Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
 

Puslapiai: 12
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Dolante
2005 m. birželio 19 d. 16:05:10
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Šio autoriaus kūryba sudėtinga, bet labai įdomi.

____________________
I'm never alone I'm alone all the time ... No-one else can heal my pain...
Atsakyti
hole
2005 m. birželio 19 d. 15:56:22
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
nors pernely i jo poezija nesu gilinusis,bet siu metu literaturos kurse sis bei tas buvo,juolab,kad ir i egza nepatingejo idet

smagu,kad sitam ilgam sarase suradau ir man labiausiai patikusius:"Krautuveles pardaveja", "Stoties virsininkas"...ir egzaminiskoji - "Pasaka"

Atsakyti
Lemna
2005 m. birželio 19 d. 15:50:49
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
siemet 10 klases egzamine buvo radausko "pasaka" na galiu pasakyti kad labai lengva nebuvo.. o ir pati mokytoja sake kad cia 10 klases kursas..

____________________
no music in me
Atsakyti
The_Wicked_One
2005 m. birželio 19 d. 15:44:15
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
kada ateisiu, perskaitysiu visus. nesu apie ji girdejus. gaila , dabar laiko daug neturiu

____________________
STAND UP. SPEAK UP. Say NO to racism. _____________________ Aš gerai rusiškai keikiuosi. Nesidžiauk, brolau, alaus neparnešęs. _________________ svarbiausios gyvenimo tiesos: 1. Alus tinka gerti su bet kuo, ypač su alumi. 2. Kam gerti alaus mažai, jei galima daug. 3. Nėra dalykų, kurių vertės negalima išmatuoti alumi. 4. Aluje nepaskęsi 5. skaudžiausia tiesa: viso pasaulio alaus neišgersi. 6. bandelės yra 3 kartus skanesnės, jei tai yra alus. 7. nėra progos, kuriai esant negalėtum gerti alaus ir nėra alaus, prie kurio neatsirastų progos. 8. nėra sveikatos, kurios nepataisytų alus. to be continued.. Galimybių teorija: alus gali būti neskanus tada, jei ta nėra alus.
Atsakyti
rocky
2005 m. birželio 19 d. 15:40:05
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
Ka manote apie shita poeta? esate skaite? patiko? nepatiko? kurie eiliai labiausiai patiko?


sitie, mano megstamiausi, tikrai nuostabus


MIRTIES ANGELAS

Jisai ateina per granito kiemą,
Juoduos sparnuos pražilę plunksnos žiba.
Paglosto medį, vandenį ir katę,
Į dieną kaip į veidrodį pažiūri.

Ir klanas dreba, nors nutilo vėjas,
Ir katinas nuo slenksčio puola orą
Kaip pelę. Medžio kraujas ima stingti,
Diena dėmėm rudoj žolėj pabyra.

Naujagimiu pravirksta ąžuolinės
Šimtmetės durys. Pro geltoną rūką
Ligonio akys mato: laumės juosta
Kvatojančiom papūgom byra žemėn.

Gyviesiems laikrodis skaičiuoja laiką,
Ir voras tinklą tarp žvaigždžių kabina,
O angelas, į židinį įėjęs,
Pavirsta dūmais, pelenais, žarijom.


KATĖS

Čia gyvena persiškos katės,
Nesirūpinančios vaikais.
Kambarys, jų kūnus pamatęs,
Ėmė klotis lėtais šilkais.

Jos nuėjo per kilimo taką
Ir ištirpo šilko klane.
O nuo sienų muzika teka,
Susikaupus ąsočio dugne.

Natiurmorte, sklaidydamas tamsą,
Tyliai liejasi žemas do.
O vandentieky tragišką Brahmsą
Repetuoja pamišęs vanduo.

Pergamentu apvilktas tomas
Zaratustrą cituoja sapne,
Ir praeina katės fantomas,
Atsimušęs šilko klane.


VAKARO STEBUKLAS

Mane nuliūdino ta rudenio diena:
Beprasmiški darbai artojo ir kirtėjo
Ir juodo traukinio mechaniška daina,
Tačiau į vakarą stebuklas priartėjo, -

Vanduo apsirengė melodija kuklia,
Pabudusi šviesa į šaltą srovę metės,
Švelnių atodūsių šilkiniam patale
Bučiavo angelo krūtis nepilnametės.


RAUDONI MEDŽIAI

Raudonų medžių kaip sargų
Apstotas nerandu sau vietos.
Kiekvieną rudenį sergu
Nostalgija ne šios planetos.

Tu nusiminęs nueini,
Tu liūdną savo žingsnį lėtini,
Naktis, galinga ir švelni,
Tau duoda rūbą fioletinį.


VENECIJA

Jie bangoj pakyla iš lėto
Paauksuoto stiklo tvane:
Ticianas ir Tintoretto
Ir gondolų juoda minia.

Gedulingi gondolų kūnai
Girdi šauksmą mirties balsų.
Ties kanalais mato lakūnai
Vario arklius tarp debesų.

Iš lėktuvo iššokęs, angele,
Nuplasnok vandenų keliais
Ir išgirsi beprotę anglę:
\"What a beutiful British place\".

Stangrūs vėjai prie burių limpa,
Saulė rodo kelią laivams,
Vandeny dainuojanti nimfa
Šypsos savo akliems dievams.

O dievai nesupranta juoko,
Net akliems žiūrėti skaudu:
Marmurinėm sraigėm barocco
Šliaužia klasišku fasadu.


ŽIEMOS DAINA

Sūkuriuotom gėlėm, pasiklydusiais paukščiais,
Nepaeinančiais, griūnančiais sniego kalnais
Apsitvėrė žiema, - neįžiūrimais aukščiais,
Nepagaunamais, alpstančiais tonais švelniais.

O eilėraštis gimsta - kaip vėjas - iš nieko
Ir skambėdamas bėga pusnim neramus,
Bet negali daina prasimušti pro sniegą
Ir sugrįžta - kaip vėjas - į savo namus.


VAKARO LIETUS

Švelnų, liūdną lietų
Vakaras paliejo.
Tūkstantis poetų
Laukė ir tylėjo
Ir bijojo: lietūs
Skleidę liūdesį paliaus,
Eilėse neradę vietos,
Vėl į dangų nukeliaus.


ŽIEMOS PASAKA

Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.

Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.

Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.


LAUMĖS JUOSTA

Einu per lauką ir regiu
Laumės juostą ant rugių.

Drėgnoj erdvėj - varinės vielos.
Ant jų linguojas paukščių sielos.

Nudžiugę šnekasi ir čiulba
Aplinkui telegrafo stulpą

Numirusį ir septyniom
Spalvom pakyla ties galvom

Ir skrenda alpstančias drugiais
Į laumės juostą ties rugiais.


DVASIŲ BALADĖ

Girios senos kaip vandenys. Samanos.
Klaidžios pasakos kurčio pušyno.
Miško dvasios, kur kalba nesąmones
Ir kurios savo vardo nežino.

Jos užgimę audroj vakarykštėje,
Išsivertę iš degančio kelmo.
Jas griaustiniai maurodami krikštijo,
Joms durnaropės byra iš delno.

Apsisiautusios rūkstančia tunika,
Kaukia jos per miškų karaliją
Ir išgąsdina vaiką ir kunigą,
Kurie velnio ir angelo bijo.

Jos paukščiuką nuo epušės nuspiria,
Nugramzdina į vandenį - nuogą,
Pamaitina gyvatę ir musmirę,
Prinokina nuodingąją uogą.

Jos nutūpusios užburia ąžuolus
(Iš tų medžių bus pjaunamas karstas)
Ir murmėdamos maišos kaip mašalas,
Ir į dūmus pavirsta jų barzdos.

Girios senos kaip vandenys. Samanos.
Klaidžios pasakos kurčio pušyno.
Miško dvasios, kur kalba nesąmones
Ir kurios tikro Dievo nežino.


GEGUŽIS

Naktį griausmas topolį spiritu palaisto.
Žemėj sklinda karštas kvapas nuodėmingo vaisto.

Garsiai - kaip granatos - sprogsta pumpurai.
Jau iš anksto matos: baigsis negerai.

Miškuose šaltiniai muša kaip šampanas,
Krūmuos griuvinėja pasigėręs Panas.

