Kai metai sustos prie slenksčio žiemos,
Pašalusios balos miestą apjuos
Ir širdis ledu pavirs.
Už tavęs ir už manęs
Viso beribio pasaulio galia,
Bet pilnatis nesiliauna vis.

Grįžt namo, ten, kur tavęs nėra,
Kur šaiposi tyla.
Grįžt namo, ten, kur tavęs nėra.

Ar matai, kaip skauda rimtai,
Kaip dega ir lūžta dėlionės kraštai?
Nauji veidai, gatvės, vardai...
Dėl tavęs ir dėl manęs
Peržengtos ribos ir visko gale
Neviltis nenustoja vis.