2017-ieji man buvo itin elektroninės ir indie-roko muzikos metai. Prie to prisidėjo mano klausomų, mėgstamų grupių ir atlikėjų išleisti nauji albumai. Jau pačioje 2017 m. pradžioje labai džiaugiausi „The XX“ ir Bonobo darbais. Kaip visada „Spotify“ platforma su savo kassavaitiniu topu „Discover Weekly“ leidžia atrasti naujas grupes ir atlikėjus, kurių iki tol nebuvau girdėjęs. Todėl naujų dainų mano bendrame grojarašty prisikaupė tikrai nemažai. Pradėjau mėgti daug įvairių ir keistų elektroninės muzikos garsų, jų variacijų.
Top-10 man visada sunku sudėlioti, nes į jį pretenduoja daug kūrinių, kuriuos tais metais labai prisijaukinau. 2017-aisiais indie-rokas tiesiog uždominavo!
P.S. Geriausias 2017 metų albumas? Neabejotinai „alt-J“ – „Relaxer“.
Simfonija ausims. Sunku buvo išsirinkti vieną dainą iš albumo „Relaxer“, čia galėjo šią vietą užimti ir „Adeline“, ir „WW3“, ir „Deadcrush“, ir „In Cold Blood“. Visgi „Pleader“ man yra tikra tiksinti bomba, užlieja daug emocijų, daug galvosūkių. Tobulas kūrinys. Jei turėsit progos must go į „alt-J“ koncertą Vilniuje, vasario 6-ąją.
Iš lėto, tačiau jau esu galutinai prisijaukinęs „Arcade Fire“ albumą „Everything Now“, o daina su tokiu pačiu pavadinimu kiekvieną kartą man sukelia šventę. Labai pozityviai skambanti daina.
Teko rimtai pagalvoti, kurią „Radiohead“ dainą įtraukus, „Man Of War“ ar už 10-uko likusią „I Promise“. Vėlgi, dar viena grupė, kuri taip gerai sugeba įtraukti į savo įvairių emocijų užburiančią muziką.
Šią dainą atradau neperseniausiai. Kažkodėl albumo pasirodymo metu taip neužkabino, kaip kabina dabar. Dievinu šio kūrinio struktūrą. Ir šiaip, bent viena daina iš „The National“ naujausio albumo privalo būti geriausiųjų tope!
„The Horrors“ – man tokia labai neįvertinta grupė. Seku kiekvieną šios grupės albumą. Naujajame atradau ne vieną sau tinkantį kūrinį, be išties struktūriškai puikaus „Ghost“, verta paminėti ir „Something To Remember Me By“ – labai smagi dainelė. Gotiškieji indie-rokeriai.
Niekad nebuvau „LCD Soundsystem“ gerbėjas, tačiau naujasis albumas tikrai užkabino, o ypač daina „American Dream“. Grįžimas į sceną po ilgos pertraukos davė tikrai gerai prinokusį vaisių.
„Wolf Alice“ sparčiai auganti grupė, kaip ant mielių. „Don‘t Delete The Kisses“ – nuotaikingas ir ekspresyvus kūrinys. Kelių minučių kelionė po meilės dramą.
Nemažai kas peikė naują „The XX“ albumą, kuris nebeskamba taip iksiškai, tačiau man tai vienas įdomesnių šių metų darbų, su daug šiuolaikiškų, kokybiškų elektroninės muzikos prieskonių. Mylimą grupę reikia palaikyti su kiekvienu nauju albumu, kad ir kokie sunkūs būna pirmieji kartai.
Norėjosi į Top-10-uką įmesti atskirai ir Nick Murphy, bet taupant vietą privalėjau įdėti bendrą Bonobo darbą su buvusiu Chet‘u Faker‘iu. Kūrinys „No Reason“ ilgai sukosi grojarašty, du elektroninės muzikos virtuozai pagimdė išties puikų vaiką!
