Aš mačiau metalą, kuris lydosi šiltose rankose.
Mačiau, kaip jis įgauna delno formą.
Mačiau žodžius, kurie sustingo ant mūsų lūpų.
Kaip tai, kas neturėtų skęsti užtikrintai skęsta.

Aš sapnuoju naktinių automobilių kvapą.
Jie kaupia dieninės šilumos orą.
Ir mes galime sugalvoti šimtą priežasčių
Bet netaps lengviau, juk tai tik žodžiai.

O žodžiai turi prasmę, kai jie ištariami laiku
Paskutinę akimirką ar netgi šiek tiek vėliau.
Mes ištarsim svarbiausius, jau peržengę slenkstį.
Nepalikę jums laiko netgi mestelt atgal: „Aš taip pat“.

Aš mačiau metalą, kuris lydosi šiltose rankose.
Mačiau, kaip jis įgauna delno formą.
Mačiau žodžius, kurie sustingo ant mūsų lūpų.
Kaip tai, kas neturėtų skęsti užtikrintai skęsta.