Žemė ūžia bitėm, žaidžia vabalais,
Upėj plaukia debesys putotais gabalais.

Plazda žalios telegramos vieškelių stulpuos,
Ir numirėliai neramūs gieda žydinčiuos kapuos.


SAULĖLYDIS

Sumaišęs vėją su vynu,
Išgėręs, gatvėmis einu,
Ieškodamas lengvos širdies,
Linksmos, karališkos mirties.

Į dangų bėga kaminai,
Per dangų nuskrenda varnai,
Veidai dainuojančių draugų,
Drugiai iš moterų plaukų.

Padangė liejasi variu,
Aš orą degantį geriu,
Man graso peiliai žiburių,
Aš jokio ginklo neturiu.

Aš ieškau šypsančios mirties.
Kas rojun kelią man nuties,
Ateiti laimei įsakys,
Užmerks nustebusias akis?


DAINOS GIMIMAS

Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,
Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos,

Ir vėjas dangiškas į jos lapus atklysta,
Ir paukštis čiulbantis joj suka savo lizdą,

Ir skamba medyje melodija tyli,
O aš klausausi jos ir užrašau smėly,

Ir vamzdį paimu, ir groju, ir dainuoju
Su vėju ir paukščiu ir su medžiu baltuoju,

Ir ūžia debesys nežemiškos spalvos
Virš tos dainuojančios ir grojančios kalvos.


PAPRASTOS DAINOS

Kai aš prisimenu anas dienas,
Rašau be galo paprastas dainas:

Apie auksinį tėvo gryčios stogą
Ir apie derlių, gerą arba blogą.

Ten kaip žiedai margavo aviliai,
Lietus į žemę sunkėsi giliai.

O žmonės gimė, sėjo, pjovė, mirė,
Juos kirto laikas, o jie kirto girią.

Bet jie žaliavo, kaip ir ta giria,
Ir jie dainas dainavo vakare,

Pareidami iš lauko į namus,
Ir švietė jiems saulėlydis ramus,

Ir suko girnas jiems galingas vėjas,
Vyresnis brolis, jiems padėt atėjęs.


SUGRĮŽIMAS

Pasikalbėjau su dievais
Ir vėl į žemę sugrįžau,
Ir vaikštau skersgatviais kreivais,
Ir vėl eilėraščius rašau.

Danguj saulėlydis geltonas,
O aš į žemę sugrįžtu,
Kur groja senas patefonas
Ir kvepia liepos ties paštu.


SAPNAS

Aš sapnavau peizažą lyg El Greco:
Danguj, žalsvam stikliniam debesy,
Atsispindėjo kalnas ir šviesi
Žaibų srovė, - ir nebebuvo nieko,

Kas skirtų žemę nuo dangaus. Many
Taip pat atsimuša kalnai ir upės,
Ir supas paukštis, ant šakos nutūpęs,
Ir plaukia žydros žuvys vandeny

Manosios sielos. Vaikščioju po rojų
Ir giesmes angelo paskui kartoju.


ATRADIMAI

Aš ieškau, nieko nepametęs.
Randu žodžius, randu rimus.
Džiaugiuos, kaip geležėlę radęs.
Aš vaikštau vienas, neramus,
Neprijaukinamas, kaip katės.


GIRTUOKLIS GRĮŽTA NAMO

Kai tu, šventa šeima, ilsies,
Girtuoklis vidury nakties
(Jo klauso liepos ir vežikai
Ir neužmigę katalikai)
Dainuoja apie mergeles,
Ir darželes, ir rūteles.

Jam grindinys kaip ratas sukas,
Jį stumdo lempų spinduliai,
Ir mažas auto kaip šuniukas
Jį puola, lodamas žaliai.

Jis mašinai per snukį duoda:
\"Daugiau nebenorėsi lot!\"
Bet auto meta jį į juodą
Klaną ir pradeda kvatot.

Jis mašinos juokų neboja,
Klane gulėdamas dainuoja.

Dainuoja apie žirgelius,
Ir mergelius, ir darželius
Girtuoklis vidury nakties,
Kai tamsta, angele, meldies.


LAIŠKAI SAU PAČIAM

Vos liesdamas daiktus ir žmones,
Aš laikausi pats už savęs
Ir einu be dangaus malonės
Per pasaulio gatves.

Ir kažin kur rieda vežikai,
Ir kažin ką loja šuva,
Ir kažin ką plėšia plėšikai,
Ir kažin kam ritas galva.

Mus nelaimės veja, kaip aras
Veja bėgančią avį laukais.
Bet nei badas, nei maras, nei karas,
Nei pragaras mūs nepakeis.

Negaliu nė vienam padėti
Ir padėti man neprašau.
Negaliu nežydėt, neliūdėti
Ir sau laiškus - eiles rašau.


NAKTINIS PASIMATYMAS

Šlapioj žolėj prabėgo fortepijonas.
Akordų smūgiai nukrėtė rasas.
Šlamėjimą girdėjo šventas Jonas,
Tvankiems šilkams nuskridus į dausas.

Kapuos kvepėjo vos numiręs šienas.
Jame klajojo lepūs kvėpalai
Moters. Nuo debesio lelijų pienas
Tekėjo žemėn, ir vėlai

Išgirdę muziką, kuri nutilo,
Jie nusigando vienumos, -
O ji kaip juodas potvynis pakilo
Iš begalinės gilumos.


MERGAITĖ BĖGA Į MŠKĄ

Pavasaris, per veidą mušdamas
Visiems, kurie nenori keltis,
Kaip garvežys per mišką ūždamas,
Per upę plaukdamas kaip valtis,

Pavirsta kaime į lakštingalą.
Ją mėnuo sveikina geltonas.
O ji nakties auksinį inkilą
Suvirpina sidabro tonais.

Ji gieda žaliose šakelėse,
Jos balsas veržiasi į klėtį,
O klėtyje mergaitė keliasi,
Nebegalėdama gulėti.

Išeina. Eina mėnesienoje,
Žėrėdama žaliais plaukais,
O jos šešėlis plaukia sienoje
Ir lūžta, bėgdamas laukais.

Pelėda girioje kvatojasi,
Berželiai šviečia žalumu.
Mergaitė, ligi šiol bijojusi,
Dabar bučiuoja su džiaugsmu.


UNDINĖS

Koksai lieknumas tų žalių
Bangoj linguojančių žolių!

Miškų bedugniai ežerai,
Undinių tylūs kambariai.

Žali miškai, žali takai,
Ir žalios akys, ir plaukai.

Pamoja tirpstančiam stikle
Ranka nežemiškai žalia,

Tyliai nuaidi vandeny
Daina liūdna, daina švelni,
Ir tu į vandenį eini.

Ir plakas ratai, ratai, ratai,
Ir eina metai, metai, metai..

Miškų bedugniai ežerai,
Nieks nesuras tavęs, tikrai.


PIRMOJI NAKTIS

Kiekvienas tavo plaukas kaip žvaigždė,
Man pro pirštus tekėdamas, mirgėjo,
Ir kaip auksinė didelė katė
Per krūmus mėnuo į medžioklę ėjo.

Ką sakė nesuprantami kvapai,
Mums nemokėjo spinduliai išversti.
Užmerkusi akis, tu nusilpai,
Ir tavo angelas pradėjo verkti.


KRAUTUVĖLĖS PADAVĖJA

Mergaitės veidu teka ašaros:
Mylėjo, prisiekė, nerašo.
Negalima grąžinti vasaros,
Ir ji rankas ant slenksčio grąžo.

Sugriuvo pilys, mirė pasakos.
Miestelis rudeniu patvinęs.
O krautuvėje - virvės, pasagos
Ir vinys, vinys, vinys, vinys.


KAŠTANAS PRADEDA ŽYDĖT

Velniop nueina aukštas menas,
Ir nebegalima liūdėt,
Kada pavasarį kaštanas
Už lango pradeda žydėt.

Jis verčia lyti karštą lietų
Ir pūsti vėjus iš pietų,
Jis žydi taip, kad išsilietų
Kaip upės širdys iš krantų,

Kad nuo stalų nulėktų knygos,
Kad alptų tvankūs vakarai,
Kad imtų siausti tokios ligos,
Kurių nežino daktarai,

Kad viskas degtų ir putotų,
Kad paukščiai švilptų, kol užkims,
Kad naktį motinos raudotų,
Namo negrįžtant dukterims...

