Aitvaras

Sunkus darbas. Na žinoma, gitarėle pabrazdyt už širdies griebiančią dainelę net ant trijų akordų yra labai sunku. Vargšas Andrius, kad tik nepervanrgtų šitaip daug bedirbdamas.

Tokio Hotel visų klipų be išimties. Bill'o, ar koks ten jo vardas, veidas traumuoja mano psichiką.

Matyt Lithium. Nirvanos.

Kanapiniai mylimiausi mano.:] Beje, kuo groji, jei ne paslaptis?

Tam, kurio gyvenimą simbolizavo šešios stygos. Ir tam, kuris taip ir nesugrojo nė vieno padoraus solo. Pagarba jam.

Kažkaip itin savotiškas eilėraštis. Palieka kažką.

Žmogus niekad negali būti statula. Nors žmonės mėgsta save taip pavadinti. "Sraigių procesija tyli". Gražu, ir labai dera prie eilėraščio(:

Girdėjau kažkurią the Beatles dainą, kur atsukus gan aiškiai galima išgirsti žodžius "Paul is dead" ... Šiaip neturiu nuomonės šiuo klausimu, bet įdomu būtų dar tokių dainų paklausyt.

Vienas gražiausių Salvadoro Dali paveikslų (čia mano nuomone). Dėl internetinio bendravimo: manau, kad tai netikra. Teko kartą visus metus, diena dienon bendrauti su vienu žmogumi. Vėliau draugystė ėmė ir nutrūko. Ir lieka tuomet kažkokia tuštuma. Visgi įsisgyveni į žmogų.

Problemą matau besąlygiškame garsiausių grunge grupių kopijavime nekuriant nieko savo ir originalaus. Gerai, kad yra susiprantančių, kaip jau minėjau - nekurti to, ko jau nebeatgaivinsi. Juolab tikrai norėtūs, kad išgirdus kokią naujos, kaip jie dažniausiai patys save vadina "grunge" grupės dainą prieš akis neiškiltų Nirvana ar dar kas nors..

Aš neminėjau, jog dabartinės grupės turėtų groti būtent grunge. Grunge is dead. Tik sakau, jog jos galėtų paimti tam tikrų elementų iš šio stiliaus ir jį savaip interpretuoti. Nekišant savęs į jokius rėmus. Groti ir dainuoti tai, kas patinka ir liejas "iš dūšios", o ne tą, kas jau anksčiau buvo parodyta, kas atėjo, buvo viršūnėje ir išėjo. Juk kaip jau kažkas minėjo, grunge neturi labai tvirtų apybraižų grojimo atžvilgiu, juolab, kad yra ir post/grunge...

Buvau aš irgi tame minėjime. Ir nuo tų "fanų", kaip jūs minit juos, truputį koktu darėsi. Šiaip aš labai abejoju, ar Lietuvoje apskritai kažkada prigis Grunge kultūra, nebent gimtų kokia genijų grupė, kuri turėtų kažką savito, itin originalaus ir kokybiško. Kad tai nebūtų keli prisigėrę tyneidžeriai, namuose turintys Kurto altorėlį. Ir kurie į kiekvieną sakinį neįterptų žodžių "man patinka Nirvana, mane įkvepia Nirvana, o Dieve, kaip aš myliu Nirvaną". Ir beje, tų visų, tipo "grungerių" su nirvanos maikėm per savo trumpą amželį teko pažinot pakankamai. Ir nė vienas negalėjo pasakyti, kodėl klauso būtent šio stiliaus. Sakė, kad Kurtas gražus. Viliuosi, kad yra ir bus žmonių kuriems šis stilius reikš kažkiek daugiau nei "šiaip rocką", nei Cobain'o veidelį. Kad kažkam grunge stilius bus erdvė išreikšti save tam žmogui maloniausiu būdu, požiūris į gyvenimą, jo prasmės suvokimas. Taigi, tikiu, kad atsiras. :)

Mano nuomone, geriausias jų šedevras... :]

Negerai.

Tikimės, kad nemirė. Blogiausiu atveju post grunge lieka. O dėl šios subkultūros atstovų - šiaip tais vis rečiau kokį grungerį susitinku.

Niekas niekada nepasikeis.

Šiaip dainų skambesys, lyrics ar dar kas pas Pearl Jam yra gerai. Bet balsas balselis... Net klausyt negaliu. O va man Alice in chains muzika "Arčiausiai dūšios". Dera labai Gitaristo ir vokalisto balsai. Ir šiaip, jų grojimas profesionalus, pro šalį nevarydavo per koncertus. Gražu:)

Aš irgi datų neatsimenu. Bet juk tai nereikšminga.

Man labai patiko tie paveikslėliai. Širdis dainuot pradeda, kai tokių pamatau. "Nėra tėvų, nėra nervų" tai tiesa. Bet nieko nepadarysi. Reikia bandyt susitaikyt, ir ta proga būtų galima tėkšt ką nors į sieną.

Kažkas į dievą atsigręžė.

Trūksta tikėjimo. Ir miego.

Tie smailai labai žavūs :]

Dvelkia rudeniškai skaudžiu jaukumu.

90 proc. grunge. Nesamoningi klausimai buvo. Grupė nirvana.

Nuostabiai graži nuotrauka. Emociškai sunkus dienoraštis. dera prie rytinės kavos.

Geruliai mes.

Koks gražus runkelis.

Linksėjau galva. O ką belieka daryt, reikia gi eiti koja kojon su 21 amžiumi.

Gali ir nebūti, bet yra. O senas skausmas dažniausiai žino visas mūsų silpnybes, nėra jis toks jau ir kvailas. Duria ten, kur ir kadaise dūrė.

Grupės fanatizmas. Man irgi taip buvo. Nepraėjo.