Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Blok(g)as

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

O gal blokas blogiems blog'ams? Blogas blokas blog'ams? Blokuotų blog'ų blogis? Blog'as apie blogus blokus? 

(... dar n kitokių versijų, kur n yra natūralus skaičius...)


Jokių savianalizės demonstracijų nuo praėjusios vasaros. Daugiau nei pusmetis neįamžintų jausenų, pastebėjimų, frustracijų bei egzaltacijų. O dar vakar su kolege stebėjomes, kad erdvėlaikis toks išlinkęs, jog mėnuo praeina kaip diena. Vis geriau ir geriau suprantu (ne)gerb. Birutės Vėsaitės minėtą "beprotišką gyvenimo skubą". Po pramoktų kvantinės mechanikos bei termodinamikos dalykų esu linkęs į gyvenimą žiūrėti taip: aš esu perteklinės energijos turinti sistema, kuri išspinduliuoja energiją šen bei ten, bet nebūtinai ten, kur norėtųsi. Ta besitaškanti energija realizuojama taip, kad sukeltų erdvėlaikio deformacijas. Galų gale, po biški "aš-sistema" esu transportuojama į potencinės energijos duobę, iš kurios neįmanoma išsikapstyti - tokia būtų žmogaus mirties kvantfizikinė interpretacija. 

Taip, aš jaučiu, kad aš su laiku darausi vis teoretiškesnis ir vengiu bet kokių veiksnių, kurie tampo mano kantrybę. Greičiausiai dėl to, kad jaučiu palaipsnį energijos mažėjimą ir vis sunkiau nukreipti perteklinės energijos likučius tam tikra kryptimi, kuri pareikalaus iš manęs didelių sąnaudų. Nežinau, ar čia taupumas yra vertybė, kai vis tiek gyvensiu panašiai (o gal ir mažiau) kaip ir besąlygiškai savo energiją išnaudojantys žmonės. Kita vertus, aš tikrai nepasiekiu ir net nebandau pasiekti fizinių žmogaus galimybių ribos. Juk energija nemėgsta būti sukoncentruota - o jei ir nežinote antrojo termodinamikos dėsnio, tai tą jums padės padaryti "Muse" dainos "The 2nd Law: Unsustainable" tekstas. Vieni sako, kad telefono baterijos iškrovinėt pilnai negalima, kiti sako, kad pilnas iškrovimas telefonui nekenkia, tai gal tuos pačius disputus galime taikyti ir "žmogiškųjų išteklių bakui"? 


Blokas studijoms. Blogoms studijoms. Man atsibodo studijuoti įstaigoje, kurioje visi skraido padebesiuose, o informacija labiau panaši į grožinę literatūrą nei į tikslų ar bent pusiau-tikslų mokslą. Kai prieš porą dienų sužinojau, kad aš nemoku suskaičiuoti iki 3, tai man vos netrūko kantrybė. Būčiau mielai užsiliepsnojęs, bet mane sulaikė mano nuolatinis miego stygius. Gal nemesiu studijoms įpusėjus, bet jaučiu, kad galiu pasielgti panašiai kaip kolega S.B., kuris vasarą parašė į DELFI tokį rašinėlį, kuris sujudino viešąją opiniją apie VU chemijos ir geomokslų fakultetą. Nors atrodo, esmė jau pasakyta, belieka ją kartot ir kartot ir kartot, nes daugiau nieko negaliu padaryti.


Šiltoji pavasario dalis yra vienas labiausiai žmogaus valią išbandančių periodų metuose. Kai darbų yra nemažai, bet tu labiau suinteresuoti atsipūsti, išeiti į gryną orą, į žmones, į miestą, į gamtą, išsitraukti dviratį ir važiuoti atsitiktine kryptimi. Va ir dabar, darbų milijonas, bet kažkodėl aš naršau internetuose visą vakarą, stumdamas visus reikalus į šoną. Še jums ir neteisingas perteklinės energijos realizavimas.

Prieš kelias dienas išbandžiau Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio statumus, tai po to visas purvinas ir uždusęs žygiavau į naująją Karoliniškių Maximą nusipirkti greipfruto, kurį lupdamas tiesiog taškiausi, nes vaisius ant tiek sultingas, neįmanoma jo tvarkingai suvalgyti. Taip pat suvokiau, kad Vilniuje liko vienintelis neišbandytas troleibuso maršrutas - 13-asis. Tai, deja, ir pats rečiausias troleibusas, reisuojantis tik piko metu ir toli bet kurio rajono, kuriame aš leidžiu laiką. Nors va, kartą per 10 metų Karoliniškėse atsiduriu, tai gal po 10 metų ir 13-ąjį troleibusą išbandysiu {#} 

Šiaip viešasis transportas Vilniuje yra puikus ir smagus dalykas, todėl jo kritikai man nedaro jokio poveikio, o kartais ir erzina visokie Ramanausko ar Morkūno pareiškimai, kad troleibusų laidai niokoja miesto įvaizdį. Didesnės nesąmonės turbūt nesu girdėjęs. Man atrodo, jog troleibusų laidai yra paskutinis dalykas, į kurį apskritai bet koks žmogus tokiame mieste žiūri. Nu nebent troleibusas užlūžta ir blokuoja eismą, bet tai probleminė situacija, o ne estetinis niuansas. 


Per temas šokinėju lyg rašydamas dar vieną savo publicistiką, bet nors ir kiek bandau susikaupti ir parašyti dar vieną kokį įdomų rašinėlį, negaliu savo pirminių idėjų subrandinti iki normalaus teksto. Mano energija, matomai, nėra nukreipta normalių tekstų rašymo kryptimi. Pastaruoju metu net ir toks standartinis dalykas kaip renginių apžvalgos, kurias kartas nuo karto rašau music'e, pasidarė kiek kartokos. Anksčiau galvodavau, kad manyje yra kruopelė humanitaro, tačiau galbūt ji palaipsniui nyksta, skyla kaip radioaktyvūs izotopai, nuodydami mane bereikalingu nenoru imtis rašymo. Jau net nekalbu apie albumų apžvalgas, už kurias negaunu jokio profit'o ir visada tai dariau iš didelio pasišventimo populiarinti intelektualią muziką, pagrinde intelektualųjį roką. 

Greičiausiai viena iš probleminių vietų yra ta, jog music'as jau kurį laiką nebeinteresuoja manęs kaip informacijos / kūrybos skleidimo platforma. Situacija aiški visiems: music'e yra gal 5 žmonės. Tiesiog. Aš kažkada sapnavau visai realistišką sapną, kad dėdė Edas, kuris greičiausiai vis dar yra šio domeno savininkas, sako atia ir skirstomes. Aš palaipsniui linkstu nihilistinės idėjos, kad skirstytis yra praktiškiau nei dar kažką reformuoti, kryptimi. Pripažinkim, kad tokia beviltiška music'o situacija visus mus, tuos 5 žmones, erzina iki negalėjimo. Pavyzdžiui, man skaudu žiūrėti, kaip Isos dienoraščiai apie jo patirtis eksperimentuojant su muzika nesulaukia jokio dėmesio, nes čia tiesiog nėra žmonių, kuriems ta informacija būtų aktuali ir apskritai suprantama. Aš norėčiau kažkokį atsaką sukurti, bet aš visiškai nieko nesuprantu apie grojimą gitarą. Nors toli nereikia eiti, šiemet mano metinė klausytos muzikos apžvalga praktiškai nesulaukė jokio dėmesio. 

