"The Courteeners" koncertas. [Simon Moss fot.]Išleidę energingą ir stiprų debiutinį albumą „St. Jude“ (2008), „The Courteeners“ kaip viesulas įsiveržė į apsnūdusią britų roko sceną. Mančesterio ketveriukė buvo išliaupsinta kritikų ir melomanų už profesionalumą ir gitarinei muzikai sugrąžintą šviežumą. Buvo net kalbama, jog jie – britų rokenrolo išgelbėtojai ir galbūt geriausia ateities britų grupė.

Muzikantai galėjo naudotis šia palankia terpe ir toliau tęsti tame pačiame stiliuje, tačiau jie pasirodė esą chameleonais – antrasis jų albumas „Falcon“ (2010) jau buvo melodingo indie rock ir pop mišinys, paskanintas keliomis išskirtinėmis baladėmis, kuriose atsiskleidžia solidus, malonaus tembro vokalisto Liam Fray vokalas.

Kritikai pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni „gedėjo“ šiurkštaus pirmojo albumo skambesio ir maištingumo, tuo tarpu kiti gyrė jo eleganciją ir stipriai išreikštą charakteringą skambesį, pagardintą įžvalgiais, istorijas pasakojančiais tekstais.

Tačiau „The Courteeners“ neapsistojo ir ties šia formule. Trečiajame albume „ANNA“, kuris buvo išleistas šių metų vasario mėnesį, grupė bendradarbiavo su prodiuseriu Joe Cross (prieš tai prodiusavusiam klausytojų pamėgtą debiutinį „Hurts“ albumą „Happiness“). Pirmas singlas iš jo „Lose Control“ – tai tiesiog stilingos elektroninės šokių muzikos pavyzdys. Ir nors visas diskas „ANNA“ tikrai nėra šokių muzikos albumas ir vėl jame galima rasti keletą puikių baladžių, bet jis vėlgi žymi naują įvairiapusiškųjų „The Courteeners“, šįkart pulsuojančių optimistišku ir dar melodingesniu nei prieš tai skambesiu, erą. Grupė darsyk įrodė, kad neprarado savo šarmo ir gebėjimo kurti užkabinančius priedainius. „Gigwise“ apibūdino albumą kaip „Nuostabus šviežio oro gūsis britpop gerbėjams“ bei „stadionams sukurti rokenrolo himnai.“

Kalbėdamas apie tai, kaip skiriasi visi trys jų albumai, grupės vokalistas, gitaristas ir dainų kūrėjas Liam Fray sutinka: „ANNA“ – tai naujo grupės skambesio etapas. Mūsų muzika, kaip mintys, evoliucionavo ir išsiskleidė. Tekstai vis dar tokie pat atviri, bet dabar išties esu kur kas mažiau piktas. Pirmąjį albumą sukūrėme, kai mums buvo tik 20-21 metai. Kai esi tokio amžiaus – pyksti ant viso pasaulio, kad niekas nesiseka taip, kaip norėtum. O dabar... Nežinau. Gyvenimas visai neblogas!“, juokiasi „The Courteeners“ lyderis, gegužės mėnesį atšventęs 28-ąjį gimtadienį. „Jis per trumpas, kad švaistytum jį negatyviems dalykams. Kuriant dainas, visada galvoju apie jų prasmę. Kai žinai, jog jas dainuosi dar mažiausiai dešimt metų, jos tiesiog privalo būti reikšmingos ir išreikšti kažkokį požiūrį.“

"The Courteeners" - pagrindinės festivalio "Chester Rocks" žvaigždės.Bet kad ir kaip skirtingai skambėtų „The Courteeners“ dainos, charizmatiškasis Liam Fray gali sukviesti klausytojus į savo solinius koncertus, kuriuose pateikia grupės dainas akustiniame variante, dažniausiai pritardamas sau tik akustine gitara. Kadangi tokie koncertai vyksta intymesnėje aplinkoje – ribotą žiūrovų kiekį talpinančiose salėse, nieko nuostabaus, kad į juos sunkiai įmanoma gauti bilietus. Tačiau gimtajame Mančesteryje „The Courteeners“ gali be vargo parduoti bilietus ir į didžiausias arenas kaip antai „MEN Arena“ (vieną stambiausių Europos Sąjungos uždarų arenų) – vos tik paskelbus apie juos, bilietai ištirpsta per keliasdešimt minučių. Apie kokybiškus jų pasirodymus žino ir garsiausių pasaulinių muzikos festivalių rengėjai, todėl natūralu, kad kiekvienais metais „The Courteeners“ vasaros būna „parduotos“. Praeitą savaitę žymiajame „Glastonbury“ koncertavusios grupės dar laukia pasirodymai „T in the Park“, „V“, "Benicassim“, „Mallorca Rocks“ (jame ji bus pagrindinėmis jo uždarymo žvaigždėmis), „Summer Well“, „Belsonic“ ar „Pukkelpop“ festivaliuose.

Liam Fray 2006 metais su vaikystės draugais – būgnininku Michael Campbell, gitaristu Daniel Conan Moores bei bosistu Mark Cuppello, su kuriais yra pažįstamas jau nuo 10-ies metų, įkūrė „The Courteeners“, bet kalbant apie jo solinius akustinius pasirodymus, jis juos rengdavo ir anksčiau.

„Nors galėjau tapti solo atlikėju, visada žinojau, kad noriu groti grupėje. „The Courteeners“ nėra Liam Fray ir pagalbiniai muzikantai. Mes esam kaip broliai ir dabar šis ryšys stipresnis nei bet kada anksčiau. Grupė – tai mano gyvenimas,“ tvirtai teigia jis.

Kadangi „The Courteeners“ yra iš Mančesterio, o jų vokalistas vardu Liamas, grupė vis dar kartais neišvengiamai lyginama su „Oasis“ ir tai sudaro nemenkų keblumų. Liam Fray neslepia, kad „Oasis“ yra viena mėgstamiausių jo grupių, tačiau apgailestauja, kad dėl tokio antspaudo dažnai susidaro klaidingas įspūdis, kad ir jie groja britpop.

„Žinoma, „Oasis“ mums padarė didelę įtaką,“ neneigia jis. „Tačiau, atvirai šnekant, aš jos tikrai negirdžiu mūsų dainose.“ Bet šiai rokerių ketveriukei simpatijų neslepia net ir pats buvęs „Oasis“ vedlys Noelis Gallagheris, nors seniai garsėja kaip itin mėgstantis nuolatos kritikuoti savo kolegas. Komplimentus „The Courteeners“ žarstė ir „New Order“ bosistas Peter Hook ar Morrissey, kuris pakvietė tapti juos jo apšildančia grupe JAV turo metu, taip pat garsiosios airių grupės „U2“ lyderis Bono. Pastarasis 2008 m., sužavėtas albumo „St. Jude“ energijos ir tekstų šmaikštumo, „The Courteeners“ pavadino „Geriausiu dešimtmečio atradimu“.

"The Courteeners" lyderis Liam Fray.Dar vieni išskirtiniai su grupe susiję elementai – pabrėžtinis patriotiškumas ir gerbėjai. „The Courteeners“ visad didžiuojasi savo kilme – ne vienas jų kūrinys dedikuotas gimtajam miestui, o vokalistas Liam Fray dainuoja su aiškiu mančesterietišku akcentu. Tas galbūt trukdo pritraukti dar didesnių masių dėmesį, užtat grupė mėgaujasi milžinišku populiarumu šiaurinėje Anglijos dalyje ir, be abejo, ypač – gimtajame Mančesteryje, kuriame pasiekė kultinį statusą. Grupės hitus, ypač „Not Nineteen Forever“, mėgsta traukti futbolo gerbėjai. Šiemet žymiausiu pasaulyje futbolo klubu laikomas „Manchester United“, 20-ąją kartą tapęs Premier League čempionu, savo himnu pasirinko būtent „The Courteeners“ dainą „Not Nineteen Forever“, ko dėka šis didžiausias grupės hitas vėl aukštai pakilo topuose. Visus pinigus, gautus už šio singlo pardavimą, „The Courteeners“ skiria „Manchester United Foundation“, kuri remia „Francis House Children's Hospice“, „The Christie“ ir „UNICEF“.

Nors pastaruoju metu grupę smarkiai ignoruoja spauda ir stambiausios britų radijo stotys, jos gerbėjai niekur nedingo. Kaip ir ankstesni du, taip ir naujausias grupės albumas „ANNA“ vėl puikavosi tarp lyderių (savaitės viduryje pagal pardavimus netgi buvo britų albumų topo pirmoje vietoje ir tai įvyko be jokios albumo reklamavimo kampanijos), o apsilankę „The Courteeners“ koncertuose žiūrovai visada pamini, jog retai kada išvysi armijas žmonių, taip vieningai traukiančių visas grupės dainas.

Atlaikydamas kritikų strėles dėl nuolatos kintančio dainų stiliaus, Liam Fray atkerta: „Nerašau dainų specialiai radijo stotims, dėl straipsnių spaudoje ar kad patraukčiau tam tikrų žmonių dėmesį. Svarbiausia yra atvirumas. Mūsų dainos – autobiografinės ir gan asmeniškos. Kuriu tai, ką jaučiu, o įrašų kompanija mūsų nespaudžia, todėl galime kurti neskubėdami. Žinau, kad atlieku gerą darbą ir tai įrodo jūros žmonių mūsų koncertuose, dainuojančių kartu su mumis. Meluočiau, jei sakyčiau, jog man nerūpi topų pozicijos. Žinoma, visad norisi, kad pasisektų. Tačiau tai tikrai neįtakoja dainų kūrimo ir įrašinėjimo. Kad albumai būtų perkami, norisi todėl, jog galėtume išleisti ir sekančius, nes tikrai dar ne viską pasakėme. Tačiau jei pradėtume priiminėti sprendimus, trokšdami įsiteikti kitiems žmonėms, tai prarastų visą prasmę, dėl kurios įkūrėme grupę. Jei komercinis rodiklis taptų svarbiausiu mūsų muzikos kūrimo faktoriumi – tai būtų krachas, bent jau man.“

Liam Fray - per "The Courteeners" pasirodymą "Chester Rocks" festivalyje.Liam Fray dėkingas ištikimiems gerbėjams už besitęsiantį palaikymą, kuris jam – didžiausias įkvėpimas: „ANNA“ turo metu patyriau pačias geriausias emocijas, kurios absoliučiai viršijo mano lūkesčius. Man nepaprastai pasisekė. Joks pasaulyje jausmas negali lygintis su tuo, kai stovi scenoje ir matai akis žmonių, kurie tau atgal dainuoja tavo dainų žodžius. Atrodo, kad šiais laikais užmegzti ryšį su publika darosi vis labiau nebemadinga (gal todėl, kad tai ne taip pelninga?), tačiau man nieko už tai nėra svarbiau. Jei tau, kaip dainų kūrėjui, tai pavyksta – tai tikrai ypatingas jausmas. Nepaisant žiniasklaidos ignoravimo, „The Courteeners“ ir toliau išliks,“ pažada jis.

Po neseno grupės koncerto vienas apžvalgininkas rašė: „Tai buvo tikra šventė, surengta grupės, kuri turėtų būti pripažinta nacionaline vertybe, bet kol kas ji išlieka geriausiai saugoma britų paslaptimi.“ Tarsi pratęsdamas šią mintį, kitas apžvalgininkas pridūrė: „Bet kaip Liam Fray pažadėjo, „The Courteeners“ tikrai išliks, tad verčiau jau kritikai su tuo susitaiko.“

Naujausias „The Courteeners“ singlas „Van Der Graaff“, kurį NME apibūdino: „Tikrasis albumo „ANNA“ triumfas yra didingoji „Van Der Graaff" – labiausiai išbaigtas ir gražiausias kada nors sukurtas Liam Fray kūrinys“, šią savaitę debiutavo „Music.lt Top 40“ dešimtuke, pakeisdamas jame 20 savaičių išsilaikiusį „Lose Control“, kuris beveik visą tą laikotarpį išbuvo Top 10-uke.

O norintiems pažinti grupės dainų įvairiapusiškumą, siūlome pasiklausyti specialiai sudaryto grojaraščio grotuve apačioje.

Parengė Rūta Jadkauskaitė

Pusiau akustinė į jokį albumą neįėjusi „Why Are You Still With Him?“ versija, kurią atlieka Liam Fray:



Vienas įspūdingiausių „The Courteeners“ pasirodymų - į jokį albumą neįėjusi daina „Trying Too Hard to Score“:



Akustinė „When You Want Something You Can't Have“ versija, atliekama Liam Fray:



Naujausio „The Courteeners“ singlo „Van der Graaff“ vaizdo klipas:



Didžiausias grupės hitas „Not Nineteen Forever“, atliktas šių metų „T in the Park“ festivalyje (atnaujinta - past.):