Eligijaus muziką būna įdomu vertinti, nes kai kuriais aspektais mūsų požiūris į muziką sutampa (mes abu mėgstam arba bent jau bandom ieškoti alternatyvumo), tačiau Eligijaus muzika man dažnai būna per lengva ir atmosferiška. Aš alternatyvos dažnai ieškau labiau sunkios muzikos kontekste arba užkrautos kokia stipria elektronika, kaip vat Nine Inch Nails atvejis. Būtent dėl to dalis kūrinių tope man praplaukė pro ausis ir aš juos vertinau tik vidutiniais balais: Wolf Alice, The National, LCD Soundsystem, Arcade Fire... kažkiek suintrigavo The Horrors daina, tačiau po kelių perklausų susilaikiau nuo aukšto vertinimo, nepadarė didelio poveikio. Realiai man nepatiko tik The XX daina - ši grupė ir anksčiau man nedarė jokio poveikio ir jų nauji darbai, mano nuomone, tik dar silpnesni.
Stipriosios šio topo dainos: Bonobo (štai čia vėl alternatyva ryškios elektronikos kontekste), Nine Inch Nails, Radiohead (Man of War išgirdau pirmą kartą, tai visai malonus atradimas), bei Alt-J, kurių albumas tikrai stiprus ir visai inovatyvus. Po šio albumo suprantu, kodėl jie taip staiga tapo alternatyvios muzikos fenomenu ir kodėl taip smarkiai yra laukiama jų koncerto Vilniuje.
Man made the cars to take us over the road
Man made the train to carry the heavy load
Man made electric light to take us out of the dark
Man made the boat for the water, like Noah made the ark
Man thinks about our little bitty baby girls and our baby boys
Oi jau cia turetu padirbeti viesuju rysiu specialistai.welcome to XXI century Negi nesimato kad rusai iki mano amziaus megsta vakarietiska kultura.ta pati muzika filmai drabuziai keliones.jiems priklauso ateitis te seniai pasilaidoja po tankais o ne jie
2018 m. sausio 3 d. 15:09:58
Eligijaus muziką būna įdomu vertinti, nes kai kuriais aspektais mūsų požiūris į muziką sutampa (mes abu mėgstam arba bent jau bandom ieškoti alternatyvumo), tačiau Eligijaus muzika man dažnai būna per lengva ir atmosferiška. Aš alternatyvos dažnai ieškau labiau sunkios muzikos kontekste arba užkrautos kokia stipria elektronika, kaip vat Nine Inch Nails atvejis. Būtent dėl to dalis kūrinių tope man praplaukė pro ausis ir aš juos vertinau tik vidutiniais balais: Wolf Alice, The National, LCD Soundsystem, Arcade Fire... kažkiek suintrigavo The Horrors daina, tačiau po kelių perklausų susilaikiau nuo aukšto vertinimo, nepadarė didelio poveikio. Realiai man nepatiko tik The XX daina - ši grupė ir anksčiau man nedarė jokio poveikio ir jų nauji darbai, mano nuomone, tik dar silpnesni.
Stipriosios šio topo dainos: Bonobo (štai čia vėl alternatyva ryškios elektronikos kontekste), Nine Inch Nails, Radiohead (Man of War išgirdau pirmą kartą, tai visai malonus atradimas), bei Alt-J, kurių albumas tikrai stiprus ir visai inovatyvus. Po šio albumo suprantu, kodėl jie taip staiga tapo alternatyvios muzikos fenomenu ir kodėl taip smarkiai yra laukiama jų koncerto Vilniuje.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2018 m. sausio 2 d. 18:52:06
The Horrors - malonus praėjusių metų atradimas, lieka albumą visą perklausyt.
NIN šita daina neblogai susiklauso.
Ir Bonobo daina labai faina, nors visas albumas nepatraukė.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2017 m. gruodžio 26 d. 20:33:12
____________________
Ištrinkite anketą, ji nebebus naudojama, ačiū.