Tas atsako negavimas ir patį autorių vargina. Štai ir aš vis mažiau komentuoju kažkokių kitų žmonių dienoraščius, nuomones ir kūrybą. Galbūt ne dėl to, kad neturiu labai daug laisvo laiko gyvenime, aš jo turiu nemažai. Greičiau dėl to, kad aš nesijaučiu motyvuotas atsakyti. Aš pavargstu diskutuoti su tais pačiais 5 žmonėmis apie praktiškai tuos pačius dalykus. Pasigendu ne tik naujų žmonių, bet ir kažkokių priemonių, kurios galėtų indukuoti diskusijas. Galbūt reiktų užkurti kokių naujų klausimų diskusijoms, naujų žaidimų... tačiau kas tą sugalvos. Aš jaučiuosi pavargęs kažką daryti dėl bendruomenės, kurios apimtis yra išreiškiama vienaženkliu natūraliuoju skaičiumi. 

Todėl jau svarstau galimybę ieškoti naujos platformos, kur galėčiau reikšti savo mintis. Pastaruosius porą metų nemažai dalykų rašiau Facebook'e, tačiau pastarasis irgi yra pakankamai ribotas daiktas, nes kai visi žmonės ir taip pavargsta skandintis begaliniuose Facebook'o informacijos srautuose ir jie dar pamato kažkokį intelektualų tekstą, nesuprantamą leksiką, desperatiškas agitacijas pasidomėti kažkokia muzika, kažkokia šachmatų partija ir pan., jie tiesiog prascroll'ina. Visada norėjau daryti kažką dėsningo, apibrėžto formato ir naudingo, tačiau vis dar neturiu vizijos, kaip tai galėtų atrodyti, kokia būtų mano tikslinė auditorija ir pan. Galbūt ir music'as dėl to yra kaltas, nes aš jaučiuosi pripratęs prie nereguliaraus pašaudymo pavieniais dienoraščiais, perkrautais informacija ir tiek. 

Galbūt tai blogas blog'as, nes jame, kaip pastebėjote, vis ryškiau alsuoja desperacijos ir atsisveikinimo nuotaikos. Nenustebčiau, jei 7-ojo gimtadienio music'e nebesulaukčiau. Bet gal ne dėl to, kad pats iš čia dingsiu neribotam laikui. Gal pats music'as išsijungs lauk. Ar kam būtų praradimas? Gal man ir dar keliems žmonėms, kurie įdėjo daug darbo, kad šitas portalas būtų kuo įdomesnis, bet ką gi... regresas išlieka regresiškas. 


Retai čia dalinuosi savo pastarojo meto klausymais. Galbūt rasiu laiko atskiru dienoraščiu pareikšti savo pavasarinius pasišokinėjimus su dar negirdėtais, pirmą kartą klausytais naujais ir senais albumais bei dainomis, nes jaučiu, kad šito rašinėlio apimtis ir taip jau per didelė dar kažką maštabiško organizuoti. Užteks įmesti keletą dainų, kad pamatytumėte, kaip baisiai diversifikavosi mano muzikinis skonis šiuo klimato pokyčių periodu. Ir atsisveikinu.

 

 

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų! Alcazar - Crying At The Discoteque
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų! Ulver - Not Saved
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų! Roisin Murphy - You Know Me Better
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų! Faith No More - Stripsearch
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų! GusGus - Deep Inside
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų! Supertramp - Better Days
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų! Led Zeppelin - South bound saurez
 
 2018 m. balandžio 7 d.

 2018 m. rugpjūčio 27 d.
 2018 m. liepos 16 d.
 2018 m. liepos 12 d.

Komentarai (18)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
4Blackberry
2018 m. balandžio 18 d. 15:49:11
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Šis tavo sąmoningas pasižiūrėjimas į savo įvairialypiškumą man tik primena, koks įdomus ir nepaprastas apskritai yra žmogaus sutvėrimas. Neįmanoma, jokiais galimais būdais, uždaryti žmogų į rėmus, kai jis nuolatos blaškosi tarp skirtingų, kartais tokių nesuderinamų koncepcijų. Mano senoji "aš" turbūt pasakytų "kokia tragikomiška situacija", bet dabar aš tiesiog pasakysiu, kaip smagu iš neutralios pozicijos priimti tai kaip natūralią, ir dėl to tokią žavingą, žmogiškumo kondiciją.

Na taip, tasai savianalizės gerasis bruožas, kad su ja tu suteiki galimybę kitiems relate'inti. O tai kiekvienam žmogui yra svarbu, netgi gyvybiškai. Aš tik manau, kad nereikia jos padauginti, reikia išlaikyti sveiką balansą tarp naudos davimo ir gavimo.

Išties, pernelyg dažnai įvairių tavo veiklų pasisekimas priklauso nuo sėkmės, t.y., nuo susiklosčiusių aplinkybių. Tai yra ir priežastis, kodėl pasakymas "tu esi savo likimo kalvis" ne visada yra taip radikaliai vienodai veikiantis, ne visada gali būti teisingas.


____________________
If your head explodes with dark forebodings too, I'll see you on the dark side of the moon. (Pink Floyd - Brain Damage)
Atsakyti
einaras13
2018 m. balandžio 17 d. 22:46:05
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Kad žmonėms patinka lengviau virškinama informacija, čia ne naujiena. Čia yra pagrindinis postulatas visoje komformizmo filosofijoje. O aš, nors iš tam tikrų pusių pažiūrėjus ir esu komformistas, tačiau dažnai provokuoju ir išeiti iš komformistinės aplinkos ir pažiūrėti į situaciją iš kitų, rimtesnių kampų. Aš verčiau jau idealistas iš tos pusės, kad mėgstu konstruoti įvairius nelabai realius scenarijus ir mąstyti apie tai, kad pasaulis ar bent jau mano paties egzistencija nebūtinai yra tokia gera ir kad tai galima vienokiais ar kitokiais būdais "paremontuoti".

Savianalizės duoda naudos sau, bet tikrai, jei savianalizės įdomiai susuktos ir turi kažkokių cinkelių, gali būti naudingos ir skaitytojams. Jei taip nebūtų, tai egzistencialistams beliktų verkti kamputyje kaip labiausiai nepasiteisinusios filosofinės krypties atstovams, nors puikiai žinom, kad egzistencializmas pasiteisino su kaupu.

Na, su apžvalgom sudėtinga, nes jos dar rimtesnės nei savianalizės. Tiesa, apžvalga padeda atrinkti koncentruotą, bet siaurą tikslinę auditoriją, todėl jei ji pakankama, galima įsitraukti ir į visai vertingas diskusijas. Tuo tarpu savianalizių skaitytojai dažnai į tekstą žiūri atmestiniau, nors skaitytojų kiekis gali būti ir didesnis. Realiai nuo sėkmės priklauso, kuris iš šių dviejų tipų atneša daugiau bendros naudos skaitytojams ir sau. Jaučiu, kad kai kurios geros mano apžvalgos nesulaukė pakankamai dėmesio, nors kai kurios mano savianalizės jo sulaukė ir per daug, tai amžiais netolygi kova dėl kitų dėmesio. 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2018 m. balandžio 17 d. 22:36:37
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Tai vat būtent, kryžius man neutralus, o katinukų būna ir piktų. Nors tiesą sakant, net nelabai atkreipiau dėmesio, kas ten buvo.

O ar tu jautiesi taip lepinamas? Nors pagalvojus, kad neabejotinai sulauksi tavo komentaro prie kiekvieno grafiko, tai gal ir lepinamas. Bet kuriuo atveju, atsakymas visada tas pats: mėgstu, kai tam tikra diskusijų tema yra vaizdžiai iliustruojama, o ir kitiems lengviau suvokt pačią situaciją, tai why not. Vis tiek ar parašyt normalų išsamų komentarą, ar padaryt grafiką, tiek pat laiko užtrunka, tai jei jūs darot išvadą, kad aš darau bergždžią darbą, tai jūs automatiškai vedate link to, kad ką po velnių aš čia tam music'e veikiu. Galbūt dabar aiškiau, kodėl man tavo ta dirbtinai įkyri pozicija amžiais nepatinka?


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
4Blackberry
2018 m. balandžio 15 d. 17:27:59
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Tai galbūt ta vaizduotė ar dar kažkas ir buvo tas "gerumo" rodiklis, ar atsvara su kitais/naujesniais dienoraščiais. Žmonėms matyt patinka kuo didesnis familiarumas, ar tai naivumas, ar tai muilo operos (gyvenimiškos dramos), arba humoristinės situacijos, iš kurių yra smagu bendrai pažvengti. Mažiau patinka rimtos temos, o jau apie kokių problemų nagrinėjimus tai net kalbos nėra. Šito aš pasigendu visose plotmėse, tiek realioje, tiek virtualioje. Ir kad tai nebūtinai būtų apie politiką.

Dėl aktualių dalykų, aš pasikartosiu, kad jeigu jie nėra vien apie tave, o apie platesnius dalykus, tai jau yra pakankamai gerai, kad rašytum. Suprantama, kad norisi "išsilieti" drebiant visokias savianalizes, nes paprastai apie save daug kalbėti nelabai išeina realybėje. Tačiau siekiant suteikti naudos šitie dalykai yra beprasmiški.

Kalbant apie temų radimą, aš ką tik paeksprimentavau su knygos apžvalga (įdomi nauja patirtis). Aišku kitų susidomėjimo pernelyg nesijaučia, bet reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą, o be to, rašau pirmiausia sau. Reiks pagalvoti ir apie post'inimą tokių dalykų kitose platformose.


____________________
If your head explodes with dark forebodings too, I'll see you on the dark side of the moon. (Pink Floyd - Brain Damage)
Atsakyti
Pazistu_Mykola
2018 m. balandžio 15 d. 17:15:00
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

na va, negalvojau, kad išsigąsi simbolio. Silpnumo akimirka. Suprasčiau, būčiau įdėjęs kryžių, bet ten buvo katinukas :/// Šia simbolių kalba norėjau pasidžiaugti grafiku (ypač jo turiniu) ir paklausti, kodėl mus taip lepini?


Atsakyti
einaras13
2018 m. balandžio 15 d. 16:59:48
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Atsiprašau Pazistu_Mykola, kad netyčia paspaudžiu "trinti" ant jo komentaro - jau refleksai veikia taip, matyt. Nors ten prasmės buvo gerokai mažiau nei mano komentaruose, tik simbolių krūva, gal didelio praradimo ir neįvyko...


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2018 m. balandžio 15 d. 16:49:12
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Mano dienoraščių kaita ganėtinai kompleksiška. Man kažkaip užsikodavo, kad 2011-2012 buvo tie prasti konvejeriniai paaugliški dienoraštukai ir nuo to laiko buvo kilimas į viršų, tai gal nebepastebėjau, kada vėl pradėjau kristi. Nors nežinau, aš ir šiaip retai rašau, tai nelabai yra kaip palyginti. Nors jaučiu, kad aš stokoju tos savo paaugliškos vaizduotės, kuri labai gerai išnaudota kokiais 2013 ar 2014 metais. Kartais dar jaučiu, kad užsistoju su tom pačiom temom savo dienoraščiuose - pastaruosius du metus mano dienoraščiuose vyravo tokios plotmės: mano būtis tarp dviejų miestų, mano būtis stagnuojančiame tinklalapyje, mano santykis su mano mokslu / mano studijomis. Kažkaip nebesugebu išlįsti iš sau aktualių dalykų tolyn. Kai pagalvoji, lygiai taip pat kokiais 2011-2013 metais kalbėdavau apie savo mokyklines problemas, kurios čia mažai kam įdomios būdavo. Iš tokių poros aspektų tikrai gal darosi vaizdas, kad tie 2014-2015 metai turėjo kažką išskirtinio mano rašinėlių turinio prasme.

Bendrai statistikai reikėtų daugiau laiko, aš čia tik paskubomis per 20 minučių suskaičiavau viską. Gal kada radęs akimirką laisvesnę paskaičiuosiu ir visuminę situaciją. 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
4Blackberry
2018 m. balandžio 15 d. 15:58:16
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Mano kuklia nuomone, tavo senieji dienoraščiai kaip tik buvo įdomesni už visus paskutiniuosius (apimant laikotarpį maždaug nuo 2016 iki dabar). Tačiau aš gal tą įdomumą traktuoju savaip, o tu kitaip. Iš tikrųjų įdomu matyti ir koks drąstiškas pasikeitimas jaučiasi 2013, ir tai tik tavo dienoraščiai. Aktualu pamatyti bendrą statistiką.

Kas dėl muzikinio skonio, sutikčiau, kad jis yra persiklojantis su manuoju. Labai geras žodis pavartotas.

Iš esmės dėl visko pritariu, ypač dėl music.lt funkcijos. Bet ne tik kalbėti, tačiau ir diskutuoti, net jeigu tos diskusijos negali pasiekti bendros išvados. Jos visada yra naudingos, nes bendravimas žmonėms apskritai yra į naudą, ir kai tai nevyksta, tada ir jaučiasi ne tik svetainės, bet ir asmenybės stagnavimas.

 


____________________
If your head explodes with dark forebodings too, I'll see you on the dark side of the moon. (Pink Floyd - Brain Damage)
Atsakyti
einaras13
2018 m. balandžio 15 d. 13:14:56 2018-04-15 13:16:17
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Nesu nei karto pavartojęs xD (vat dabar apskritai pirmą kartą rašau šių dviejų simbolių kombinaciją), man :D išraiška jau pakankamai ryški, kam ją dar kelti. Man tiesiog kartais atrodo, kad du simboliai atspindi tą pačią prasmę (ne tai, ką jie teoriškai turėtų atspindėti, bet žmonės xD ir :D praktiškai naudoja toms pačioms emocijoms išreikšti). Tai yra tiesiog dvigubai daugiau galvos skausmo, todėl pasirenku naudoti paprastesnį.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
4Blackberry
2018 m. balandžio 15 d. 13:10:44 2018-04-15 13:13:04
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Ateinu pasižiūrėti normalaus gero komentaro, o randu tik dvitaškio ir raidės D kombinaciją. Koksai nusivylimas... {#}

Bet tokie dalykai žmogui trukdo tik tada, kai jis kažkokioj nesantaikoj su savimi. Tada tiesiog ima pjautis dvi skirtingos žmonių psichologinės kondicijos.

Atsimenu, kai buvau dar tik naujokė pažintyje su internetu, kai pamačiau smile'ą "xD", nesupratau, ką tai reiškia. Tada už mane protingesnis asmuo pasakė, kad tai toks smile'as... O dabar jį paprastoje buitinėje susirašinėjimo kultūroje naudoju dažniau negu reikia.


____________________
If your head explodes with dark forebodings too, I'll see you on the dark side of the moon. (Pink Floyd - Brain Damage)
Atsakyti
einaras13
2018 m. balandžio 15 d. 13:09:28
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Įdomumo dėlei pasiėmiau savo dienoraščius ir išvedžiau komentarų ir like'ų vidurkį kiekvienais metais. Rezultatai tokie:

Taip, kaip buvo praeitais metais, kad like skaičius lenkė net komentarų skaičių, pasako viską apie dabartinę situaciją - žmonės visiškai pasyvavosi. Ir man tai nepatinka - žinoti, kad yra žmonių, kurie čia nieko nedaro. 2014-2015 šiokį tokį aktyvumą suprantu, nes tada music'o bendruomenė buvo jautriausioje būsenoje ir jie tada dar norėjo komentuoti, nes neliko klausymo. Na, o 2016 arba aš pasidariau visiškai neįdomus, arba žmonės išsilakstė. Kadangi man pačiam atrodo, kad aš su metais rašau vis įdomesnius dalykus, tai leisiu tokią savimylišką prezumpciją priimti, kad žmonės išsilaksto (nes tai ir akivaizdu). Dar vienas įdomus akcentėlis ties 2013 - kažkaip tikrai nesijautė tuomet, kad music'as pasyvus, bet rezultatai tiek like, tiek komentarų gana maži. Tada vat gal ir aš buvau išsisėmęs, o ne music'as stagnavo. 

2012 neabejotinai buvo auksiniai laikai, kad ir kokie tie komentarai būdavo buitiniai, vis tiek, diskutuoti yra smagu apie bet kokius dalykus. 

Neneigiu, kad 4 like yra daug, tai daugiau už bet kokį vidurkį, bet aš like'us susirenku iš to, kad klibinu problemą, opią visiems, o tą padaryti yra nesunku. Ir apskritai šis dienoraštis nors ir yra seilėtėkis, gimęs iš desperacijos, kad aš apskritai ėmiau nieko neberašyti, bet jis apima daug daug temų, ne tik music'o stagnaciją, todėl 4 like manęs nestebina. Bet žinoma, dėkoju už įvertinimą. Ir tikrai dėkoju už įžiebtą diskusiją, nes man čia jų labai ir trūksta jau kelis metus. Vat tokios diskusijos mane, iš prigimties optimistą, gali ištraukti iš šito man pačiam nenaudingo pesimizmo liūno.

Dėl sekimo kitų narių - be Alvydo, nebeliko daugiau narių, kurių muzikinį skonį sekdavau ir su kuriais įdomu būdavo pasidalinti idėjomis. Na gal su tavimi galima kai kuriais muzikos klausimais padiskutuoti, bet mūsų muzikiniai skoniai tikrai niekada nebuvo labai arti, tik šiek tiek persiklojantys. Nebeliko R7wa, defgerdy, gedged, cccrazyggirl, V3rtig0, netgi to paties Pentaxx, kuris kad ir kokius kliedesius rašė, buvo įdomu, o ką jis išliaupsins rytoj ar poryt ir ar to verta paklausyti. Ir dar kiek daugybės kitų, kuriuos gal jau dabar primiršęs, nebešauna į galvą. Dabar niekas nieko nebeliaupsina, net diskutuoja sunkiai. Todėl ypač vertinu žmones, kurie dar komentuoja dainas ir albumus, nes jie dar palaiko pagrindinę šio portalo funkciją - kalbėti apie muziką. Ir tikrai nesakau, kad tai vienintelė tema, apie kurią turim kalbėm. Turim kalbėti apie viską. Bet apskritai retai kalbam.

 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2018 m. balandžio 15 d. 12:48:17
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Ir ką man dabar galvoti? Nemėgstu, kai į music'ą ateina Facebook'inė kultūra bendrauti ne lotyniškais simboliais, o smile'ais. Pastarieji man sukelia prieštaringus jausmus, konvulsijas visokias. Jie turi per daug prasmių, kad būtų skirti kokybiškai susikomunikuoti. Smile'as man tik pridėtinė priemonė prie žodžių.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Konditerijus
2018 m. balandžio 15 d. 11:37:35
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

:D


Atsakyti
4Blackberry
2018 m. balandžio 15 d. 10:25:46 2018-04-15 10:28:58
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Informacijos atsiėmimo prasme taip, nėra stagnacijos, ypač naujos muzikos atradimo prasme. O galbūt tas aktualumo trūkumas yra tik iliuzija, kuri kyla iš feedback'o trūkumo, tačiau paklausa vis tiek egzistuoja. Tai turbūt vienintelė priežastis, kodėl aš dar ir kažką noriu veikti dienoraščių srityje, nes manau, jog yra žmonių, kuriems aktualu peržvelgti, bet nebūtinai dalyvauti, o to visiškai pakanka.

Kalbant apie like'us, štai šis dienoraštis jau ir turi 4 like'us, kas yra daug, o beje, ir visada buvo daug mūsų bendruomenėje, ypač pasižiūrėjus į senus dienoraščius. Metas, kai dienoraščiai buvo kiek populiaresni, buvo tie 2012, gal 2013 metai dar, na ir galbūt kažkiek laiko prieš tai, kada aš nelabai ką žinojau, o visi seni dienoraščiai turi mažai like'ų, tačiau daugiau komentarų. Ir tie komentarai nėra kilometriniai ir nenagrinėja kažkokių problemų, o tiesiog dalinasi paprastomis buitiškomis mintimis apie labai paprastus kasdienius gyvenimiškus dalykus.