O medžiuos dega tylios žvakės -
Baltuos žieduos rausvi taškai, -
Ir pareini namo apakęs,
Ir plunksna rašalą taškai.


NAKTIES KELEIVIS

Vidunaktis miestą fantomą
Aptaškė krauju ir ugnim,
O skliauto bedugnį aksomą
Subadė auksinėm vinim.

O žemėje vieškeliai liejas,
O vieškeliais eina žmogus,
Pametęs gatves ir alėjas,
Pamatęs lankas ir laukus.

Jam moja pražydus šakelė,
Žiedų ir kvapų kupina,
Ir nušviečia plaukiantį kelią
Auksinė nakties šypsena.


DVI ŽVAIGŽDĖS

Dvi žvaigždės, dvi dėmelės menkos,
Mirgėjo pro gauruotą mišką,
Ir jų plonutės, šviesios rankos
Žaliais lašais aptaškė viską.

Paskui jos tyčia ėmė kristi,
Staiga ant debesio sustojo,
Ir, prisiminę kūdikystę,
Žili miškai nusišypsojo.


VAKARAS

Vakaras. Nereikia nieko,
Tik sėdėti ir žiūrėt,
Kaip ta saulė mus palieka,
Ir lyg vakaras žėrėt.

Ir matyt, kaip upėj gluosnis
Atsispindi ir lanka,
Ir kaip žemę ima glostyt
Šilto vakaro ranka.

Ir girdėt ties galva skrendant
Nepažįstamus paukščius,
Ir matyt į naktį brendant
Kažką murmančius medžius.

Taip sėdėti ir žiūrėti
Be jokios, jokios minties
Ir jau nieko nenorėti,
Nieko, nieko, net mirties.


SENELĖS DARBAI

Senelė dreba, ji pasenus baisiai
Ir apsivilkusi labai blogai,
Bet, jai ištiesus ranką, krenta vaisiai
Ir miršta kunigai ir ubagai.

Senelė papirosus perka kioske,
Ji tiesia ranką prie dėžutės mėlynos, gražios.
Bet štai į kasą veidu krenta senas Joškė,
Jis niekuomet jai nebeduos grąžos.

Senelė nori aplankyt gimtinio kaimo obelis.
\"Greičiau važiuokit, juk naktis šviesi!\"
Staiga į medį trenkia automobilis,
Ir senė juokias po sudužusiu taksi.

Senelė beprotė dainuodama po aikštę sukas.
Vaikai į senę mėto akmenis, šukes.
O naktį suserga staiga berniukas,
Ir po savaitės reikia degt žvakes.

Senelė elgeta prie gryčios stovi susigūžus.
Daržely žaidžia saulė ir drugiai.
Senelė prašo šeimininkę duot drabužių:
Ji apsivilkusi labai blogai.


PATEFONAS

Kas vakaras, kai ponia pradeda arbatą,
Ant primuso užkaitus, virti, -
Susirgus džiova, Violetta operoj \"La Traviata\"
Drauge su primusu dainuoja apie mirtį.

Tai nuteikia gerai to namo šeimininką,
Jam arbata stipri, o muzika švelni patinka:

\"To džiaugsmo niekas nepažįsta,
Tiktai jautrioji siela mano,
Kada plokštelėje pragysta
Koloratūrinis soprano!\"

Už lango rieda žvaigždės, rudeninės, sunkios,
O toji muzika pro šalį sienoj sunkias.

Tas balsas draskosi, prie lubų pasikėlęs, -
Skambi agonija nežemiškų kančių, -
Upelis tragiškas jausmingos muzikėlės
Per erdvę liejasi lig tylinčių žvaigždžių.


VASAROS NAKTIES SAPNAS

Vakare, man beveik užmigus,
Kai dar šviečia lempa šalia,
Bet ant stalo jau miega knygos
Ir medinė varlė žalia,

O kažkur apačioj, pas kaimyną,
Senas laikrodis din din din, -
Man pakvimpa pražydę kmynai,
Ir jų kvapas artyn ir saldyn.

Aš matau, kaip ilsis pjovėjas:
Žydros akys žalioj žolėj,
Ir girdžiu, kaip vasaros vėjas
švilpiniuoja jo skrybėlėj.

Aš matau, tarytum pro rūką:
Man mosuoja ranka trapi
Pernai mirusio piemenuko,
Meškeriojančio paupy.

Jis mane nusimaudyt kviečia,
Plonas balsas šaukia mane,
Ir numirėlių saulė šviečia
Jo veidą mano sapne.


PRIEBLANDA

Nuo apsnigto suoliuko pasikėlei,
Ant sniego medžių mėlyni šešėliai.

Ir varpas migdo tolumas ramias,
Ir sklaidos dūmai po dangaus gelmes.

O toj gelmėj pavargęs vėjas skrenda
Ir gailiai švilpia ir draugų neranda.

Ir tu per sniegą temstantį brendi,
Ir tu kaip vėjas nieko nerandi.

Norėtum skrist kaip jis, norėtum rėkti,
Norėtum bėgt, bet neturi kur bėgti.

Ir vien tik rankom nosinę draskai,
Ir draikos vėjyje žili plaukai.


PASAKA

Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono,
Pro užrakintas geležies duris,
Pro šaltą žiburį, beprotiškai geltoną,
Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris,

Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -
Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,
Ir mirga margas spindulių lietus.

Septynias mylias žengia vaiko koja.
Našlaitės neliečia vilkai pikti.
O Eglės broliai dalgiais sukapoja
Jos vyrą Žaltį jūros pakrašty.

Voras su trupiniu į dangų kelias.
Kalba akmuo ir medis nebylys.
Ir ieško laimės, ant aklos kumelės
Per visą žemę jodamas, kvailys.

Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą
Ant žemės vieškelių, takelių ir takų.
Klausau, ką Pasaka man gieda kaip lakštingala,
Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.


ANTROS RŪŠIES RESTORANE

Čia pasigėrę net apmušalai:
Gėlelės, porom einančios kvailai,
Svyruoja girtos takeliu siauriausiu.
\"Kur jos keliauja?\" - juokdamasis klausiu.

Girtuoklių galvos ritasi stalu,
Ir aš akis pakelti vos galiu
Tenai, kur lempos suka dūmų gūžtas
Ir patefono ilgesys sudūžta.

Aplink medūzos. Argi vandenin
Aš pakliuvau? Neleiskit žaist ugnim!
Girtuoklis šypsosi, kažką dainuoja
Ir stengiasi padegti stalo koją.

Kvadrato rėmuos, po stiklu, gelmėj,
Kurią auksuoja žiburio dėmė,
Žydėti baltos rožės nesidrovi.
Kažkokia moteris prie stalo stovi.

Melsvai ne akys žydi, - paakiai.
Prie primuso raityti jos plaukai.
Nuvargusi, dažyta padavėja.
Gėlelės girtos sienom griuvinėja.


LIŪDESYS

Pro pageltusį lempos lavoną
Skrenda sapnas ir meta ant kranto
Mano sielą - į debesio foną,
Kaip paveiksle kažkokio Rembrandto.

Liūdesys iš tamsos išsilaužia
Ir sukausto man plaukus ir burną,
Kaip vidunaktis gęstantį laužą,
Kaip žiedai sidabrinį Saturną.

O naktis nejudėdama bijo,
Kad nuo smūgio numirt nereikėtų,
Nes iškėlė ugnies kalaviją
Horizonte auksinė kometa.

Tyliai gieda liūdėjimo rūmuos
Seno ilgesio jaunos undinės,
Ir srovena giesmės nemarumas,
Ir esu kaip žvaigždė begalinis.


PASIUTĘS ŽYDĖJIMAS

Žiliems - auksinės sukaktys.
Jaunieji - vynuogynuose.
Bet jie visi vidunaktį
Skandinos ir skandinasi.

Pro numirimų sūkurį
Skrendu, krentu griaustinyje,
Nes nėra laiko lūkuriuot,
Nes dega visos linijos.

Akim ir lūpom paimu
Žydėjimą pašėlusį,
Klajodamas po kaimus
Birželio debesėliuose.

Nuo liūdesio lig ilgesio
Degsiu iliuminaciją,
Visas erdves pripildysiu
Gelsvos ugnies akacijų.

