RockPrincess

Vėl kai ką pamiršot...

„Parsidavėi". Padėti merginai tikras malonumas,o dar ir valgyt gavai. Pasisekė :D

bet tada jau į magistrą. Vienas bakalauro, o kitas magistro diplomas - tobula :)

O kodėl nėra jūsų bendros (musiciečių) nuotraukos :(?

Aš dažnai apie milijoną (nors ir neperku bilietų) pasvajojų. Tai va, pirmiausia: butas Kaune ir tas hipių autobusiukas. O tada jau į gerą gerą kelionę :)

mmm, ačių, kad priminėi Remarką :)

BURIED (2010m.). hm. net negera dabar. Labai reikia užrašo, kad jautrių nervų žiūrovams nerekomenduojama. Dėl pabaigos. Bet jei norit filmo po kurio jaustumėtes sumautai - rekomenduoju

boba (baisiai šlykštus žodis)

Ir visi Kauno juodaodžiai (na, bent jau pernai) visada akropoly sukas. Keletą buvau įsidemėjus ir visada juos ten sutikdavau. Chi.

"Bet blogiausia, kai ilgiesi to,

Kurį matai kiekvieną dieną"

?

Kas, čia blogo?

mažute :D

Ir šiaip dabar erzina tas serijalas. Maršalas 5-6 serijas važiuoja į vestuves, tos vestuves jau antrą sezoną vykstą, o paskutinės serijos "seksas seksas seksas".

Išsiburbėjau. Kur kitur tai daryti, jei ne svetimuose dienoraščiuose nukrypstant nuo temos :D

Oj kaip man tas HIMYM nebepatinka. Visada sakydavau,. kad tai MANO serialas. O dabar - fe.

O rekomenduoju: The office arba parks and reacreation

"Suprantu, jog esu milžiniška egocentrikė, viskas turi būti, kaip aš noriu!". Kaip šito nekenčiu! Man irgi taip būna. Tada gaunu ką noriu. Tada susierzinu, kad esu bjaurybe ir nebenoriu to ką gavau. Ech, tos moterys... (kartais man šitas labai nemaloniai tinka)

Bet ne taip ir lengva atlaikyti socialį spaudimą, kai šeimoje ir artimiausioje aplinkoje tave aukleja, kad vyras lygus Dievui, o tu - lyg šiukšlelė.

p.s. man atrodo aš irgi :)

VDU - Viešają komunikaciją + gretutines sociologija

... arba pailsėti

Ko tu piktas toks pastaruoju metu?Juk apsiūlymą davaiu. Iš Kauno jo, nesunku turint kur pernakvoti (na, neturint nesunku ir traukinio palaukti), bet iš kokios Kalipėdos ar pan. žmonėms sunkiau.

Galėtumėt ir kituose miestuose pasiūlyti, tada manau ir dalyvautų vis kiti nariai

dėl neišpasakyto panašumo :)

... Mano pravardė "Kumpis"

O dabar sutikau žmogų su kuriuo nebijau kalbėti. Bet arbatos puodelis vis tiek labai teigiamai veikia :)

„Kai mes mirę nubusim". Pagaliau susipažinau su Ibseno kūrybą. O šiaip, jei įdomi nuomonė, skaitykit čia :) https://ingadaukintyte.blogspot.com/

4Blackberry, rašėi: „ Ir labai svarbus dalykas - nereikia nekęsti, ignoruoti tų komentatorių, kurie prisiimą heiterių vaidmenį. Reikia pabandyti juos suprasti, įsijausti į jų situaciją ir pabandyti atverti jiems akis bei protą...". Bėda ta, kad jie dažniausiai negirdi. Pavasari Kaune buvo atvira pasakaita apie tai, ką iš tiesų reiškia šūkis „Lietuva lietuviams". Nacionalistai tuo buvo labai nepatenkinti, atbėgo pasipuoše klauno nosimis ir daug daug šūkavo. Po paskaitos buvo diskusija. Labai gera vieta (tisiog ideali) protingai pasiginčyti, bet nacionalistės panelės uždavė tris klausimus, atsistojo ir išėjo nelaukdamos atsakymų. Taip dažniausiai ir su interneto ginčais. Nemaža dalis žnmonių veliasi į diskusijas tam, kad išsakytų savo nuomonę, bet net neklauso kitaminčių.

Aha, bet čia ne visada priima, du kartus per metus rengia mokymus kuriuos reikia pereiti (apie 3mėn.)

Anksčiau pasiimdavau puodelį į rankas ir šventai tikėdavau, kad turint karštą puodelį arbatos rankose, nieko blogo negali atsitikti, kad viskas bus gerai. Padėdavo...