Aš apskritai nepastebėjau, kad kažkas čia sektų vieni kitų muzikinius vingius. Tiesiog visada būdavo taip, kad kažkas pastebėdavo, jog klausai to, kas ir tau patinka ir taip savaime kildavo diskusijos. Dabar irgi galima kažką tokio matyti, tiktais kažkodėl mažiau aktyviai. Gal dėl to, kad dingo tas patogumas vietoje perklausyti dainas, o dabar jų ieškojimas sugaišina daug laiko, kurio žmonės ir taip neturi. Bet man asmeniškai smagu matyti, kai atsiranda tokie nariai kaip svaika, kurie skiria laiko savo dienoje perklausyti ir įvertinti dienos dainos pasiūlymus.

Taip, muzikinis portalas, tai jame turėtų ir muzikinės temos būti dominuojančios. Tačiau anksčiau argi dienoraščiai nebūdavo įvairūs, ne tik apie muziką. Buvo. Taigi ir dabar neturėtų kilti dilemų dėl to, kokie dienoraščiai TURĖTŲ būti. Nors tikrai galiu pastebėti, kad tie, kurie rišasi su muzika daugiau, turi didesnį mėgstamumą. Gal tikrai žmonėms jų aktualumo laukas susiaurėjo.

Anyways, matau tavo pesimistines nuotaikas, o šios manęs pozityviai tikrai neįkvepia, tad aš norėčiau baigti visas  diskusijas ir pereiti prie savo darbo, kurį prižadėjau atlikti, tad pažadą ir tesėsiu.


____________________
If your head explodes with dark forebodings too, I'll see you on the dark side of the moon. (Pink Floyd - Brain Damage)
Atsakyti
einaras13
2018 m. balandžio 14 d. 22:07:27
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Nepasakyčiau, kad aš specializuojuosi ties informacijos skleidimu. Jau nuo kokių 2014 metų nebeturiu ką pasakyti be keletos įdomių albumų apžvalgų ir galbūt kelių gerai pavykusių dienoraščių. Man įdomiausia šio portalo dalis yra ta pati - dalintis patyrimais ir pastebėjimais, t.y. komentuoti ir sulaukti komentarų iš kitų. Diskusija yra smagiausia laisvalaikio praleidimo forma, ne kitaip.

Jo, sutinku dėl Isos, ir reziumuoju, kad music'e liko tiek mažai aktyvių narių, jog tarp likusiųjų vargiai persikloja interesų zonos, t.y. sunku berasti du žmones, kurie klausytų tą pačią muziką ir galėtų apie ją pasikalbėti. Gerai, tarkim mudviejų interesai dar kiek susikerta, tarkim, progresyvios muzikos, roko muzikos srityse, bet nežinau, ar su kuo bendrą kalbą gali rasti Sahja, Isa, dar ir Konditerijaus situaciją kvestionuočiau. Ir tas interesų trūkumas tiesiog nemezga jokių diskusijų, dėl to šis tinklalapis pastaruosius kelis metus atsiduoda stipria stagnacija. Ir tikrai neteisinčiau to, kad pavasaris ir pan. Čia jau pakankamai naivu. Gerai, dieną pabūsi lauke, bet vakare vis tiek nors ir trumpam užsuksi į music'ą. Dabar tokių ženklų nėra, o ir ta ramuma tikrai ne nuo pavasario, ji jau ilgai tęsiasi.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2018 m. balandžio 14 d. 21:55:16 2018-04-14 21:55:37
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Mano dienoraščių repertuare yra panašiai gerų ir panašiai blogų rašinėlių, o pastaruoju metu jie apskritai sustojo, tai gal blokas abiems...

Man music'as iki šiol yra gera informacijos atsiėmimo platforma. Taip gerai suklasifikuotos informacijos be music'o sunku surasti, be to, vis dar labai įdomu, ką tie likę 5 nariai klauso ir kokia muzika dalinasi. Aišku, vis dar yra kur tobulėti, tačiau šitos music'o dalies aš tikrai dar nelinkęs kvestionuoti.

Šis tinklalapis galbūt nėra lobis įprasto muzikinio skonio žmonėms, tačiau čia tikrai erdvės gali rasti nestandartinio muzikinio skonio žmonės, o jie jei ir randa šią platformą, dėl sumažėjusio aktyvumo čia neužsilieka. Tai ir gaunas gyvatė, rijanti savo uodegą. Galiausiai gyvatei liks tik jos galva, kuri išlikimui nepakankama.

Savęs tobulėjimui aš interneto niekada gyvenime nenaudosiu. Aš internetą naudoju arba darbiniams reikalams, arba pramoginiams. Savišvietai yra knygos. Nežinau, ar labai didelė savišvieta yra straipsnių, kad ir rimtų, skaitymas. Pavyzdžiui, aš labai mėgstu politologinius straipsnius paskaityti, bet man iš jų nedaug kas galvoje išlieka, nes aš ta informacija kasdienybėje nežongliruoju. Ir net internetą naudodamas pramoginiais tikslais aš absorbuoju informaciją, kuri iš pažiūros nėra labai svarbi mano gyvenimui, bet kartais praverčia. Kartais smagu atsitiktinį Facebook perskaitytą faktą prisiminti gvildenant protmušio klausimą.

Dėl mano muzikos apžvalgų yra toks akcentėlis - prieš du metus buvo ir daugiau komentarų, ir daugiau like'ų. Taip, ta informacija nėra pati geriausiai suvirškinama skaitytojo, tačiau yra kame kelti klausimus. Ir čia nebūtinai apie tas kelias diagramas, aš kalbu apie savo dainų ir grupių topus. Tikrai žmonės, kurie seka mano muzikinius vingius, galėtų padiskutuoti apie vienokius ar kitokius atlikėjus bei dainas, bet matyt, mano muzikinių vingių niekas nebeseka. Na, gerai, yra vienas kitas žmogus, bet tie pora žmonių yra net ne music'o nariai. Tiesą sakant, aš music'o narių muzikinių vingių irgi nebeseku, nes arba nebepaviju, arba tiesiog music'o nariai ta tema nesireiškia, nors tai turėtų būti numeris vienas prioritetas šiame tinklalapyje - dalintis muzika su kitais.

Su įžvalgom ir išžvalgom aš sau užsikėliau didelę kartelę - aš po to debiuto liepos mėnesį kaupiausi parašyti antrą numerį rugsėjo mėnesį, turėjau nemažai idėjų, jų dar daugiau prikaupiau iki spalio vidurio, bet vis tiek pritrūkau ryžto visą savo galvos turinį užrašyti ir gauti normalių tekstų virtinę, kuriuos būtų galima surišti į antrą "Įžvalgų ir išžvalgų" numerį. Žiema buvo darbymetis, visas tas reikalas užsimiršo ir štai, pavasariui atėjus, aš vėl galvoju, bet šįkart problema yra ta, kad nebeturiu idėjų, apie ką rašyti. Galva tuščia. Be to, vis mane atmuša mintis, kad nerasiu skaitytojo. Vėl ta pati gyvatė, rijanti savo uodegą - kai visi visus tiesiog blokuoja to patys nenorėdami ir nesiekdami.

Aš kasdienybėje turiu daugiau nei 5 žmones, su kuriais galiu diskutuoti ilgas valandas, taip kad nesijaučiu turintis kažkokią spragą ta prasme, kad aš neturiu ant ko išsilieti. Man tiesiog trūksta diskusijų aktyvumo šiame tinklalapyje ir tiek.

Taip, sutinku, kad music'as yra unikali platforma, bet tas unikalumas neišnaudojamas. Ir galbūt ši būsena yra stagnacija, tačiau tai nepaguodžia. 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
4Blackberry
2018 m. balandžio 9 d. 00:08:52
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Man tai čia viskas panašiausia į "bloką geriems blog'ams". Nes pastaruoju metu kaip tik tokia situacija ir šviečiasi. Žinoma, reiktų pradėti nuo sąvokos išsiaiškinimo, ir išvis pagalvoti, ar apskritai savo sąskaitoje gali rasti tokį blog'ą, kuris atitiktų "gero" reikalavimus (aš, aišku, kalbu labiau koncentruodamasi ties savu kiemu, bet nevengiu kreipti nuorodas ir į pašalinius). Aš labai noriu pateikti savo atsakymą į vieną specifinę koncentruotą vietą šiame dienoraštyje, o tiksliau įvardijus, visą segmentą, kuriame išryškinami ir man labai aktualūs akcentai. Tam, kad būtų suprantamiau į ką konkrečiai aš labiausiai atsižvelgiu ir ką noriu iškelti labiausiai į paviršių, tas vietas paryškinsiu ir tada atskirai pakomentuosiu viską eilės tvarka.

 

"Greičiausiai viena iš probleminių vietų yra ta, jog music'as jau kurį laiką nebeinteresuoja manęs kaip informacijos / kūrybos skleidimo platforma. Situacija aiški visiems: music'e yra gal 5 žmonės. Tiesiog. Aš kažkada sapnavau visai realistišką sapną, kad dėdė Edas, kuris greičiausiai vis dar yra šio domeno savininkas, sako atia ir skirstomes. Aš palaipsniui linkstu nihilistinės idėjos, kad skirstytis yra praktiškiau nei dar kažką reformuoti, kryptimi. Pripažinkim, kad tokia beviltiška music'o situacija visus mus, tuos 5 žmones, erzina iki negalėjimo. Pavyzdžiui, man skaudu žiūrėti, kaip Isos dienoraščiai apie jo patirtis eksperimentuojant su muzika nesulaukia jokio dėmesio, nes čia tiesiog nėra žmonių, kuriems ta informacija būtų aktuali ir apskritai suprantama. Aš norėčiau kažkokį atsaką sukurti, bet aš visiškai nieko nesuprantu apie grojimą gitarą. Nors toli nereikia eiti, šiemet mano metinė klausytos muzikos apžvalga praktiškai nesulaukė jokio dėmesio.

Tas atsako negavimas ir patį autorių vargina. Štai ir aš vis mažiau komentuoju kažkokių kitų žmonių dienoraščius, nuomones ir kūrybą. Galbūt ne dėl to, kad neturiu labai daug laisvo laiko gyvenime, aš jo turiu nemažai. Greičiau dėl to, kad aš nesijaučiu motyvuotas atsakyti. Aš pavargstu diskutuoti su tais pačiais 5 žmonėmis apie praktiškai tuos pačius dalykus. Pasigendu ne tik naujų žmonių, bet ir kažkokių priemonių, kurios galėtų indukuoti diskusijas. Galbūt reiktų užkurti kokių naujų klausimų diskusijoms, naujų žaidimų... tačiau kas tą sugalvos. Aš jaučiuosi pavargęs kažką daryti dėl bendruomenės, kurios apimtis yra išreiškiama vienaženkliu natūraliuoju skaičiumi. 

Todėl jau svarstau galimybę ieškoti naujos platformos, kur galėčiau reikšti savo mintis. Pastaruosius porą metų nemažai dalykų rašiau Facebook'e, tačiau pastarasis irgi yra pakankamai ribotas daiktas, nes kai visi žmonės ir taip pavargsta skandintis begaliniuose Facebook'o informacijos srautuose ir jie dar pamato kažkokį intelektualų tekstą, nesuprantamą leksiką, desperatiškas agitacijas pasidomėti kažkokia muzika, kažkokia šachmatų partija ir pan., jie tiesiog prascroll'ina. Visada norėjau daryti kažką dėsningo, apibrėžto formato ir naudingo, tačiau vis dar neturiu vizijos, kaip tai galėtų atrodyti, kokia būtų mano tikslinė auditorija ir pan. Galbūt ir music'as dėl to yra kaltas, nes aš jaučiuosi pripratęs prie nereguliaraus pašaudymo pavieniais dienoraščiais, perkrautais informacija ir tiek. 

Galbūt tai blogas blog'as, nes jame, kaip pastebėjote, vis ryškiau alsuoja desperacijos ir atsisveikinimo nuotaikos. Nenustebčiau, jei 7-ojo gimtadienio music'e nebesulaukčiau. Bet gal ne dėl to, kad pats iš čia dingsiu neribotam laikui. Gal pats music'as išsijungs lauk. Ar kam būtų praradimas? Gal man ir dar keliems žmonėms, kurie įdėjo daug darbo, kad šitas portalas būtų kuo įdomesnis, bet ką gi... regresas išlieka regresiškas. "

 

Taigi... pradėkime maratoną {#}

 

"music'as jau kurį laiką nebeinteresuoja manęs kaip informacijos / kūrybos skleidimo platforma."

Aš dar papildyčiau, kad ne tik kaip informacijos ar kūrybos skleidimo, bet ir informacijos atsiėmimo platforma. Man kaip ir niekada per daug nerūpėjo music'as informacinės gausos prasme (tik tiek, kiek siekdavo man aktualią muziką, kai kurias diskusijas ir kai kurių narių dienoraščius, jeigu šiuos dalykus priskirtume informacijai), kūryba irgi rūpėjo, nes tuo metu ji buvo ne tik dažniau reiškiama, bet ir buvo daug kokybiškesnė. Kodėl nebeliko intereso? Nes yra 5 žmonės. Na, gerai dar kai kažkas suskaičiuoja tuos 5, aš ir tiek nebematau (jeigu kalbant apie normaliai aktyvius narius, tokius, kokie lankėsi prieš apokalipsę). Taigi lieka aišku, kodėl suinteresuotumas dingsta - nes dingsta chebra, taip sakant. O kodėl chebra dingsta, aš galiu padaryti visą analitinį straipsnį su statistikomis.