Po mano žirgo pasagom
Plaukai nakties įsirpusios.
Renku girtuoklių pasakas
Ir kurtizanių virpesius.


SENMERGĖ

Danguj dega žvaigždė Venera.
\"Meilė tartum mirtis stipri\".
(Saliamonas, Petrarca, Baudelaire\'as.)
O man - trisdešimt ketveri.

Koks dangus pavasarį blaivas!
Naktimis - lakštutė solistė.
Su tarnaite eina kareivis
Ir studentas - su gimnaziste.

Parke visos poros apanka,
Vaikšto neregės ir neregiai.
Meilės medų nuo lūpų renka
Mėnesienoje - kaip drugiai.

Aš - viena. O, žvaigždėtos ietys,
Nužudykit ilgesį mano!
Ach, reikėjo man ištekėti
Nors už to nuplikusio senio.

Rankos glamžo suknios dirželį.
Pasikart - labai negražu.
Gal mašininke baigti amželį
Ir su pensija mirt pamažu?

Mylimiems ant dangiško kelio
Vis daugiau naktis saulių prižeria.
Rytoj gausiu ciano kalio,
Reiks nueit pas brolį provizorių.


STOTIES VIRŠININKAS

Į tuščią peroną,
Kur žiburio saulė atvėso,
Kepurė raudona
Išeina sutikti ekspreso.

Jis sumina naktį ir sniegą,
Ekspresas besotis.
Sukaukęs prabėga
Pro skambančias gelžkelio stotis.

Ir stovi perone bejėgis
Žmogus, kurs užmigt neprivalo.
Jis žiūri į bėgius,
Į blizgančias juostas metalo.

Vidunaktis dreba,
Ir plienas į geležį trinas.
Padangėje kaba
Mėnulis ir kreivas žvaigždynas.

Iš tuščio perono
Į garvežio žiežirbas žiūri
Pro žiburio šviesą geltoną
Raudona kepurė.



____________________
nezinau uz ka mane tu galetum teist gal uz akla nora gyvent nezinau kodel tureciau kazka pakeist gyvenu kaip moku gyvent... ____________________________________ "Jis rado skardinėlę kondensuoto pieno... todėl pasiliko ją sau, pastūmėjęs į kamputį, kad niekam neužkliūtų" - Mikė :D
Atsakyti
Puslapiai: 12
Į viršų
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2014 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Šioje interneto svetainėje esanti muzika tapo prieinama su NCB ir LATGA-A leidimu.

Šiuo metu vertiname


Crematory Crematory
7,4

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

10:20 - dingusi_kazkur
Sveiki. O muzikos klausytis čia jau nebeišeina?
21:36 - ram015
21:36 - ram015
21:36 - ram015
(Y)
08:26 - Very_crazy_enough
wikipediją pasirodo buvo geriau pildyti nei musicą. kadangi primetus dabartinę situaciją, kai musice beveik nieks negroja, iš diskografijos belieka šnipštas. geriau jau atrodo mp3 atsisiuntimo puslapiai, kuriuose būna songlistas su atsisiuntimo linku
21:47 - einaras13
Be to, ne meaningless. Nei viena statistika nėra meaningless, mielas pone, kuris pažįstate Mykolą.
19:41 - einaras13
Žymiai geriau. Dėl ko, žr. mano praeitą žinutę.
19:23 - Pazistu_Mykola
nu, geriau dar meaningless statistikos pageneruot (mirksiukas)
14:30 - einaras13
Jei norėčiau tuo užsiimti, ir užsiimčiau. Aš geriau trauksiu informaciją į galvą, o ne iš galvos į kažkokį straipsnį. Angliškai skaityti moku, to man užtenka kol kas.
14:00 - Stripped
Tai tu ir parašyk straipsnį Wikipedijoj, juk kažkas rašo tuos straipsnius savo noru, be jokio atlygio.Aš esu pildęs kai kurių atlikėjų diskografijas ir net koregavęs bei net sulipdęs grupių aprašymus. Naktinių Personų aprašymas yra mano, tik koreguotas
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 4
  Neregistruotų vartotojų: 239
  Iš viso užsiregistravę: 70870
  Naujausias narys: donatas31
  Šiandien apsilankė: 171728
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook