# | Daina | ||
1 |
Pain of Salvation
Reasons Pain of Salvation - Reasons – trūkčiojantis ritmas primenantis Leprous stilių, gergždžiančios gitaros ir būgnų kaskados su graudaus vokalo melodingomis jungiamosiomis terpėmis dainą daro labai jau įsimintiną. Albumas „In the Passing Light of Day“pasirodė metų pradžioje, tačiau jo neužgožė paskesnė panaši kitų grupių produkcija. |
||
2 |
Steve Hackett
Behind The Smoke Steve Hackett - Behind The Smoke – pompastiškas, kone Kansas „Bizantium“ kolorito monumentalus paveikslas, kuris susidarė ne be taros, sitaros bei dombros skambesio pagalbos. Klasikinės gitaros epizodas tik įžangoje, vėliau gitara iš švelnios ir tylios išbujoja į grėsmingą rytietišką a la Myrah skambesį. |
||
3 |
Roger Waters
Smell the Roses Roger Waters - Smell the Roses – Rodžeris gražina į Pink Floyd atmosferą. Neapsieita be garsinių imitacijų (šuns ambrijimas), nervingas ritmas, bosinės gitaros ryškus darbas ir vokalas, pažįstamas nuo paauglystės. Pasijuntu iškritęs iš laiko erdvės kontinuumo. |
||
4 |
Sepultura
Machine Messiah Sepultura - Machine Messiah – švaraus vokalo dominavimas ir progresyvaus roko dozė visiškai pakeitė pirmykštį Sepulturos veidą. Ši plastinė operacija daug kam pasirodė šventvagiška, tačiau aš nesu davatka, man ši metamorfozė nesukėlė noro skelbti Sepulturai anatemos. Titulinė daina miela klausyti ir pakratyti nesamus plaukus. |
||
5 |
Elder
Sanctuary Elder - Sanctuary - stoner plius neavy metal sąskambis artimas Mastodon grojamai muzikai. Dar viena detalė: Niko DiSalvo vokalas primena Ozzio Osborno balsą iš Black Sabbath laikų, o apie 3 min. atsiranda Pinkfloydiškų gitarų, kas suteikia dainai sentimentų ir solidumo. Elder albumas „Reflections of a Floating World“ gavosi stebėtinai monolitinis, ne taip kaip gan išbarstytas Mastodon „Emperor of Sand“ iš kurio pasirinkau dainą „Andromeda“ – daugmaž pisichodelinį heavy metal. Galėjau pasirinkti vieną iš jų, ir jei griežtai būtina įsitekti į 10, tada tebunie Elder „Sanctuary“. |
||
6 |
Mastodon
Andromeda Altetrnatyva Elder dainai. |
||
7 |
Steven Wilson
Pariah Steven Wilson - Pariah ft. Ninet Tayeb - muzika, galinti gydyti. Jei būčiau numatės reitinguoti, ko gero nr.1 |
||
8 |
Paradise Lost
The Longest Winter Paradise Lost - The Longest Winter - sveikintinas sugrįžimas prie muzikos, skambėjusios albumuose „Shades of God“ ar „Icon“ ir praturtintas nemenka doom metal doze. Ši daina tikras „killeris“ – doom metal slogulys ir šaltis jaučiamas kaulais. |
||
9 |
Black Country Communion
Sway Black Country Communion - Sway - ritminė rifų linija labai priminė mėgstamą Journey dainą „State of Grace“iš EP „13“. Glenas Hjūdžesas hard roką stumia su tokia neįtikėtina jėga, kaip kad Deep Purple kažkada gerais laikais. |
||
10 |
Enslaved
The River's Mouth Enslaved - The River's Mouth - vikingų metalas plius progesyvus metalas – gaunasi nerūdijantis grąžtas, lengvai pragręžiantis kiečiausią makaulę. Pirmą kartą Enslaved išgirdęs ir pamatęs Velnio Akmenyje, nebepaleidžiu iš akiračio. Nors albumas „E“ kiek mažiau žavi, nei „In Time“ ir juo labiau „Riitiir“, vis dėlto grupės specifinis skambesys niekur nedingo – jį atpažįstu momentaliai. |
||
11 |
Premiata Forneria Marconi
Quartiere generale Už borto liko Premiata Forneria Marconi itališkas-angliškas albumas „Emotional Tatoos“ su paženklinta daina Quartiere Generale. Itališko progresyvaus roko grandai nesiruošia pensijon, sukūrė gan įdomų albumą tėvynainiams ir plačiai visuomenei. Lengvos neįmantrios kompozicijos su San Remo nuotaika neprilygsta gilioms improvizacijomis paremtoms kompozicijoms a la „Impressioni di settembre“ar „Appena un Po“, bet ir nenusipigina iki itališko plataus vartojimo prekės ženklo. |
||
12 |
Cradle of Filth
Wester Vespertine Cradle of Filth – Wester Vespertine. Labai gaila, kad neįsiteko, nes kūrinys man patiko. Čia itin gražios gitarų solo, vėl spygauja ir riaumoja Denis, moteriški balsai švelniai plevena fone. Bet būta žymiai geriau, kas tiesiog sukrėsdavo. Dabar tik miela-gražu ir... nuobodu. |
||
13 |
Onutė Narbutaitė
Kein gestern, kein morgen (no yesterday, no tomorrow) (2012/2015) Onutė Narbutaitė – Kein gestern, kein morgen –iš visiškai šviežio Naxos leidinio No Yesterday, No Tomorrow“. Tai klasikinės muzikos aruodai ir būtų skaitomi kaip iš kitos operos. O taip, iš operos. „Kein gestern, kein morgen“ yra koncertinis Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ variantas. Dabar tai vienintelis įmanomas būdas išgirsti šios operos fragmentus, nes kito pastatymo ko gero teks laukti nežinia kiek. Prie šios mūsų menininkės kūrybos mane atvedė Broniaus Kutavičiaus muzika. Mat Onutė mokėsi komponavimo pas Kutavičių. Abiejų kompozitorių muzika labai skiriasi, tačiau minimalizmas jiems abiem būdingas. |
2017 m. gruodžio 17 d. 15:00:40
Nuostabus sąrašas. Kai kurie atlikėjai neabejotinai bus ir manajame tope. Ir priminėt, kad yra dar nemažai ką reikia peržvelgti man :)
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2017 m. gruodžio 17 d. 14:40:26
Po perkūnais, neįsikėlė Queens Of The Stone Age - The Way You Used To Do.
Paieška atsisako rasti šią dainą, nors tu ką. Kaip bebūtų, ji tope. Beje, topas nereitinguotas. Greičiau jau laikytasi chronologijos.
Queens Of The Stone Age - The Way You Used To Do – užvedantis svinguojantis QOTSA walzer nuneša į mugės-festivalio atmosferą, kur klounai krečia pokštus, sukasi „velnio ratas“, tikras atrakcionų parkas.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly