Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

A Forest of Stars - The Corpse of Rebirth. Įspūdingas debiutas ir originali metalo koncepcija

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
A Forest Of Stars  (lankytojų įvertinimas: 8.11, grupę palaiko: 8)
The Corpse of Rebirth (lankytojų vertinimas: 9.80, albumą palaiko: 4)
einaras13
VIP narys
Publikavomo data: 2013-08-11
Viso parašė recenzijų: 10

Ne kaip įprasta. Rašau recenziją ne apie kokią nors progresyviojo roko grupę, kai šis stilius yra tapęs mano dėmesio centru, bet apie grupę, kuri dar gerokai seniau man buvo kažkas naujo ir tada to skambesio nepakėliau, bet štai – atėjo laikas prisiminti. Ir dabar drįstu sakyti, jog A Forest of Stars yra labai unikalūs ir savotiški. Pirmiausia žvilgsnis krinta į jų stilių – bet kur rašo, jog jie groja psichodelinį juodmetalį. Negirdėjau nei vienos grupės, kurios būtent grotų kažką panašaus. Tiesa, aš įžvelgiu avangardo kažkiek, taip pat debiutiniame albume įžvelgiu progresyviojo metalo įtakos. Vėliau seka jų įvaizdis – jie dažnai renkasi tokius retro stiliaus savęs parodymo būdus. Jų apranga, jų fotografijos. Net vaizdo įrašai kai kurie nespalvoti, nors tai XXI amžiaus grupė. Dar ir tai, jog jų instrumentuotėje atsiranda sintezatorius, smuikas ir fleita – verčia susidomėti, kad yra tokių neįprastų metalo muzikai instrumentų. Bei ilgos kompozicijos ypač debiutiniame The Corpse of Rebirth. Trumpiausioji Earth and Matter trunka vos ne dešimt minučių, o God – netoli septyniolikos minučių.

Debiutinis jų albumas mane tiesiog sužavėjo, bet jei jau iki tokio lygio, kad prisiverčiau save pradėti šią recenziją, reiškia, tikrai vertingas perliukas, ir galbūt ne tik mano skoniui tinkantis. Nors, tiesą sakant, juodmetalis iki šios grupės atradimo manęs nelabai domino.

Savo recenziją rašau savu stiliumi, aprašydamas kiekvieną muzikinę kompoziciją, nes esą, taip lengviau pajausti muziką, vieno žmogaus nuomone.

Šitą bombą norėtųsi palikti finalui, nes ji man paliko daugiausiai simpatijų, tačiau albume ji pirma, todėl nuo kūrinio God mes ir pradėsime. Tai ilgiausias albumo kūrinys, turintis bene septynių minučių ilgio įžanga su tam tikrais šiurkščiais gitaros rifų įsiterpimais, greta romių ir svajingų smuiko interliudijų. Ir – pradžiai kimus, kiek tolygus Dan Eyre (pseudonimu: „Mister Curse“) vokalas. Ir šauna rifas stiprus, bene geležinis, su antraplaniu gražiu smuiko pragrojimu. Tuo pačiu ir vokalas sustiprėja, nes jei neišsišoktų, jis būtų užtemdytas sunkios gitaros rifų. Esminė tema keičiasi ties 9:30. Antroji tema mane žudo savo melodijos gražumu. Aišku, yra tokia keletą kartų įsiterpianti lengvesnė intermedija su fleitos skambesiu antrame plane. Ties 13:00 ta pati tema suskamba su dar stipresne smuiko aranžuote – geriausia dainos ir netgi, man asmeniškai, visame albume, vieta. Dan Eyre vokalas toks duslokas ir žemas. Kai kurių metalo vokalistų balsai aukšti, kriokiantis, kone spiegiantis. Tačiau šis yra kiek žemesnis, sakyčiau, baritono lygmenyje. Tekstas niūrus ir tamsus, juodmetaliui priderantis. Ypač įsiminė eilutė „No solace in the maelstrom“ (liet. „nėr vilties sūkurio įtrauktam“). Atspindi visą dainos siužeto melancholiją. Finale pasilieka kriokiantis vokalas ir fleita, svajingai skambanti. Reziumė – nuostabus kūrinys.

Female – antroji, keturiolikos minučių ilgio kompozicija. Įžanga yra pianino ir smuiko preliudija, skambanti itin švelniai, kiek nostalgiškai ir ilgesingai, šiek tiek net griebianti už širdies. Bet nespėjus praeiti dvejoms minutėms – iššoka stiprus gitaros rifas. Ir prasideda vokalinė dalis. Melancholiška ir monotoniška. Kiek sunki ir slegianti. Tikrai labai įdomu. Po vokalinės dalies tempas pagreitėja, keliasi įtampa. Ir staiga – smuikas nutraukia. Ir vėl šauna, su vokalu. Tas smuiko pertraukimas man labai patiko. Kaip koks netikėtumas. O juos aš ir dievinu muzikoje. Nutrūksta dar viena vokalinė dalis. Pasilieka lengvai brazdanti gitara ir sintezatorius. Dar vienas niūrus intarpas. Visa ta kompozicija su tiek permainų panašėja į chaosą. Ir, vėl kulka. Šauna aimanuojantis rėksmingas vokalas. Muzika tikrai šiurpoka ir net agresyvi. Ir vis keičiasi tempai, vis stiprėja ir niūrėja. Nereali psichodelika. Nerealus ir finalas. Tekstas toks pat niūrus ir melancholiškas. Tačiau įmantrus, iškalbingas ir vaizdingas.

Male – man tame albume atsiranda tokia paralelė: God, Female ir Male – kaip trys apraiškos: Dievas, Moteris ir Vyras. Bet čia ir dabar pakalbėkime apie įžangą, kuri prasideda švelnia boso linija su būgnų pritarimu ir Katie Stone (grupės smuikininkės ir fleitistės) vokalu, kuris toks švarus ir švelnus, bene priešingybė Eyre‘io kriokimui. Nebūdinga alternatyva tokiame stiliuje yra moteriškas vokalas. Po pirmo ir antro jos dainuojamo posmo – žudančio galingumo gitarinio rifo intarpai. O po to stipresnė dalis. Ir vėl šioks toks nurimimas su gitaros brazdelėjimais. Na, kaip sakiau, permainingumas muzikoje būdingas ir net būtinas konstruojant ilgas kompozicijas, viršijančias dešimties minučių ribą. Man žiauriai patinka melodija ties 6:25. Lengva akustinė gitaros partija, tokia švelni, lengva, kiek spalvingesnė už tuos šiurkščius rifus. Tačiau nuo 7:30 prasideda šiurkšti, kraupi, šiurpi dalis. Ir vis lėtėjantis, blėstantis finalas. Kūrinyje vien permainos. Bet tai žavi, tai patraukia. Tekstas itin panašios tematikos tiek į God, tiek į Female.

Laikas atėjo visiškai instrumentiniam kūriniui Earth and Matter. Pradžioje tokie buitiniai garsai, lyg piltųsi vandenį į stiklinę ir maišytų ir gertų. Man pirma asociacija buvo Pink Floyd‘ų Alan‘s Psychedelic Breakfast instrumentalas iš Atom Heart Mother albumo. Pradžioje vokalistas dar kažką aimanuoja, bet nemanau, kad ten buvo žodžiai. Vėliau girdisi ir juokas. Esmė ta, jog vokalistui svarbu įsiterpti, nes be jo rėkimo muzika praranda šiek tiek savo vertę, prisimenant, kad tai juk juodmetalis. Labai stiprus gitaros grojimas, smagi perkusija antrame plane. Galiausiai perkusija pasilieka viena soluoti. Įdomus intarpas. Tik šiame kūrinyje rimčiau atkreipiau dėmesį į perkusiją, nes būgnai kažkaip neišsiskiria tuose vokaliniuose kūriniuose. Ir galiausiai lieka tik sintezatoriaus dūzgesys, staiga įsiterpia smuiko interliudija. Gražu, tiesiog pasakiška. Fantastinis instrumentalas.

Microcosm prasideda rėžiančiu smuiku ir su iššokančiu pianinu. Vėl gražu, prisiminiau Female įžanga, kuri buvo tikra preliudija. Čia analogiškai. Rifas kartu su smuiku skamba žavingai. Labai patinka šio kūrinio pirmoji tema. Antrąjį posmą dainuoja Katie. Male dainoje ji skambėjo lengvoje boso partijoje, o čia jos vokalas neryškus dėl stipriaus gitaros grojimo. Labai smagus prasigrojimas bosu ir fleita. Dievinu tokius intarpus. Microcosm kūrinys turbūt tas, kuriame daugiau reikšmės turi fleita nei smuikas. Antroji tema didesnio tempo ir ne tokia galbūt melodinga, kaip God antroji tema, tačiau man patinka bene taip pat, labai kabina. Antroje temoje grojantis rifas primena labiau sunkųjį roką negu juodmetalį, labai gerai jaučiu boso liniją, nors gitara ir dominuoja. Ir gale tema lieka be vokalo partijos. Albumo finalui puikus kąsnelis. Ir sintezatoriaus garsai užbaigia šį nuostabų albumą.

Taip, neklystu sakydamas, jog šis albumas yra lyg iliuzija, nes tokio gyvenime nesu sutikęs. Tai pirmas sunkiosios muzikos albumas, kuris mane taip užkabino. Jokie Black Sabbath, net Deep Purple tokio poveikio nepadarė, kokį man padarė A Forest of Stars – The Corpse of Rebirth.
Reziumė: albumas labai įmantrus, drįsčiau sakyti, jog į jų psichodelinę metalo muziką įsipynę ir progresyviosios muzikos komponentų, nes jų aranžuotės tokios harmoningos, o ir struktūros šauniai sudėliotos. Kiek mačiau youtubėje koncertinių įrašų. Taip, patinka jų įvaizdis, bet taip šauniai jie dainos perkelti į koncertą nemoka muzikaliai. Dėl to už atlikimą jiems duosiu aštuonis balus, visi kiti punktai – dešimtukai. Tekstai vaizdingi ir lyriški. Nepaisant panašios koncepcijos, jie savaip originalūs. Šitas albumas man giliai įstrigs į atmintį. O jums, kas skaitote ir neklausėte šio albumo. Rekomenduoju žūtbūt išgirsti bent kruopelytę to, ką aš dabar aprašiau. Tik apsidžiaugsiu dėl to, kad kažkas mano žodį skaito ir mano žodžio klauso, nes mano žodis nemeluoja, o tik šiuo žodžiu pareiškiama recenzento, dievinančio recenzuojamą dalyką, nuomonė. Taigi, REKOMENDUOJU.


Autoriaus įvertinimai:
Muzika:10
Atlikimas:8
Tekstas:10
Originalumas:10
Bendras:9.5

  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.

Komentarai (7)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
einaras13
2014 m. rugsėjo 6 d. 18:12:29
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Recenzento misija: įskiepyti savo žodį ir neabejuoti pačiam juo. Recenziją sau leidžiu rašyti tik tada, kai jaučiu, kad savo nuomonę apie kažkokį darbą galiu išplėtoti iki recenzijos, o recenzija - subjektyvi nuomonė objektyviame apvalkale (aišku, tai prieštarauja tikrajam recenzijos apibrėžimui, bet remiuos savuoju principu rašydamas recenziją). Jei nesi tikras parašytu tekstu, tiesiog ištrini ir viskas. O jei recenzija veikia skaitytoją ir leidžia jam pritarti arba nepritarti, tai jau yra pasiekimas. 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Alvydas1
2014 m. rugsėjo 6 d. 18:06:37
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

"Tik apsidžiaugsiu dėl to, kad kažkas mano žodį skaito ir mano žodžio klauso, nes mano žodis nemeluoja, o tik šiuo žodžiu pareiškiama recenzento, dievinančio recenzuojamą dalyką, nuomonė."

Va toks tikėjimas savo darbu yra labiau nei pagirtinas.


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
Dainioos
2014 m. sausio 29 d. 23:14:49 2014-01-29 23:17:21
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Man tokia muzika visai nesuprantama, galbūt siauras mėgstamos muzikos skonis kaltas - nežinau. Nematau tokioje muzikoje nieko originalaus. Dainų tekstai - pynė, kurioje nėra pabaigos. Mano manymu grupė vidutiniokė, kurios muzika skirta ne plačiai auditorijai. Bendras mano įvertinimas būtų 6 su minusu. Na, bet ką aš išmanau. Nesigauna sąžininga, kai tarkim klasikas vertina metalistą ir atvirkščiai. Gal tada geriau apskritai nevertint. Nežinau.


Atsakyti
einaras13
2013 m. rugpjūčio 12 d. 11:40:39
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Kadangi aš smuiku groti net nesu bandęs, atvirkščiai nei jūs, tai apie techniką ničnieko nenusimanau. Aš tik atkreipiu dėmesį į tai, kad gražiai groja. Na, smuikas man yra instrumentas numeris 3 gražiausiai skambančių klasėje, tai savaime suprantama (lenkia tik violončelė ir vargonai)


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Alvydas1
2013 m. rugpjūčio 12 d. 07:25:41
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Tikrai gera recenzija. Perskaičiusiam tikrai turėtų panyžti pasiklausyti albumo. Žiūrėjau ir aš juos youtubėje - neprastai, nors garsas gan skystas ( įrašo kaltė). Kas dėl smuikininkės - manau ji savamokslė arba pradedančioji mokytis. Sprendžiu iš rankos pastatymo (riešas paguldytas, lyg kapelų muzikanto) ir groja visad pirmoje pozicijoje, mažas vibrantas.


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
einaras13
2013 m. rugpjūčio 3 d. 21:58:10
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Šiandien kiek galėjau, tiek prisėsdavau prie jos nuo pietų iki pat vakaro. Taip ir parašiau tokią, pasak tavęs, gerą recenziją. Na, įvaizdis jo, jie rengiasi kaip XX a. pradžios, galbūt XIX a. pabaigos stiliumi. Jo, šita instrumentinėmis galimybėmis labai turtinga. Ir originali savo kompozicijomis. 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Justas Juškevičius Justas Juškevičius
2013 m. rugpjūčio 3 d. 21:50:56
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Gera recenzija Einarai. Man irgi šita grupe kažkokio tokio šarmo turi, nors šiaip aš nemėgstu juodmetalio, bet šitie geriau už tuos anuos juodaveidžius. Na kažkaip dauguma black grupių tiesiog naudoja vien cream vokalą, ir drožia tuos vien tuos minorinius pustonius ir pan, tremolo būdu, o pas šituos ir fleitikes, smuiko gali išgirst, nors dar folk metal tai daro, bet čia jau kitas reikalas. Šitie savo kažkokia vistiek ,,harma'' išlaiko, o dar įvaizdis kas be ko, ne juodai baltas ,,corpse paint''( nors ir tie visai įdomiai atrodo, o kai buvau mažas tai biški ir šokiravo) bet šitie kažkaip lyg ir senoviškai ar kaimiškai apsirengę, jau dėl to irgi išskirtiniai.


Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Amanda Palmer Amanda Palmer
8,8

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
20:12 - Arunazz
sveiki
ka jus penktad vakara
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
09:09 - Silentist
She may be the beauty or the beast
May be the famine or the feast
May turn each day into a heaven
Or a hell

She may be the mirror of my dream
A smile reflected in a stream
She may not be what she may seem
Inside her shell
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
22:53 - Kogqr
*raides
22:38 - Kogqr
Nieko nereškia, tiesiog sujungiau klausiamąjį įvardį ko, ir 3 raidės iš Queen ir Guns N'Roses
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 116
  Iš viso užsiregistravę: 73295
  Naujausias narys: vvznvclluk
  Šiandien apsilankė: 120286