________________
You're gonna go far, fly high
You're never gonna die
You're gonna make it if you try
They're gonna love you.
Man made the cars to take us over the road
Man made the train to carry the heavy load
Man made electric light to take us out of the dark
Man made the boat for the water, like Noah made the ark
Man thinks about our little bitty baby girls and our baby boys
Oi jau cia turetu padirbeti viesuju rysiu specialistai.welcome to XXI century Negi nesimato kad rusai iki mano amziaus megsta vakarietiska kultura.ta pati muzika filmai drabuziai keliones.jiems priklauso ateitis te seniai pasilaidoja po tankais o ne jie
2013 m. rugsėjo 3 d. 17:08:07
George R.R. Martin - Clash Of Kings
2013 m. rugsėjo 3 d. 16:17:36
Kadangi man nedavė Milošo "Ulro žemės", kadangi likus viena ant visos bibliotekos, tai pasiėmiau "Abėcėlę"
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugpjūčio 24 d. 23:49:40
Tai, jog "Mobi Dikas" yra pasaulinio lygio ir vertės kūrinys, yra nenuginčijamas faktas. Pati knyga yra iš pasaulio klasikinės bibliotekos kolekcijos ir sutinku, jog tai kažkoks savotiškas šedevras. Tiesiog pasakiau, kad knyga (su savo visu siužetu, įmantriais išvedžiojimais į kitas temas, savo palyginimais, sugretinimais ir t.t) nėra kiekvienam žmogui lengvai įkandama. Pati skaitydama kai kuriais momentais nuobodžiavau, nes tiesiog pasidarė ne taip įdomu ir netgi sausoka, bet gal tik dėl to, jog nebuvau tada rimtai nusiteikus priimti visą tą informaciją. Pastebėjau, kad ten beprotiškai daug paaiškinimų, kurių net nesužiūrėjau visų iki šiol.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2013 m. rugpjūčio 24 d. 23:48:10
Pataikei į visus tris punktus, bet yra tam tikri koloritai - kai kuriose knygose labiau pasijaučia politinės santvarkos įtaka, kitose religijos ar filosofijos klausimai, trečiose banginiai ir kiti žvėreliai. Kiekvienoje knygoje yra visokio velnio, galbūt ne tiek, kiek yra, o tiek, kiek žmogus, skaitytojas tą sugeba įžvelgti. O žmogaus proto galia mums leidžia įžvelgti būtų ir nebūtų dalykų. O būtent man labiau reikia tokio kūrinio, kuriame stipriai pasijustų ta religija, politika ir filosofija. Na, bet savo akivaizdžiai aiškios pozicijos dėl dalykų, kurie man priimtini ir aktualūs, o kurie ne, nepiršiu toliau, nes tavo nuomonę aš supratau ir tu supratai manąją ir nėra reikalo kartoti tuos pačius dalykus kiekviename komentare.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugpjūčio 24 d. 23:36:23
Taip, tas pats Murti-Bingas.
Bet „Mobis dikas“, kaip bebūtų, nėra jauniesiems zoologams skirtas vadovėlis „apie banginį“. Ateičiai.;) Pradedant individo obsesyvia drama ir savo ribotumo suvokimu, net religijos klausimu, baigiant tuo, kad kiekvienas kūrinys yra savo laikotarpio politinės santvarkos/sociokultūrinės situacijos atspindys. Neįvertini slenksčių. Ok ok, protingas vaikas, viskas su laiku.
2013 m. rugpjūčio 24 d. 23:03:10
Apie šią knygą užsiminė Milošas "Pavergtame prote", kurį kaip tik skaitau, ir jau tai mane sudomino. Tavo komentaras susidomėjimą padvigubino. Verčiau "Nepasisotinimą" perskaitysiu nei "Mobį Diką", vien dėl tos tematikos, nes aš mėgstu knygas apie politinę santvarką, kaip ir mėgstu knygas apie religiją bei filosofinio pobūdžio skaitalus. Banginiai kol kas man yra antrinė rūšis, nepaisant, kokia literatūros klasika tai bebūtų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugpjūčio 24 d. 22:55:01
Nu kamon, vaikai. „Mobis dikas“, kaip bebūtų, yra XIX a. amerikiečių literatūros klasika, viena iš tų knygų, kurių, sakyčiau, elementariai gėda nežinoti ir būti neperskaičiusiam. Neabejoju, kad ji netaps nei jūsų gyvenimo kūriniu, anei, realu, padės besikankinant nūdienėse egzistencialistinėse duobėse. Bet knyga cituojama, perfrazuojama, ir ne vien literatūroje (kur jau vien kultinis pirmasis sakinys) — be tokių jungiamųjų grandžių sudėtinga sekti ir suvokti kultūrinę tradiciją, jos tęstinumą/kaitą
Skaitau Stanislaw Ignacy Witkiewicz „Insatiability“. Gana „intensyvus“ stilius, vietomis truputį sunku stumtis į priekį. Neabejoju, kad kaltas čia ir vertimas, bet originalo kalba kol kas skaityti neapsiimsiu. Tuos, kuriems įdomūs pavergti protai, dvigubos moralės etosas, totalitariniai režimai (ypač Vidurio ir Rytų Europos regiono specifika), manau, turėtų „užkabinti“. Ir orveliškos utopijos/distopijos etapą išgyvenusius, ir šiaip lenkų tarpukario literatūros mėgėjus.
2013 m. rugpjūčio 24 d. 22:40:09
Oskaro Vaildo "Doriano Grėjaus portretą"; Jau antrą kartą skaitau.
____________________
Jeigu Jūs nesergate paranoja, tai dar nereiškia, kad jie Jūsų neseka!
2013 m. rugpjūčio 24 d. 22:11:06
Ir aš šiaip nerekomenduočiau jo įtraukti į must read sąrašą, nes jis toli gražu nėra toks, kad kiekvienas žmogus per savo gyvenimą privalėtų perskaityti, tačiau tiems, kas domisi banginiais ir jų visokiomis klasifikacijomis bei sandaromis, tiems patarčiau paskaityt. Ir ten ne vien apie banginius rašo, o apie daugybę įdomių dalykų, iš ko matosi, koks autorius buvo protingas ir apsiskaitęs, tik deja, savo metu jis liko neįvertintas, nors ir šiomis dienomis nelabai vertinamas...
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2013 m. rugpjūčio 24 d. 22:06:23
Prisimenu Mobio Diko ištraukas, kai reikėjo mokykloje, kokioj šeštoj ar septintoj klasėj. Kūrinys gana įdomus tiek savo stiliumi, tiek tema. Ir iki šiol nesu jo įtraukęs į must read sąrašą, nes ir taip jame per daug knygų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugpjūčio 24 d. 17:39:11
Viena profesionaliausių parašytų knygų skaitytų per visą mano gyvenimą. Aš irgi ją skaitau. (beje, autorius Herman Melville). Na, suprantama, kad ji gali kitiems nepatikti, nes ten labai jau daug kalbama apie tuos banginius, tačiau visa tai aprašyta puikiai, mano manymu.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2013 m. rugpjūčio 24 d. 17:30:06
Vilis Normanas "Beprotnamis"
____________________
During your life, never stop dreaming. No one can take away your dreams – Tupac Shakur
2013 m. rugpjūčio 24 d. 14:26:01
Mobį Diką. Dar nežinau ar aš jai neužaugau, ar tai didžiausias mano literatūrinis nusivylimas.
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
2013 m. rugpjūčio 24 d. 12:41:31
2013 m. rugpjūčio 24 d. 11:56:40
Č.Milošas - Pavergtas protas. Perskaitęs autoriaus žodį pradžioje supratau, kad šita knyga bus greičiausiai įdomiausia šią vasarą skaityta knyga (ir paskutinė)
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugpjūčio 3 d. 01:06:50
Neseniai, užbaigus E. M. Remarko knygą "Trys draugai", kurią rekomendavo ne vienas žmogus, prisėdau prie kitokio tipo knygos, kurią norėjau perskaityti jau seniai, tik vis nerasdavau tam progos ir laiko. Ateistai ir kitokio tipo netikintys, sukluskite (nors, patariu ją skaityti visiems, ne tik ateistams). Iš pažįstamų, kurie ją skaitė, supratau, kad lietuviškasis variantas nėra prastesnis už angliškąjį. Nors jei yra galimybė, visada geriau skaityti originalą, savaime aišku (o tam reikia puikių anglų kalbos žinių, jau vien lietuviški terminai yra gana sudėtingi, ne visiems suprantami). Richard Dawkins'o "The God Delusion". Lietuviškai - "Dievo iliuzija" (nors, beje, pats žodis 'delusion' reiškia labai įkyrią iliuziją, Google vertėjas šito pripažinti nenori ir verčia tiesiog 'iliuzija'). Dar nė neįpusėjau, bet jau galiu pasakyti - nuostabu.
____________________
You're gonna go far, fly high You're never gonna die You're gonna make it if you try They're gonna love you.
2013 m. liepos 15 d. 13:05:00
sunku pasakyt.. kadangi irgi Kerouacą skaitai tai jau vien tai leidžia susidaryt nuomonę.
bet dėmesio tikrai verta.
2013 m. liepos 14 d. 19:22:07
Jau šiandien žadu pradėti Č.Milošo - Isos slėnį, nes su auklyte susisporinom, kad perskaitysiu ir atsakysiu jai visus klausimus rugsėjo mėnesį.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. liepos 14 d. 17:39:50
Ivanauskaitės "Placebas". Visai patiko. Iki šiol jos kūryba absoliučiai nesidomėjau, bet dabar, manau, ką nors dar reiks prigriebt.
2013 m. liepos 14 d. 13:03:09
Ar įdomi? Planuoju kaip tik šią knygą pasiimti, kai baigsiu skaityti J. Kerouaco "Big Surą".