Pats Beck'as nelabai trimitavo apie gresiantį albumą. Šiokios tokios žinios ir gandai apie bendradarbiavimą su Danger Mouse pasigirdo tik vasaros pradžioje.
O tada greit ir netikėtai liepos mėnesį buvo išleistas Modern Guilt.

Pirmas žodis, šaunantis į galvą norint apibūdinti šį albumą, būtų lakoniškas.Pradedant neįprastai trumpa albumo trukme (33:44) ir baigiant kad ir pačiu albumo apipavidalinimu. Muzikine prasme Beck'as taip pat atrodo kiek aprimęs - čia jau neberasi tokios stilių įvairovės kaip 1996-ųjųOdelay ar efektų gausos kaip 2005-ųjų Guero. Ko gero Modern Guilt panašiausias į 2006-ųjų The Information, nors naujajame darbe galima apčiuopti kažką asmeniškesnio ir nuoširdesnio. Visgi Beck'o dabartinė kūrybinė kryptis jau šiek tiek apčiuopiama- nebėra tokio blaškymosi, kuriuo pasižymėjo jo ankstesnė karjera. Jis jau šiek tiek santūresnis, rimtesnis ir melancholiškesnis. Ir, kągi, brandesnis.

Bet dar nepasenęs! Ir negalima to pavadinti vidurio amžiaus krize, nors esu įsitikinusi, kad ir tą iššūkį jis sugebės įvertinti kūrybiškai.

Kaip ir ankstesniuose darbuose, Beck'as nusprendė pasikviesti ką nors į kompaniją. šįkart tai nebe Dust Brothers ar Nigel Godrich, o Gnarles Barkley ir Gorillaz narys Danger Mouse. Negalėčiau pasakyti, kad jį čia gali iškart užuosti. Taip, šioks toks naujas prieskonis jaučiasi, bet Beck'o muzika apskritai yra tokia įvairialypė, kad vargu, ar nežinodamas atskirtum, kas muša ritmą.

Nepriklausomai nuo abiejų bendradarbių indėlio, muzika gera. Tiesiog gera, ir nereikia šimto perklausymų, kad tave užkabintų ir bent tą akmiriką priverstų gyvent būtent tuo, ką girdi.

Kertiniais albumo akmenimis laikyčiau jau iš anksto į pasaulį paleistus Gamma Ray ir (išgirdus kokius 7 kartus- gryną šedevrą!) Chemtrails. Replica skamba lyg nužengusi iš The Information, Soul Of A Man priverčia linkčiot į taktą, o baigiamoji Volcano nuteikia labai melancholiškai.

Vienas is svarbiausių klausimų: ar Modern Guilt privers Beck'o nemėgstantį ar nežinantį prisijungti prie gerbėjų rato? Atsakymas: nemanau. Tai ne pati geriausia pradžia susipažinti su jo kūryba. Atsitiktinai išgirdęs kad ir tą pačią Walls, ko gero pamanys, kad tai visai neblogas ir kokybiškas kūrinys, bet tuoj pat ir pamirš jį. Pasiskolinęs iš draugo šį CD, Beck'o nežinantis tiesiog perklausys jį vieną kartą, muzika jo neužkabins ir jis neturės kantrybės klausytis antrą, trečią kartą, kad leistų albumui susigulėt.

žodžiu, užkietėję Beck'o ar tokios muzikos (bet kokia gi tai skaitosi muzika?) mylėtojai savo kolekciją turėtų papildyti šiuo tikrai puikiu, skaniu ir kokybišku darbu ir tiesiog mėgautis juo. O visi kiti gali palaukti kažko kito arba pasiknaisioti po senesnę Beck'o kūrybą, kol pribręs Modern Guilt.

O aš asmeniškai albumą įsimylėjau.

• Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
• Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
• Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.