Bezdonys

Įsivaizduokite paprastą, nesenai dirbti pradėjusį valstybės tarnautoją. Sėdi jis prie langelio, aptarnauja žmones ir dažniausiai ko jis klausinėja klientų, tai - Koks jūsų adresas? Ir kaip manote, kokia gi būna to tarnautojo reakcija, kai jis išgirsta, jog jo klientas yra iš Bezdonių? Ogi jokia, nes tas nelaimėlis, dirbdamas šūdiną darbą visai nemąsto iš kur gi tie jo klientai, jam visai neįdomu ar jie iš Kalabybiškio ar iš Kiaunių miestelio, jam giliai px. Ir tik grįžęs namo, įšovęs porą pūslių alaus ir atsigulęs prieš naktį jis prisimena, kad kažkokia susivėlusi boba šiandien tarėsi gyvenanti Bezdonyse.

Tą akimirką jį ištinka juoko ir bezdėjimo priepuolis, kuriam po kelių akimirkų nurimus, nelaimėlį klerką užkloja girtų sapnų lavina. Prarūgusių kopūstų ir sušvinkusios žuvies dvokas, bei garsus girtų kaimiečių pašnekesys pažadino tarnautoją. Tiesą sakant anoks ten pašnekesys, tai buvo sodrus ir ilgas bezdėjimas, kuris tęsėsi pusantros valandos. Galiausiai neapsikentęs nesuprantamų garsų, tarnautojas atsistojo nuo žemės, apsivalė savo kostiumą ir apsidairė. Iš pradžių nelabai suprato, kur jis atsidūrė, kažkokia skylė žemomis lubomis, viskas limpa prie ko tik beprisiliesi. O tvanki atmosfera ir smarvė - vimdė. Neišvėręs daugiau nė akimirkos, tarnautojas puolė pro duris į lauką, kur jį pasitiko žvarbus lapkričio vėjas ir tamsi naktis. Atsipeipelėjęs tarnautojas suprato, kad atsidurė velniai žino kur, kokiuose tai miškuose ar dar bybis žino kur, tad vienintelė vieta tai išsiaiškinti buvo smuklė už jo nugaros. Kad ir kaip nežavėjo mintis, jog reikės grįžti į tą susmirdusią skylę, bet kitos išeities jis neturėjo, todėl tris kartus giliai įkvėpęs pravėrė smuklės duris ir įžengė į vidų. Blausios šviesos pritvinkus smuklė atrodė apverktinai, dvi bobos stovinčios už lentos, panašios į barą, ir dar trys neaiškios kilmės žmogystos susėdusios ant kulbių aplink žemą stalą. Tarnautojas gerai nežinodamas kaip elgtis, lėtai prisėlino prie šalimais stovinčios bobos. Ta putli moteriškė, taukuota krūtine, kažką įnirtingai maišė ant žemės pastatytame kibare. Atsikrenkštęs tarnautojas paklausė:

- Atsiprašau, gal galite pasakyti ar toli iki Vilniaus?

Boba net nepažvelgus į tarnautoją paskleidė kažkokį neaiškų garsą. Tarnautojas nesupratęs dar kartą paklausė tuo paties. Išgirdęs tokį patį atsakymą jis nuėjo prie kitos moters, kuri tuo metu nieko neveikdama stovejo atsirėmusi į sieną.

- Atsiprašau, gal galite pasakyti ar toli iki Vilniaus? Ir kur būtų galima išsikviesti taxi?

Ta boba kokių 20-23m amžiaus, maža, susivėlusi ir suodina nuo buities darbų, apsimetė, kad nenugirdo kas jos klausiama. Tik staiga ji pasilenkė į priekį, truputį prasiskėtė ir paleido tokią žemų dažnių tiradą, kad atrodė širdis pradėjo vibruoti tuo dažniu. Klerkas visai pasimetė ir nesumojo ką toliau daryti, pradėjo nervuotis, kur jis čia blt pateko, kas čia per pyzdos už baro dirba, eina nx galvoja, kokia sudrožta turi būti boba, jog jos ventilis šitaip leistų? Kodėl niekas nenori jam nieko pasakyti.? Po kelių streso kupinų minučių klerkas išgirdo tylų kvietimą. Atsisukęs pamatė kampe, žvakių neapšviečiamoje vietoje sėdintį senuką. Senukas pamojo ranka tarnautojui, kad prieitų. Tarnautojas atsisėdo ant žemo suoliuko ir susinervinęs paklausė:

- Kur aš esu, ir kas čia blt per skylė, kodėl visi bezda apart šnekėją kaip žmonės? Senukas tik ranka numojo ir su kelių dantų šypsena veide tarė:

-Nesinervuok sūnau, žmonės bezda tada, kai jiems pritrūksta žodžių. Jums sunku tai pripažinti, bet tik per šikną galima išreikšti tikrus jausmus ir tiesą. Kai tau sunku, o tavimi niekas netiki, kai dirbi daug už mažą algą ir neturi ką padrasinančio pasakyti tiems kitiems kurie uždirba dar mažiau, tu paimk ir pabezdėk atsukęs šikę. Savo šita išraiška parodysi solidarumą ir supratingumą, draugiškumą ir dvasios švarumą. Tapsi pasitikėjimą keliančiu žmogumi Ir greitai padarysi karjerą. O dabar, jeigu nori susitarti su tomis dviem žaviomis damomis prie baro, pabandyk nusisegti diržą. Ir atkišęs užpakalį pasakyk joms -Labas.

Nespėjus tarnautojui net prasižioti, senukas pranyko. Išnyko taip pat greitai kaip ir atsirado. Matydamas tuos tris susmirdusius geltonais snukiais kaimiečius, klerkas ryžtingai atsistojo ir atsisegęs diržą nupėdino link bobų. Atkišo šikną ir pabandė pristelėti. Deja, bet bergzdžiai. Dar kartą pasilenkė, ryžtingai įtempė visus kūno raumenis , sukando dantis ir užsimerkęs pabandė vėl ….. Žadintuvas suskambo 6:10. Tarnautojas pramerkė akis, išjungė ranka žadintuvą ir jau ruošiesi keltis, bet staiga prisiminė keistą sapną, kurį sapnavo naktį. Blogos nuojautas kamuojamas klerkas lėtai praskleidė apklotą ir pamatė, kad nuo kirkšnies į visus šonus pasklidęs dar nevisai sustengęs skystas šūdas. Bejėgiškumas užgulė visu svoriu, nerasdamas ką ir bepasakyti, tarnautojas tik sulenkė kojas, įtempė raumenis ir purptelėdamas pabandė išreikšti viską ką galvoja apie savo gyvenimą.