Anapus FM | Nr. 9 | 2012 m. spalio 10 d.

Anapus FM

8

Audiomachine – Helios
Symphonic/Trailer Music

Ponios ir ponai... Aghm! PONIOS IR PONAI! Karaliai ir karalienės, princai ir princesės, varlės ir karalaičiai, mirtingieji ir geležimi kaustyti! Jūsų valanda atėjo! Šiemet dar niekas taip gerai neiliustravo jūsų epinių žygių, didingų kovų, mirties akimirkų, gimimo džiaugsmo, grįžimo namo, karo pradžios ir pabaigos, apokalipsės ir prisikėlimo akimirkų. Gal ir ne visai netikėtai, bet tikrai neįtikėtinai ir galingai sugrįžta Audiomachine su svarbiausiu savo metų leidiniu.

„Helios“ yra antras šiemet toks didelis, šios treilerių muzikos kūrimo kompanijos albumas (apie antrąjį kitą savaitę), lenkiantis tiek "Position Music", tiek "Future World Music" ir net "Two Steps From Hell" šių metų hitus. Epiškiausias, melodingiausias, varijuočiausias ir kokybiškiausias treilerių muzikos leidinys šiemet (bent iki kol savo kortas atvers "Immediate Music" su „Quantum“).

Nežinau, kam knygynuose reikalinga populiariosios psichologijos skiltis su pseudo, gyventi skatinančiomis, knygomis, jei ši muzika nepalieka abejingos nei vienos tavo ląstelės! Privaloma!

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

Dordeduh – Dar De Duh
Atmospheric Black Metal

Kas atsitinka, kai išsiskiria kelių muzikantų, į priekį vedusių labai sėkmingą grupę, keliai? Dažniausiai grupė numiršta, o jos buvę nariai sukuria projektus, kurie neretai nesugeba pakartoti savo pirmtakės sėkmės.

Bet yra ir kitas variantas. Variantas, kuris nutiko rumunų atmosferinio ir progresyvaus black metalo etalonui "Negura Bunget". Po šios grupės narių skyrybų, likę "Negura Bunget" nariai išleido puikų albumą, o senieji nariai grįžta po nauju vardu Dordeduh ir mums pateikia Tai! Tai, ką apsipatenkinę grupės fanai vadina tokiu pat geru, o gal net geresniu, albumu kaip NB klasika „Om“. Ir aš nedrįsčiau su jais ginčytis. Labiau atmosferinis, mažiau juodmetališkas, bet daug daugiau pagoniškas "Dordeduh" debiutas tiesiog rauna stogą. Melodijos ir nuotaika nepakartojama ir niekur negirdėta. Autentiška gamtos ir pagonių ritualų muzika, pateikta su pačių muzikantų rinktų grybų antpilu. Kitaip nepavadinsi, nes šios muzikos poveikis tikrai haliucinogeninis.

Viskas nuo Post iki atmopsheric, nuo pagan iki black, nuo metalo iki... Grybų sezonas atidarytas. Tik vartok atsakingai ir neklausyk šito albumo temstant... miške... Atsargiai, gali pasivaidenti!

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

Jon Lord – Concerto for Group and Orchestra
Classical Music

Vis nerandu laiko rimčiau pasidomėti šiuolaikiniais dabartinės klasikinės muzikos kompozitoriais. Kalbu ne apie filmų garso takelių, bet rimtosios klasikos kūrėjus. Ir čia vienas tokių nukrito tiesiog iš dangaus. Na, tiksliau neseniai iškeliavo ten, bet paliko savo koncertą orkestrui ir grupei.

Jon Lord yra buvęs tokių grupių kaip "Deep Purple", "Rainbow" ir dar daug kitų garsių roko legendų klavišininkas, vėliau pasukęs kompozitoriaus keliu. Šis albumas, jei galima jį taip pavadinti, yra jo trijų dalių koncertas, pilnas įvairiausių orkestro variacijų ir puikių progresyvaus roko intarpų. Tik nesuklyskite, viskas vyksta klasikinės muzikos žanre ir plotmėje, tad jei būgnai su gitaromis ir prisijungia, tai tik pagyvinti ir pasunkinti skambesį, bet ne pakeisti žanrą. Atsižvelgiant, kad grupės partijas groja tokie muzikantai kaip Joe Bonamassa, apie kokybę ir atlikimą turbūt nereikia net kalbėti. Šio kūrinio muzika man labiausiai primena Tschaikovskio „1812 overtiūrą“.

Puikus šiuolaikinės klasikos ir simfonijos pavyzdys!

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

Stolen Babies – Naught
Avangarde Metal

Vieni iš paskutiniųjų avangardinio metalo atstovų, kurie visada patiko, bet taip iki galo ir nepavyko mums susidraugauti. Iki šiol riba tarp tiesmuko metalo ir džiazovų bei progresyvių dalių būdavo per daug aiški ir dainos susidėdavo iš atskirų atkarpų, kurios skambėdavo skirtingai, bet buvo kiekviena sau.

Su „Naught“ išleidimu, panašu, kad su Stolen Babies tapsime geriausiais draugais. Pagaliau, dainos skamba kaip vientisi kūriniai ir juose vienu metu gali rasti ir metalą, ir world muzikos, ir džiazo, ir dar visokios bieso. „Splatter“ yra geriausiai senosios ir naujosios Stolen Babies metamorfozę iliustruojanti daina. Šiek tiek rokabiliška ir nežabotai helouvyniška. Apskritai, helouvynas yra geriausiai šiam albumui tinkantis žodis. Muzika yra pakili ir ritminga, kas ir priderėtų rokalibilly ir twisto bei latino muzikos pagrindus išmanančiai grupei, bet pati nuotaika vis tiek yra niūroka. „Naught“ kaip niekada atskleidžia eksperimentinę ir labiau tamsiai aksutinę Stolen Babies pusę. „Behind The Days“ – groteskiškas mirties tango, „Don`t Know“ - greitai besikeičiančių kadrų, gotikinio roko vaizdo klipą primenanatis, himnas, „I woke up“ - paranormalumo ribas peržengianti lopšinė, „Swimming Hole“ - skeletų prikimšto baro paleistuvių serenada, o „Birthday Song“... na, norėčiau pamatyti, ją skambant per kieno nors laidotuves. Ir galiausiai „Grubbery“, atskleidžianti, ką veikia apleistos atrakcionų parko dekoracijos.

Visai tai – kinematografiškos ir garantuotai per mano helouvyno vakarėlį grosiančios dainos, pagaliau Stolen Babies užtikrintai įrašiusios į avangardinio metalo gretas. Ir tikrai ne paskutinėje vietoje.

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

Roger Molls – Metamorphosis of Muses
Abstract Hip-Hop

Pirmasis "Anapus FM" hip-hopo įrašas.

Roger Molls yra taip vadinamo abstraktaus hip-hopo kompozitorius ir atlikėjas, išleidžiantis jau antrąjį solinį albumą. Šis įrašas labiausiai įsimena savo instrumentinėmis dalimis, kurios puikiai sempluotos ir sukomponuotos. Nuo Unkle Ho stiliaus džiazovų dainų iki klasikinės ir trip hop muzikos ritmus jungiančių kompozicijų. Šiame albume repo partijų nėra daug, bet jos visos atliktos taip puikiai ir derančiai prie muzikos, kad jau dabar žinau, kad ieškosiu panašių hip-hopo leidinių. Nors, yra vietų, kur instrumentalas tiek geras, kad vokalo tiesiog negirdi.

Šį albumą pavadinti tikru hip-hopu būtų sunku, nes muzika varijuoja tarp "Massive Attack", "De-Phazz", "Blue Foundation" ar net "Parov Stellar" bangų, bet bendrai paėmus, hip-hopiškas bytas ir struktūra leidžia „Metamorphosis“ jau dabar pakrikštyti fundamentaliu abstract hip-hop leidiniu. Pravartu pabandyti visų stilių gerbėjams.

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

The Howling Void – The Womb Beyond The World
Funeral Doom Metal

Po "Colosseum" tragedijos, kai iš pasaulio pasitraukė, vienas talentingiausių doom metalo kompozitorių Juhani Palomäki, neteko išgirsti tikrai gero atmosferinio, saikingai simfoninio funeral doom metalo. To tikėjausi iš vėliau šį mėnesį pasirodysiančio naujo "Worship" albumo, bet maloniai nustebau gavęs iš The Howling Void.

Viskas, apie ką yra šis albumas, telpa pirmose titulinės dainos minutėse. Jau nekalbu apie slogią ir apokaliptinę atmosferą, nekalbu apie puikų klavišinių darbą, bet tų, tiesiog, žudančių gitarinių solo partijų negaliu neišskirti. Būtent toks funeral doom`as ir turi būti. Gitarų melodijos turi užduoti harmoningą natą, tarsi suteikdamos vilties ir vėl grįžti į pradžią, sukurdamos visiškai lemties apleistą minorą. Dažnai, kur šis albumas primena ankstyvuosius "Pantheist", kai jie dar kūrė laidotuvių doom`o klasikas. Vienas ir nedaugelio trūkumų, kurį norėčiau išskirti, tai gal kiek per daug ištęstos klavišinių solo partijos, nors kai kam gal tai bus tik dar vienas pliusas.

Rekomenduoju paklausyti pirmų poros minučių ir jei užkabins, neabejotinai patiks ir visas albumas.

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

Dalriada – Napisten Hava
Folk Metal

Stebinančiai populiarūs vengrų folk metalo atstovai Dalriada ir vėl su nauju albumu.

Stebinančiai, nes lyg ir nekuria nieko labai autentiško, bet savo smagiomis melodijomis sugebėjo prasimušti ir užsitarnauti vardą sunkiosios muzikos pasaulyje. Jei taip pusiau juokais, tai ši grupė man yra tarsi mūsų "Kitava", tik daug sunkesnė. Melodijos, ritmai, kompozicijos – viskas gana panašu. Gal čia dėl to, kad mūsų folkloro muzika turi panašaus trankumo su vengrų, nors "Dalriada" labiau primena tradicines slavų dainas. „Napisten Hava“ yra heavy ir power metalo mišinys, su daug gyvų instrumentų ir folkloriškų bei autentiškų vokalų.

Smagus ir linksmas albumas, o dar ir galima susipažinti su kitos kultūros muzika. Čia kaip ir neoficialus bendradarbiavimas su velniux :)

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

Tram Des Balkans – Rubber Man
Bakan Rock

Slavai ir balkanai šį kart valdo "Anapus FM". Šiuo atveju - visiškai tiesiogiai.

Tram Des Balkans groja roko ir tradicinės balkanų muzikos mišinį, bet nereikėtų jų gretinti prie "Gogol Bordello". Tai - labiau instrumentinė ir labiau muzikinės teorijos kanonų sukaustyta muzika. Taip sakau todėl, kad nepaisant noro kiek kitaip pateikti savo tradicinę muziką, albumas nestokoja originalių kompozicijų, o atlikimas profesionalus ir neretai jazz`ovas. Sakyčiau, Kusturica komandiruotėje. Ne visiškai balkanai, bet ir ne iki galo Europa.

Klubus judinantis albumas, visiems balkanų muzikos mylėtojams. Tai, kas išleido kalnų ožkas lauk?! Užsileidžiam ir genam atgal!

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

Showbread – Cancer
Alternative Rock

Kaip tai pavadinti - net nežinau. Lyg ir punk-roko ir hardcore`o mišinys, lyg ir metalcore prieskonių turintis, vietomis alternatyvų roką primenantis, vietomis skambantis kaip "Queen", o vietomis kaip Avril Lavigne, naujas Showbread albumas.

Tai, neabejotinai, yra unikalus požiūris į alternatyviojo roko sceną. Kad geriau suprastumėte kaip skamba šis albumas, siūlau įsivaizduoti jį skambantį ir varijuojantį kaip "Green Day" himnas „Jesus of Suburbia“, paįvairintas kiek sunkesnėmis ir agresyvesnėmis partijomis bei apvilktas gero punk-rokiško miuziklo rūbu. Sklinda kalbos, kad bus ir antra albumo dalis, tiksliau „Cancer“ filmas ir man nesunku įsivaizduoti, jog šis albumas galėtų būti puikus garso takelis.

Neblogas ir gana originalus albumas punk ir visų kitų roko sričių gerbėjams. Puiki reabilitacija šiai scenai, po nevykusio "Green Day" albumo.

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

Theatres Des Vampires – The Cult Of Lahmia
Gothic Metal

Naujas Theatres Des Vampires EP atsirado iš niekur ir lygiai taip iš niekur sukrėtė.

Nebetikėjau, kad TDV sugebės išleisti kažką verto dėmesio, bet šis EP - tiesiog stulbinantis. „The Cult of Luhmia“ ne tik primena senuosius TDV, bet ir visą senąją simfoninio gotikinio metalo mokyklą su "Tristania" priešaky. Kabinančios melodijos, nuostabūs chorai ir priedainiai. Kompozicine prasme, taip pat labai puikiai sustatytos dalys.

Visiškas šaltas dušas tiek "Theatres Des Vampires", tiek naujos gotikinio metalo bangos skeptikams. Wow!

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0

The Birthday Massacre – Hide & Seek
Gothic Rock/Synthpo

Su kiekvienu nauju The Birthday Massacre leidiniu laukiu, kad jie mane nustebintų taip, kaip nustebino su albumu „Violet“. To sulaukti nepavyko ir šį kart, bet albumas gavosi neprastas.

Synthpop ir gotikinio roko mišinys bei įdomiai iliustruota, savotiškai moteriška "Depeche Mode" versija. Mūsų gotikinės pakraipos skaitytojui turėtų būti tikra atgaiva, nes šiemet be Emilie Autumn, nelabai ir buvo kuo pasidžiaugti daugiau.

Tradicinis "The Birthday Massacre" albumas su gerai, bet neišsišokančiai parašytomis dainomis, kurios primena auksinius gotikinio ir new wave judėjimo laikus.

Jūsų vertinimas:  ?

Užsiregistruok ir įvertink!

Komentarai: 0