Turbūt daugelis pažįstate progresyviojo roko grupę The Who. Šie keistuoliai, garsėjantys puikiais gyvais pasirodymais, yra gan originalus ir kūryboje. Turbūt vieną geriausių pavyzdžių turėtume laikyti 1973 metais išleistą jų albumą Quadrophenia.
Pirmoji daina 5.15 yra gan nuotaikinga daina, tikrai pačioj pradžioj gera nuotaikos dozė tinka.
Nors vėliau seka jau rimtoka ir sakyčiau, kaip čia pavadinus, nostalgiškos nuotaikos daina Love reign o'er me. Būtent ši daina kelia kažkokį virpulį širdyje. Taigi jai geriausiai tiktų žodis - jausminga.
Po to skamba I am the sea, paprasta improvizacija, kurioje suskamba iš visų albumo dainų išrinktos eilutės ir žodžiai. Sakyčiau ši daina turėtų būti pradžioje arba pabaigoje, bet taip irgi gerai, svarbu, kad gera daina.
Ketvirtajai dainai Real me geriausiai tiktų apibūdinti žodžiai: linksma, nuotaikinga. Kritiškai vertinant tai yra greito tempo daina, kur labai puikiai dera tiesiog neįtikėtinai šaunios Moon'o būgnų partijos.
Mano nuomonė, tai apskritai viena nuotaikingiausių The Who dainų ir viena geriausių Quadrophenia dainų.
Toliau daina, kuri vadinasi kaip ir pats albumas Quadrophenia - puiki instrumentinė improvizacija, vienas muzikaliausių albumo kūrinių. Tikrai nebloga daina ir tikrai man primena kažkokį tai miuziklą ar operą, tikriausiai neblogai ši daina tiktų į kokią operą.
Dar viena daina Cut my hair kažkuo mano nuomone panaši į 5.15, nes ir pradžia panaši ir apskritai melodijos panašios. Gera daina ir nuotaika tokia, net negaliu papasakoti, geriau patys paklausykit.
Punk and the godfather aštri, galinga daina. Ir nebloga muzika. Mano nuomone, šita daina geriausiai tiktų apibūdinimui: sunkusis Quadrophenios rokas, be jokių priekaištų
Kita daina I'm one, trumpa, paprastutė daina, kuri man patinka dėl to, kad nėra jokio perdėto sunkumo. Patarčiau paklausyti visiems klasikinio roko gerbėjams, nes ir paprasta daina ir teigiamas emocijas kelia.
Dirty jobs yra dar viena Quadrophenia daina, primenanti iš dalies praeitą dainą, bet jau muzikalesnė. Seniai beklausiau šią dainą, bet gera, šilta, nuotaikinga ir unikali daina, kaip ir visos Quadrophenios dainos.
Dar viena daina Helpless dancer vėlgi stiprus muzikalumas ir geros šiltos nuotaikos.
Is it in my head? Taip vadinasi kita Quadrophenia daina, kuri taip pat negaili tokių gerų nuotaikų, sakyčiau prablaškyti tinkanti daina, ryte vietoj kavos paklausykite ne tik šitos, bet ir kitų dainų, kurios tikrai pažadins iš miegų. Ir tai ne sunkusis rokas.
Jau kažin kelintą dainą nagrinėju, ir dabar turėčiau aprašyti I've had enough. Nors ir šalta (čia ne apie dainą), bet ši daina dabar mane kažkokiomis jėgomis šildo iš vidaus, rami, netriukšminga daina, taip pat tinkanti vietoj kavos ankstų rytą arba vietoj arbatos vėlų vakarą.
Sea and sand. Bet daina tikrai primena jūrą ir smėlį, gal tos žuvėdros ir jūros ošimas sukelia tokią nuotaiką dainai, nors ir rokas, bet turėtų jus nuraminti kaip ir daina I am the sea. Vis geriau negu švaistyti kėdes aplink.
Daina Drowned nėra jau ir tokia sunki, kaip gali pasirodyti iš melodijos. Ją lengvina tiesiog puikus, švelnus Daltrey vokalas ir sukuria vėl tokį įdomų, ramumos, šilumos, jaukumo derinį.
Bell boy. Apie šią dainą galiu pasakyti viską tą patį ką ir apie kitas, bet negalvokit, kad labai jau monotoniškos ir vienodos tos dainos. Jos visos skirtingos ir kiekviena daro skirtingą poveikį ir kelia skirtingas emocijas, todėl būtina paklausyti visas jas.
Jau turėtų būti priešpaskutinė daina, jei neklystu. Taip, tai Dr Jimmy. Ilga daina, bet kaip reikiant linksma, gali šėlt tiesiog. Teigiamos emocijos, stipri energijos banga, tiesiog imk ir šok.
Ir finalas: Rock!!! Taip tai dainos pavadinimas, ir skamba, kaip Bell Boy tęsinys, ir tikrai reikėtų paklausyti, norint pasimėgaut paskutiniais šio nuostabaus albumo akordais.
Labai stipriai nesigilinau į dainų tekstų. Nesu koks kritikas ir negaliu labai jų vertint, bet yra įvairiausių tekstų, vieni - apie kokį nors realų daiktą, apie reiškinį, kiti - apie jausmus, emocijas ir kitus nematerialius dalykus. Ir visi jie įdomūs bei derantys prie puikios Quadrophenios muzikos.
Ne veltui šis albumas vadinamas vienu geriausių, muzikaliausių ir originaliausių The Who albumu. Visi turėtumėte paklausyti šį albumą ir pažadu, tikrai turėtų patikti muzika ir puikus tekstai.
Autoriaus įvertinimai:
|
Muzika: | 9
|
Atlikimas: | 10
|
Tekstas: | 10
|
Originalumas: | 10
|
Bendras: | 9.75
|
- Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
- Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
- Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.
|
2012 m. sausio 6 d. 18:23:40
Dabar, tvarkydamas Quadrophenia, perklausiau jį porą kartu nuo A iki Z ir sutinku, kad tai šedevras, geresnis nei Tommy.
Tai gal dar reikės apie Tommy recenziją parašyt?
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2011 m. gruodžio 29 d. 16:24:07
Ir džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau, besiklausančių The Who.
Progresyvusis rokas yra mėgstamiausia sritis, aš jo visą laiką klausau. Tokios grupės, kaip The Who, Pink Floyd ar Jethro Tull tikrai mane žavi.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2011 m. gruodžio 29 d. 15:24:03
Puiku, kad domiesi klasikiniu roku, o ypač progresyviuoju. Tai tikrai dvasinga muzika, galinti atverti visą pasaulį. Būtent tavo recenzijos atgaivino susidomėjimą The Who, kurių jau nebesiklausiau po Face Dance.
Dabar, tvarkydamas Quadrophenia, perklausiau jį porą kartu nuo A iki Z ir sutinku, kad tai šedevras, geresnis nei Tommy.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2011 m. gruodžio 29 d. 14:25:03
O dainų išdėstymu niekada nepasitikiu, galiu rast 4 šaltinius, kuriuose bus vis kitoks išdėstymas, ir aišku, tą neteisingą išdėstymą lėmė tas neužtikrintumas, kad tai roko opera.
Ir tikrai nebijau būti sudirbtas, juk čia tik pradedančiojo recenzija apie mėgstamą grupę, ir daugelis gali geriau, tuo labiau, kad man dar tik 13 metų. Bet tas faktas, kad aš vienintelis, iš čia esančių, dar gebu parašyti recenziją apie kokį nors seną albumą, skatina parašyt vis daugiau ir daugiau. Todėl drąsiai rašau recenzijas ir nebijau reikšti savo nuomonę.
Beje, kažkada bandžiau rašyt apie Led Zeppelin albumą Physical Graffiti, bet man nepavyko dėl to, kad nemoku reikšti savo nuomones apie albumą, kuris man nepatinka arba patinka, bet ne tiek, kad galėčiau jau rašyt recenziją. Todėl imuosi tik recenzijų apie The Who, apie kurią išeina ir nuomonę parašyt ir papildomų minčių išlieti.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2011 m. gruodžio 29 d. 12:06:35
Kad nebūtų klaidinami būsimi klausytojai, eiliškumas atstatytas.
Dainų tekstai, juos sudėliojus pagal eilę, pasakoja Džimio, kurio asmenybė suskilusi į keturis asmenis, istorija. Iš čia ir albumo pavadinimas Quadro - keturi, Phenia - (cshizophrenia) trumpinys.
Kitas, ir tur būt svarbesnis, dalykas yra tas, kad Einaras, nebodamas būti sudirbtas, imasi tokio albumo recenzijos. Juk apie Quadrophenia tiek prirašyta (gal kas nors net disertaciją parašė), ja remiantis pastatytas filmas. Tai tikro fano polėkis - jis, kaip archeologas, atkasa laiko smilčių užneštus praeities lobynus.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly