|
|
|
|
Legenda: Kosaku Yamada
XX a. japonų kompozitorius, apkeliavęs įvairiausius pasaulio kraštus, besimokęs Vokietijoje, JAV, bet niekad nepamiršęs savo Tėvynės. Visi didžiausi ir geriausi jo darbai susiję būtent su ja.
Kosaku buvo vienas klasikinės muzikos pradininkų Japonijoje ir labai smarkiai prisidėjo prie jos populiarėjimo ir tobulėjimo šalyje.
Yamada ne tik kūrė nuostabią muziką pats (jo darbų sąraše per 1600 įvairiausių žanrų kūrinių), bet ir buvo pirmasis japonų publikai pristatęs žymiausius europiečių orkestrinius darbus, tokius kaip Jano Sibelijaus Finlandia, Claude‘o Debussy Prélude à l'après-midi d'un faune, Vagnerio Siegfried Idyll ar Antonino Dvoržako devintąją simfoniją.
Tarp žymiausių Kosaku darbų galima pažymėti operą Kurofune (jap. Juodieji laivai), simfoniją „Triumfas ir taika“ (1912 m.), dainą Akatombo (jap. Raudonas laumžirgis).
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
Legenda: Qunihico Hashimoto
Qunihico Hashimoto – vienas žymiausių XX a. pirmos pusės japonų kompozitorių ir smuikininkų. 19-os įstojo į smuiko specialybę Tokijo universitete. Kaip kompozitorius Qunihico buvo labiau savamokslis, nors vėliau, jau baigęs universitetą ir studijavo šį dalyką papildomai. Būdamas 29-erių tapo profesoriumi ir pradėjo mokyti muzikos meno kitus. Tarp jo mokinių buvo ne vienas vėliau didelio pripažinimo Japonijoje sulaukęs kompozitorius: Akio Yashiro, Ikuma Dan, Yasushi Akutagawa, Toshiro Mayuzumi.
Vienas žinomiausių ir įspūdingiausių Qunihico kūrinių - Symphony No.1 D Major (1940 m.) – buvo skirtas pažymėti 2600-osioms pirmojo Japonijos imperatoriaus metinėms. Tai - iškilmingas, bet tuo pačiu ir ramus(kaip ir įprasta Japonijos kultūroje) kūrinys. Jis tarytum simbolizuoja Japonijos filosofiją – ramybė ir harmonija vaizduojama kaip tauriausi ir patys svarbiausi dalykai, norint pajausti gyvenimo pilnatvę. Tiesa, paskutinioji (trečioji) simfonijos dalis šiek tiek paįvairina bendrą nuotaiką ir į ramybės temą įveda keletą grėsmingesnių pakilimų. Simfonija nutrūksta būdama aukščiausiame savo taške – visai kaip ir Qunihico gyvenimas, sulaukus vos 44-erių.
Žymiausi darbai: Symphony No.1 D Major
Komentarai: 1
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė žvaigždė: Gackt
Pop Rock
Gackt - viena žinomiausių figūrų Japonijos pramogų versle. Be jau 18 metų trunkančios muzikinės karjeros jis taip pat yra žinomas kaip aktorius bei režisierius. Iki 1999 m., kai pradėjo solinę veiklą, buvo dviejų neilgai egzistavusių roko grupių - "Cains:Feel" ir "Malice Mizer" (1995-1998) lyderis. Iširus pastarajai, prasidėjo šešerius metus trukęs itin aktyvus kūrybinis periodas, per kurį Gackt iš viso išleido net septynis albumus. Kol kas paskutinis išleistas solinis diskas prekyboje pasirodė po ilgokos pertraukos – 2009 metais. Apibūdinti Gackt muzikinę kryptį – sudėtinga. Būdamas multiinstrumentalistas, jis nevengia savo sugebėjimų panaudoti dainų kompozicijose, todėl jose dažnai girdima ganėtinai didelė garsų įvairovė. Būtent instrumentinė kūrinių pusė yra stipriausia Gackt dainų vieta. Tai – muzika, kuri puikiai tiks kaip lengvas fonas šnekučiuojantis ar tiesiog ką nors veikiant, nes ji neapkrauna galvos ir nereikalauja didelio susikaupimo klausant. Jei ieškote lengvos pop muzikos, padėsiančios atsipalaiduoti, Gackt – puikus pasirinkimas.
Sėkmingiausias albumas: Crescent (2003 m.).
Komentarai: 3
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė žvaigždė: Kimiko Itoh
Jazz
Aukščiausios klasės džiazas. Turbūt būtent taip trumpai ir aiškiai galima būtų apibūdinti tai, ką jau trisdešimt metų kuria Kimiko. Muzikinę karjerą pradėjusi ganėtinai vėlai (1982 m., būdama 36-erių metų amžiaus) ji netruko užkariauti klausytojų širdis jau pirmaisiais savo albumais. Nors pirmaisiais kūrybinės veiklos metais ji buvo žinoma tik Japonijoje, šeštuoju savo albumu "Follow Me"(1988 m.) ji kaip viesulas įsiveržė į JAV džiazo muzikos padangę, šios šalies šiuolaikinio džiazo topuose užėmusi aukštą šešioliktą vietą. Po šios sėkmės ji net aštuonis metus paeiliui buvo išrinkta geriausia vokaliste Japonijoje. Kimiko muzika tarytum paradoksas – ji sudėtinga, bet kartu ir paprasta, jaučiama kiekvieno. Melodijos - atpalaiduojančios ir šviesios, bet kartu kiekvienoje dainoje jaučiamas užslėptas gilumo pojūtis. Kai kur jaučiamas tarytum nesibaigiantis laukimas, kai žinai, kad tai, ko lauki, nebesugrįš, dainuojama apie gražius dalykus, bet su vos jaučiama, labai smulkia sielvarto gaidele.
Sėkmingiausias darbas: Follow Me (1988 m).
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė žvaigždė: Ryuichi Sakamoto
Classical, experimental, filmų muzika
Žmogus, kurio veiklą apibūdinti trumpai nėra paprasta. Aktorius, rašytojas, dainininkas, pianistas, prodiuseris, kompozitorius... Žmogus, kuris suspėja visur ir viską, ko imasi, atlieka nepriekaištingai. Savo muzikinę karjerą pradėjo grupėje "Yellow Magic Orchestra", grojusioje eksperimentinę ir elektroninę muziką. Grupė net keletą kartų buvo iširusi, bet vis atsikurdavo. Tiesa, skaičiuojant nuo 1976 m., kai grupė buvo įkurta, aktyvią kūrybinę veiklą ji vykdė vos 15 metų iš 36.
Grupei iširus pirmą kartą, Ryuichi greitai rado sau naujos veiklos. Jis pradėjo įrašinėti solinę muziką, kurti kompozicijas įvairiems filmams. Turbūt žymiausias jo darbas – muzika filmui „Paskutinis imperatorius“ (1987 m.), už kurį jis buvo apdovanotas net trimis garbingiausiais apdovanojimais: Oskaru, Auksiniu Gaubliu ir Grammy.
Per savo kūrybinės veiklos metus Ryuichi yra išleidęs begalę albumų ir sukūręs dar didesnę galybę dainų. Daugybė skirtingų stilių, skirtingų tematikų, skirtingų nuotaikų. Nuo ramių iki audringų. Nuo šviesių iki kupinų sielvarto. Visoms šioms dainoms būdinga tik viena – jos nepalieka abejingų.
Sėkmingiausias darbas: The Last Emperor O.S.T. (1987 m.)
Komentarai: 1
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė žvaigždė: Naitomea
Visual kei, hard rock
Sunkiojo roko kolektyvas, kai kam galbūt pažįstamas iš vieno geriausių visų laikų japoniškų animacinių filmukų "Death Note", kurio metu skambėjo dvi šios grupės dainos – "Alumina" ir "The World". Naitomea iš kitų panašių visual kei stiliaus japoniškų grupių išsiskiria originalumu. Jų dainose nesutiksite monotoniškumo. Įdomiausia tai, kad įsijungęs naują, dar negirdėtą šios grupės dainą, niekada nežinai, ko tikėtis. Atrodytų, stilius - aiškus, muzikinė kryptis - taip pat, bet jie visada sugeba stebinti. Viena daina prasideda klasikinės muzikos motyvais, tada staiga pradeda greitėti, kol pereina į ritmingą sunkiojo roko kūrinį, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas būgnų partijoms. Tuomet daina tarytum nutrūksta, bet išgirdęs pirmuosius naujos dainos akordus supranti, kad pirmoji daina tebuvo įžanga į antrąją. Tai sukuria lyg vieno, kiek ilgesnio, bet itin puikiai sukomponuoto kūrinio įspūdį. Jau nekalbant apie dainų tekstus, kurie tikrai yra fantastiški. Puikus vokalas, įspūdingos instrumentinės variacijos, nuostabūs tekstai – Naitomea, galbūt kartais nepelnytai užmirštama tarp metalo scenos gigantų X Japan ir The GazettE, turi viską, kad galėtų būti vadinama aukščiausio lygio grupe.
Sėkmingiausias albumas: The World Ruler (2007 m.)
Komentarai: 0
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė žvaigždė: The GazettE
Alternative metal, visual kei
Japonų sunkiosios muzikos grandai, savo muzikinę veiklą pradėję vos prieš dešimt metų, užkariavę publikos simpatijas ir tapę populiariausia sunkiosios muzikos grupe Japonijoje. Išleisti penki studijiniai albumai, iš kurių tik debiutinis "Disorder" nepateko į geriausių metų albumų šešetuką. Šeštasis The GazettE albumas "Division" išleidžiamas šiomis dienomis be abejonės taip pat pretenduos į visus geriausiųjų sąrašus. Nes ši grupė visada kūrė tik tikrą ir kokybišką muziką.
Grupės populiarumo priežastys paprastos – išskirtinumas, sugebėjimas įtikti įvairiausių muzikinių skonių žmonėms bei, žinoma, sugebėjimas stebinti. Galbūt visoje, kiek trumpiau nei minutę trunkančioje dainoje, girdėsite vien vaiko verksmą... Kitoje – gražią, lyrišką baladę mirusiems... Dar kitoje – priešingai – agresyvią melodiją ir žemiausiu įmanomu balsu kaukiantį vokalistą... Dėmesį reikėtų atkreipti ir į unikaliai ir kokybiškai jungiamus įvairiausius garsus. GazettE moka būti visokie. Tai - grupė, turinti savo veidą ir mylinti tai, ką daro.
Sėkmingiausi albumai: Toxic (2011 m.), Dim (2009 m.)
Komentarai: 10
|
|
/11df1dedd.jpg)
Šiuo metu naršo narių: 0
Neregistruotų vartotojų: 128
Iš viso užsiregistravę: 73333
Naujausias narys: irving54x
Šiandien apsilankė: 104415
2012 m. rugsėjo 3 d. 23:30:55
Aš tai pavargčiau vardint ko čia reikia dar XD Bet gerai nors tiek yra pirmam pamatui, gal tikrai daugiau žmonių susidomės ir atras sau kažko naujo, nes japonų muzika yra tikrai verta ir jos pasirinkimas yra didžiulis. Tiek žanrais ir stiliais galima atrasti ne viena sau patikusia grupė ar atlikėja.
2012 m. rugsėjo 3 d. 22:48:15
idomus projektas ;)
____________________
su kvailiais nesigyncioju. virtualiai jusu, epas (╮°-°)╮ ┳━━┳ (╯°□°)╯ ┻━━┻
2012 m. rugsėjo 3 d. 22:40:57
Sunkesnės muzikos mėgėjams rekomenduoju Sigh ir Moi Dix Mois.
____________________
The Riddle Wants To Be...
2012 m. rugsėjo 3 d. 21:41:17
taip taip. Kodėl Mono nėr?
2012 m. rugsėjo 3 d. 17:39:44
Miyavis kaip Miyavis, bet va X Japan nematau, nors ir buvo užsiminta. Na, ir Mono nematau kurie buvo aplankę mūsų Lietuvėlę. Na, suprantama autorius norėjo apžvelgti įvairius žanrus ir supažindinti.
Amaya labai klausosi post-rock, experimental grupių tad štai keletas: Kashiwa Daisuke, Matryoshka, World's End Girlfriend.
Tada iš garagae rock/j-rock būtų Thee Michelle Gun Elephant nu negalima nepaminėt ir The Pillows.
Amaya taip pat nespjauna ir į j-pop
. Tarkim kokią Kalafina ar Kokia.
P.S tas Hokkaido Song tai iš kažkokio anime jei neklystu
____________________
Laugh, and the world laughs with you; weep, and you weep alone
2012 m. rugsėjo 3 d. 13:24:52
https://www.youtube.com/watch?v=7nVrd1Iwz-Q sita daina man labai patink
The Seatbelts blues/jazz nebloga grupe
Mai Yamane blues/jazz dainininke
____________________
Life\'s a BITCH. \'Cause if it was a SLUT, it\'d be EASY.
2012 m. rugsėjo 3 d. 13:18:30
Bet ve.. tikrai nėra.. Miyavi...
Bet šiaip mėgstamiausi kaip ir WendigoMiranda, Dir en Grey (koks sutapimas)
____________________
I.P.
2012 m. rugsėjo 3 d. 12:10:24
Mano favoritai Dir en Grey.
https://www.youtube.com/watch?v=OkLRH82SWQE&feature=bf_next&list=UUYY158T1shyne7i3C9GV-UA
2012 m. rugsėjo 3 d. 10:41:15
Oiii... kaip čia Miyavi nėra ?
Bene garsiausias japonų atlikėjas...
Kadangi pati Japonijos muziką klausau, tai pasigedau ypač daug grupių, kurios derėtų čia būti paminėtos kitiems, kaip atradimai pvz. : Maximum the Hormone, One Ok Rock, Boris, Ellegarden, Beat Crusaders...
O jau maniau, kad rubrikos autorius bus pasimokęs iš savo klaidų...
____________________
\"The best is yet to come..\"