Po savaitės pertraukos reguliarusis "Anapus FM" grįžta jau priešpaskutinį kartą šiemet. Dar kartą pristatysiu pačius paskutinius šių metų albumus, tarp kurių bus ir vieni laukiamiausių šių metų darbų. O šį kartą - apie naujausius Funeral, Samsas Traum, The Tiger Lillies, Antimatter albumus ir dar keletą kitų įrašų. Paskutinis, gana tamsus, šių metų derlius.
Funeral visada balansavo ant doom metalo lyderių ribos. Jie niekada nebuvo tokio lygio kaip My Dying Bride ar Saturnus, bet muzika ir nuotaika, kurią Funeral sukurdavo, buvo arti kokybės, kurią turėdavo šio stiliaus didžiosios žvaigždės.
Ir šiemet, pakeitę vokalistą, Funeral pagaliau grįžta su nauju albumu ir pagaliau galutinai įsitvirtina, kaip doom metalo veteranai ir lyderių grupės nariai. Būtent naujasis vokalas suteikia tokių nuostabių harmonijų, melodijų ir erdvės, kad Funeral skamba netgi dar giliau ir atmosferiškiau nei ankščiau. Pridėjus dar Septic FLesh primenančius klavišinius, kurie sukuria bažnytinę atmosferą, naujasis Funeral albumas tampa savotišku ritualu.
Maloniai nustebinęs, melodingas ir gilus sugrįžimas.
Kai šiemet pasirodė pilnas School of Seven Bells albumas „Ghost“, Anapus FM dar nebuvo, todėl dabar su malonumu pristatau naują EP „Put your sad down“.
Šis kolektyvas groja synthpop, dreampop ir electro rock mišinį, panašų į Metric, tik kiek labiau sintetinį ir ne tokį melodingą. Pagrindinė albumo daina „Put your sad down“ trunka beveik trylika minučių, bet nors ir nėra labai dinamiška, niekada nepaleidžia dėmesio ir malonumo klausant.
School of seven bells turi savitą priėjimą prie elektroninės muzikos, kuris verčia klausytis vėl ir vėl bei žavėtis nekasdieniniais sprendimais.
Tik pradėjus klausyti debiutinį Headspace albumą apima natūralus sutrikimas. Ypač jei esi progresyvaus roko ar metalo fanas. Pala? Čia Threshold? Star One?
Visas šitas sutrikimas yra natūralus, nes Headspace yra nauja vokalisto Damian`o Wilson`o grupė, o jo vokalas jau yra tapęs savotišku prekės ženklu progresyvaus metalo scenoje. Šis naujas projektas yra ne toks dinamiškas, kaip Threshold, bet labiau kompleksiškas ir įmantresnis muzikine prasme. Čia nebūtinai užkabins įsimintina melodija, o kaip tik labiau netikėti muzikiniai sprendimai bei instrumentų ir vokalų dermės. Net nepasakyčiau dabar, kuris iš tų dviejų albumų šiemet yra geresnis.
Bet kokiu atveju, abiejuose Damian`as atliko fantastišką darbą. Tiek Threshold, tiek Headspace pristatė, ko gero, geriausius šių metų progresyvaus metalo albumus.
Samsas Traum yra vokiečių industrinio gotikinio roko atlikėjai, kurių muzika gana panaši į Lacrimosa, bet su kiek tamsesniu atspalviu. Samsas Traum muzika visada buvo dinamiška ir artima klasikinei muzikai, turinti miuziklinį ir roko operos skambesį išskirtine, groteskine, prasme.
Šįkart, po kelių metų pertraukos, Samsas Traum atsisako įvairių eksperimentų su sunkiąja muzika ir grįžta prie šaknų. „Asenka“ yra kokybiškiausias tiek įrašo, tiek kūrybos prasme Samsas Traum albumas. Nors ir su mažiau eksperimentų ir kabinančių išprotėjusių melodijų, bet su daugiau artistiškumo ir sceninio skambesio. Tamsi gotikinė roko opera, kupina tragiškų melodijų. „Asenka“ yra net geresnis albumas už šių metų gana vidutinį Lacrimosa sugrįžimą.
Be to, antrajame albumo diske, nemažai įdomiu eksperimentų tarp elektroninės ir gotikinės muzikos.
Jau trečias albumas šiemet iš The Tiger Lillies ir pagaliau toks, kokio ir laukiame iš šios grupės.
Kabaretiškas ir tragiškai linksmas. Nors ir ne toks geras kaip pernai metų „Woyzeck“, bet vėl kabinantis. Šį kart The Tiger Lillies nusprendė paruošti savo „Hamleto“ improvizaciją. Ir nors scenoje tai turėtų atrodyti dar įspūdingiau, ši versija puikiai susiklauso ir įraše.
Nieko stebinančio, tiesiog, naujas geras Tiger Lillies albumas.
Dar vienas progresyvaus metalo įrašas. Tiesa, šįkart jau tikrai varijuojantis tarp roko ir metalo ribos, Enochian Theory trečiasis albumas pristato atmosferinę muziką, kuri netelpa į jokius progresyvaus roko kanonus.
Nors ir sekdami tokių grupių kaip Riverside ar Porcupine Tree pėdomis, grupė nenaudoja ilgų kompozicijų ir savo dainose stengiasi išpildyti idėjas konkrečiai, saikingai, bet kūrybingai. Šiame įraše nėra nereikalingų detalių ar per prievartą ištęstų kompozicijų. Puikios vokalo partijos, klavišinių kuriama mistinė atmosfera ir aiškios gitaros virsta į subtilią kelionę per vieną įdomiausių šių metų albumų.
Nežinau, ar man šis albumas patiko taip, kaip į jį reagavo daugelis kritikų, tiesiog išliaupsinusių „Life... And all it entails“, bet galiu garantuoti, kad tai neabejotinai įsimintinas darbas.
Praėjusio dešimtmečio pabaigoje itin išpopuliarėję vieno žmogaus projektai sunkiojoje muzikoje, pilnai gali dėkoti ir Antimatter už šią idėją. Mick`as Moss`as yra šio projekto siela ir kiekviename albume pateikia vis naują atmosferinio roko variantą. Dažnai jo muziką galima būtų pavadinti doom roku, nes muzika gana rami ir varijuojanti tarp gotikinio roko, elektronikos ir tokių tikrų doom metal rifų, tik numetus svorį.
Naujasis Antimatter albumas yra panašus į naujausius Anathema ir Katatonia darbus, tik labiau asmeniškas ir ne toks kabinantis. Kaip visada Antimatter yra daugiau emocijų, o ne įsimintinų dainų reikalas.
The Breath of Life yra gotikinio roko veteranai, grojantys jau 25 metus, o tik dabar įsigilinu į jų muziką.
„Whispering Fields“ yra pirmasis The Breath of Life albumas, kurį klausau nuo pradžios iki galo ir kuris man sukėlė susidomėjimą. Savotiškas operinio vokalo panaudojimas bei klavišų deriniai, grupės muziką išlaisvina iš tradicinio gotikinės muzikos su operiniais vokalais amplua ir paverčia labiau operine ir klasikine muzika su gotikinės muzikos įtaka. Per tiek metų sukaupę didelę patirtį, grupė pateikia mums įdomų priėjimą, prie jau laikytos išsemtos gotikinio roko temos.
Kraštutinai melodingas ir netikėtai dinamiškas albumas.
Dark Horses yra elektroninio roko/trip hopo atlikėjai, grojantys panašią muziką į jau šiemet minėtus Silverstreak ir Pentatones.
Tiesa, Dark Horses yra mažiau melodingi ir labiau hipnotizuojantys bei daugiau dėmesio skiriantys koncepcijai. Grupė savo muzikoje naudoja ir nemažai roko elementų, kur primena buvusią Norah Jones grupę Wax Poetic.
Tobulėti dar yra kur, bet gana solidus debiutas, paįvairinsiantis šio stiliaus gerbėjų fonoteką.
Mantus išlieka viena paslaptingiausių Vokiečių grupių man. Grupė turi tokį unikalų skambesį ir gotikinio metalo/roko versiją, kad jų palyginti su kažkuo net neįmanoma. Kažkas tarp tų pačių Lacrimosa, Tiamat, Tristania ir gausybės klasikinės ir darkwave atšakų.
„Wolfe“ vienas geriausių girdėtų grupės darbų. Melodingas, dinamiškas, puikiai varijuojantis tarp gotikinio tamsaus skambesio ir įsijungiančių gitarų. Vokiečiai turi tikrai unikalų gotikinės muzikos skambesį, bet Mantus tai pateikia visiškai nauju lygmeniu.
Melodingas death metalas visada žavi savo rifais ir melodijomis. Toks kartu ir minkštas ir taškantis metalo muzikos kratinys.
Destinity yra viena iš šio stiliaus atlikėjų, kurių ankstesni albumai gavo labai neblogą įvertinimą tarp kritikų, pažymint jų nedidelį, bet pastebimą, progresyvų pokrypį. Naujasis „Resolve in Crimson“ ne toks įspūdingas, kaip tikėjausi po pirmų dviejų pristatytų dainų, tačiau vis dar labai melodingas ir tinkantis emociškai išsikrauti.
Puikiai užimantis tuštumą, kol laukiame Mors Principium Est naujo albumo.
2010 metų mano metinio topo nugalėtojai, prieš paruošdami naują albumą, leidžia pažvelgti į tai, kas nepateko į ankstesnius albumus. „B-sides“ pristato penkias naujas dainas, kuriose ir toliau pagrindinį vaidmenį vaidina itin artistiškas ir drastiškas moteriškas vokalas.
Pin-up Went Down yra avangardinio metalo grupė, kurią būtų galima lyginti su Unexpect ar Akphaezya, bet kaip ir visos tokio tipo grupės, jie turi savo identitetą ir savo priėjimą prie avangardinės muzikos.
Eksperimentų gal ir mažiau šiame mini albume, bet dinamika ir nuotaika vis dar šokiruojanti ir netikėta.
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.
Pirminis išdėstymas
„Music.lt“ narių reitingas
Šiuo metu naršo narių: 2
Neregistruotų vartotojų: 521
Iš viso užsiregistravę: 73333
Naujausias narys: irving54x
Šiandien apsilankė: 265122