Protingų komentarų labiau specelizuotuose puslapiuose galima rasti (tokiuose kaip technologijos.lt). Ir juokinga būna palyginti to pačio straipsnio (nes kaip žinias žiniasklaidos portalai dažnai ima straipsnius iš kitų puslapių) komentarus delfije ir technologijose. Pirmajame tik pyktis (dažniausiai) ir oponento negirdėjimas.

O dėl žurnalistų klaidų, manau čia tiek pat kalti redaktoriai. Kurie publikuoja „nešvarų" tekstą, arba patys kartais jį pataiso į blogąją pusę (kai dirba ne profesionalas).

Čia kaip su kelionėm. Kam skelbtis, kad tu buvai kokioj Italijoj ir kad ten atradai save? Kam tuo girtis?

Logiškas atsakymas - nes kažkam tai įdomu. Kažką gal įkvėps. Kam neįdomu - tegul ieško savo kelio.

Kodėl manai, kad aš apie tai labai skelbiuosi? Paklausė tai ir atsakiau + kartą per metus ar du paprašau žmonių nevalgyti, nes man tai atrodo gražu. Aš neverčiu. Neaiškinu, kad oj kaip negerai valgyti mėsą, aš paprašau vieną dieną jos atsisakyti. Dėl idomumo.  Be to, nesakiau, kad atradau. Sakiau, kad tai puikus būdas MAN atrasti, eiti į tai. Kaip kitiems užsirašyti į skautus, dainuojant ir pan. Visi žmones skirtingi ir jie skirtingai savęs ieško. Kikevienas kitaip atranda ko reikia jo kūnui ar sielai.

Dėl prezidento. Siekemybė tapti vegetare man buvo vaikystėje. Tada į juos žiūrėdavau išpūtusi akis. Kiti vaikai gal būt taip žiūrėjo į nuolat besišypsančią močiutę ar superherojų. Lyginau su prezidentu, nes vaikai dažnai tiesiog to nori patys nesuprasdami kodėl. Jiems atrodo tai prasminga, naudinga ir gerbtina. Bet nei jie labai žino kas tai yra, nei ką jiems tai duos. Pvz: noriu būti prezidente, nes visi jį labai gerbia. Noriu būti manikene, nes jos garžios. Ir panašiai. Vaikas nori, siekia kažko dar nežinodamas kas tai tiksliai yra, ar tai suteiktų jiems džiaugsmo. Remiasi tik savo įsivaizdavimu ir kitų nuomone. Supratimas ateina bręstant. Juk aš nesakau, kad kokų 18 metų tai buvo mano siekiamybė. Vaikystėje siekaimybė gali būti ir nesuvalgyti visų saldainių iškarto arba išmokti kautis kaip Sangokui. Manoji siekiamybė buvo priartėti prie to, kas man buvo superherojai.

Ir paskutinis potepis: „Taip pat, jei tau smagu būti vegetare, kad galėtum skelbtis, kad esi būtent tokia ir kaip tau zjb, kaip tu atradai tada gyvenimo džiaugsmą, prasmę, čia jau kažkas su žmogumi blogai". Pirmiausia -(dar kart) - nemanau, kad skelbiuosi ir su tuo niekada nesutiksiu. Bet kas čia blogo, kai žmogus papasakoja savo istoriją, pasidalino receptu kuris jį paverte laimingu. Gal kažkam irgi tai padės? Žinoma, nekišant savoo nuomones. Tik pasipasakojant. Internete daaaaaug nuomonės su kuria mes nesutinkam ir ją kartais geriau praleisti :)

Negaliu neatkomentuoti :). O siekemybė būti prezidentu, stiliaus ikona, kūrėju irgi kvailoka? Žinau, kad stipriai palyginau, bet vis tiek. Kai norėjau būti vegetare, tai nebuvo tik mėsos atsisakymas. Vegetarizmas, kaip ir daug kas šiame gyvenime, tik simbolis, sudedamoji dalis kažko. Juk ne visada gali žodžiais išreikšti kodėl kažko nori, išvardinti to dalyko sudedamasias dalis. Kažką darai, kažkur eini ir tikiesi, kad taip rasi tiesą, manai, kad tai tavo kelias, širdim jauti, kad atrasi save. Dažnai visuomenė mums įskiepija tam tikrą požiūrį į tam tikrus dalikus, kurių mažas vaikas tikrai negali išartikuliuoti. Vegetarizmas kaip ir joga, budizmas ir panašiai yra tam tikros gyvenimo filosofijos ar krypties siekimas. Gal supratot. Sunku paaiškinti dalykus, kurie tau pačiam yra akivaizdus ir jokio aiškinimo nesiprašo :)