 

"Aš palaipsniui linkstu nihilistinės idėjos, kad skirstytis yra praktiškiau nei dar kažką reformuoti, kryptimi."

O aš linkstu link pritarimo šiai idėjai, bent jau dalinai. Nihilizmas mūsų visuomenę apskritai yra įtraukęs labai giliai (čia ir plačiu mastu kalbant), aš galvodama apie tai netgi pavadinčiau ją "neonyčininkais", tarsi Nietzsche savo nekaltais pamąstymais būtų paskleidęs nuodus į aplinką, kurie žmoniją pasiekė po daugiau nei šimtmečio. Ir apie šį reiškinį aš taip pat galėčiau pakalbėti daugiau, nes man tai viena aktualiausių temų iš mano "apmąstymų kasdieninių". Dalinai idėjai pritariu, nes mano naujasis mindset'as yra toks, kad žmogus (t.y., aš) dienoje turėtų skirti didžiausią dėmesį savo tobulėjimui, ir internetas, o tiksliau, ilgas ir dažnai tuščias sėdėjimas jame trukdo tam tikslui, keldamas priklausomybę. Internetas man dabar naudingas dalykas tik kai skaitau gerus mokslinius/megėjiškus straipsnius, žiūriu naudingus video, ir tik atsipalaidavimui ne tokius naudingus. Trumpai pasakius, internetą išnaudoju savo naudai, o ne nenaudai. Jeigu aš nesilankau music'e, tai paprasčiausiai reiškia, kad iš jo man mažai naudos. Ir aš manau, kad daugelis žmonių, kurie nesilanko, galvoja kažkaip panašiai. Taigi iš to kyla pritarimas, kad skirstytis tikrai yra praktiškiau, nei kažką reformuoti, tačiau (arba kaip parašytų Rutonė, o, bet, kad, tačiau) svarbu nepamiršti paprasto dalyko - kad ši svetainė, kol kažkiek funkcionuoja, vis tiek turi potencialo išlįsti į dienos šviesą, nepriklausomai nuo to, darome mes kažką dėl to, ar ne. Šiuo metu aiškiai nedarome NIEKO. Nieko absoliučiai. Todėl man atrodo visai logiška tiesiog šiek tiek nuo jos atsitraukti bent kuriam laikui, ir galbūt, po kelių metų vėl atsiras galimybė music'ą, kaip kokį feniksą pakelti iš pelenų naujam gyvenimui.

 

"mano metinė klausytos muzikos apžvalga praktiškai nesulaukė jokio dėmesio."

Šitoj vietoj atsiranda mano akmens sviedimas į kaimyno daržą. Tačiau ne piktybiškas, o optimizuotai kritiškas. Nemanau, kad turėtum su tokio pobūdžio "dalykine kūrybine veikla" tikėtis sulaukti daug dėmesio, nes jeigu pasižiūrėjus plačiau, kam iš tikro gali būti tai įdomu. Nebent tai tie keli žmonės, kurie galbūt irgi yra išprotėję dėl statistikų, ypač muzikos klausimu ar panašiomis temomis. Aš, pavyzdžiui, nematau ten vietos nei kurtis kažkokioms diskusijoms, nei iš viso paprastos naudos skaitytojui. Taigi patarimas iš manęs būtų - galbūt reiktų dažniau rašyti tai, kas būtų įdomu ir pačiam, ir taip pat aktualu skaitytojams. Geras pavyzdys yra tavo pradėtos "Įžvalgos ir išžvalgos", arba mano trumpesnis pavadinimo variantas - "Į(iš)žvalgos", kurios iš karto susilaukė galbūt ir ne tokio jau puikaus dėmesio, tačiau vis tiek matomai buvo kažkas daug geriau, nei tai, ką mes įprastai matome ir skaitome ne tik šioje music'o platformoje, bet netgi drįsčiau pasakyti, ir plačiojoje spaudoje. Pavyzdžiui, palyginus su paprastu tradiciniu laikraščiu. Ir žinoma, mane labai lengvai galite apšaukti veidmaine, kadangi patarinėju daryti tai, ko pati nelabai sugebu padaryti. Mano pasiteisinimų niekas nenori girdėti, tai jų ir nesakysiu, tačiau turiu patalkinti ta motyvacijos/suinteresuotumo deficito tema. Mano galvoje nuolatos sukasi milijoninės ir bilijoninės (tie, kurie yra tikri interneto žmonės supras šį reference'ą) idėjos. Kad ir paskutinė mintis buvusi parašyti dienoraštį, skirtą paminėti Vydūno 150-ąsias gimimo metines, tačiau aš to taip ir nepadariau, nes supratau, kad čia didesnė tikimybė, jog mano darbas nesulauks dėmesio, kadangi trūksta žmonių, kuriems tai iš viso būtų aktualu, ir nepadariau to darbo. Mano senieji pažadai, sukurti įdomių dienoraščių muzikos tema irgi liko pažadais ir kartais jie sukinėjasi galvoje kaip įkyrūs praeities šešėliai, o jų neįgyvendinau tai jau tikrai dėl priežasčių, kurių niekas nenori girdėti.

 

"pavargstu diskutuoti su tais pačiais 5 žmonėmis apie praktiškai tuos pačius dalykus. Pasigendu ne tik naujų žmonių, bet ir kažkokių priemonių, kurios galėtų indukuoti diskusijas."

Vėlgi, smagu, kai randi tuos 5 žmonės, su kuriais diskutuoji apskritai, nesvarbu, kad ir tomis pačiomis temomis. Aš tai va jau žinau, kad nusibodau visiems su tomis pačiomis savo temomis. Pripažįstu faktą, jog tikrai įstrigau prie tų pačių temų ir nebepateikiu nieko įdomesnio, ką kažkaip dar sugebėdavau būdama jaunesnė. Gyvenimo realybė užsmaugė? Nu tikriausiai. Bet pats laikas būtų pakilti iš mirties patalų. Ką aš ir bandau pastruoju metu daryti, rinkdama visokią informaciją. Bet tikrai niekam nieko nežadėsiu. Nes mėgstu naktį ramiai miegoti. Nauji žmonės, kaip galima pastebėti, vis atsiranda, ir jie netgi bent jau kurį laiką pabuvo savanoriais music'e, kas yra puikus dalykas. Tik bėda, jog niekas ilgai jų čia nelaikė, ir dalis jų dingo, kažkas dar retkarčiais atsiranda. Tačiau aiškiai matyti, jog naujokams čia nėra ką veikti, tiesiog taip. Nėra intereso, ir tu jo niekaip neįskiepysi jiems. Priemonių visuomet galima sukurti, ir kartas nuo karto kažkas gi bandoma (tik pastaruoju metu labai miegama). Jeigu viena kokia priemonė nepasiteisina, ar pasiteisina ne taip, kaip būtum norėjęs, nereikia sustoti, reikia bandyti kažką kitą. Manau, tai vienintelis būdas, kaip gali kurti progresą. Tiesiog neleisti įsigalėti stagnacijai. Ir tada tik tikėtis, kad galbūt, GALBŪT, savo veikla pritrauksi bent kokios auditorijos. Man atrodo, čia apskritai visokie verslo žmonės ir pinigų investuotojai remiasi tokiu principu. Tik šiuo atveju būtų investuojamas tavo laikas.

 

"svarstau galimybę ieškoti naujos platformos"

Apie šią galimybę svarstau ir aš, ir jau porą metų. Esmė tame, kad tikrai sunku ją rasti. Labai teisingi pastebėjimai dėl Facebook'o platformos. Aš jos apskritai niekada iš principo nemėgau, ir tos pastabos apie jį yra vienos iš priežasčių kodėl. Sunku pasiekti "tuos" žmones. Galbūt vienintelė išeitis, tai ieškotis labai specifinių grupių, ką aš bandžiau, bet tikriausiai per mažai (gal nemoku ieškoti, arba nežinau ko ieškoti). Arba netgi pačiam sukurti. Kitos platformos, kaip Twitteris, netinka vien dėl to, kad ten vienam post'ui yra ribotas ženklų skaičius (kai kurių žmonių situacijoms tai tikrai netinka), o be to, tarp lietuvių jis yra labai nepopuliarus (nors aš nesuprantu kodėl, ir kaip ir daug amerikiečių ar net britų, mėgstu jį labiau už Facebook'ą). Likusios man žinomos socialinės bendravimui ir informacijos keitimuisi skirtos platformos yra visiškai netinkamos tam, ką kai kurie žmonės (pavyzdžiui, aš) norėtų daryti. Aš porą metų visai aktyviai rašiau savo asmeninį blog'ą, kurtą per blogspot'ą, kadangi jį sukūriau iš esmės dėl vienos bendruomenės (tokio žaidimo) įtakos, tai jis turėjo užtektinai man gerą skaitomumą su surinko man visai solidžią sekėjų grupę. Rašiau ten nieko rimto, apie savo asmeninius dalykus, ką gyvenime mėgstu, šiek tiek įtraukdavau filosofijos. Tik su laiku ji vis labiau ir labiau plėtėsi, kol galiausiai visai surimtėjau, ir tada manau, pradėjau atsibosti auditorijai, o ir man pačiai pradėjo nebepatikti ką rašau. Tada po kurio laiko sukūriau kitą blog'ą, kurį norėjau paskirti panašioms rimtoms temoms, tačiau taip ir nepavyko normaliai įsitraukti į rašymą, apleidau jį. Galiausiai vėl sugrįžau, jį visiškai atnaujindama ir ale paskyriau rašymui tik rimtomis temomis - apie socialinius, psichologinius, vis dar labai filosofinius reiškinius. Kas iš to gavosi? Aš vėl nustojau. Ir tikriausiai priežastys tokios pačios, kodėl ir music'e nepost'inu. Taip kad, kokia išeitis turėtų būti iš šitos padėties be išeities, aš nežinau.

 

"Visada norėjau daryti kažką dėsningo, apibrėžto formato ir naudingo, tačiau vis dar neturiu vizijos, kaip tai galėtų atrodyti, kokia būtų mano tikslinė auditorija ir pan."

Grynai mano problema. Visada jaučiau, kad jei rašysiu apie savo asmeninį gyvenimą, savo mėgstamus dalykus, tai gal ir sulauksiu to dėmesio, tačiau aš ne toks žmogus, kuris mėgtų tuščią dėmesį, kaip sakoma "už gražias akis", tai yra net labai toli nuo mano asmenybės. Dėl to ir bandau nustoti rašyti apie save, kur įvardžiai "aš", "man", "mano" ir taip toliau būtų dažniausiai pasitaikantys žodžiai. Jaučiau, kad turiu rašyti konkrečiomis temomis, kad ir padrikai, nesistemingai, balaganiškai, bet APIE KAŽKĄ, ir kad tas kažkas sukurtų mano turbūt myliausią išsireiškimą atspindinį efektą - išliekamąją vertę. Taigi viliuosi, kad atrasiu kas tas kažkas, kad rasiu būdą, kur ir kaip įgyvendinti tas miglotas vizijas, ir kad atsiras ta tikslinė auditorija, at some point of my life. Tereikia kažkaip atrasti to užsidegimo ir energijos.

 

"Gal pats music'as išsijungs lauk. Ar kam būtų praradimas? Gal man ir dar keliems žmonėms, kurie įdėjo daug darbo, kad šitas portalas būtų kuo įdomesnis, bet ką gi... regresas išlieka regresiškas. "

 

Music'as ir taip vis grasina išsijungti lauk su savo užlūžimais, tad aš dabar esu tokiame mindset'e, kad jeigu taip nutiks, tai nebus nieko nuostabaus ir bus galima susitaikyti su galutine mirtimi. Tačiau kartais man atrodo, jog music'as yra kaip koks retas, sunkus, giluminis virusas, kuris, net bandant eliminuoti, vis tiek sugeba išlikti, net ir būdamas visas šlubuojantis, su ramentais. Praradimas būtų, nes vis dėlto, čia yra daug sukaupta visokios informacijos, pradedant nuo tos, kuri buvo ištisus metus kaupta duomenų bazėje, pasišventusių tam žmonių, kurie tuo metu net negalvojo apie tai, kas darosi dabar, ir baigiant visokia asmenine informacija, ypač nesmagu būtų prarasti visus užfiksuotus like'us ant dainų, albumų bei atlikėjų, kadangi jokioje kitoje platformoje pas mane nėra ši informacija tokia išsami. O nekalbu dar apie visokius atsiliepimus apie kūrinius, kuriuose pasitaiko irgi įdomios, retos informacijos, juolab recenzijas. Kur dar visokie dainų vertimai... Žodžiu, trumpai apibendrinant, music'as yra labai unikali socialinė platforma, kuri galbūt yra vienintelė tokia pasaulyje (nors nedrįstu to teigti taip radikaliai), ar bet kokiu atveju, vienintelė tokia unikali lietuviška svetainė, taigi praradimas ir objektyviai žvelgiant būtų tikrai milžiniškas. O ar ši dabartinė svetainės būsena yra regresas, aš negaliu teigti, kadangi, pirmiausia, netikiu absoliučiu regresu, o antra, man į tokį nėra panašu. Tai verčiau yra "vertybinių popierių stagnacija".


____________________
If your head explodes with dark forebodings too, I'll see you on the dark side of the moon. (Pink Floyd - Brain Damage)
Atsakyti
Alvydas1
2018 m. balandžio 8 d. 08:37:41
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

 Balsas tyruose. visiems norisi "atkato". Inertiška visuomenė. Greitas maistas kaip ir informacija iš straipsnių antraščių.

Štai tokios minčių nuotrupos po perskaityto blog'o. Rašymo menas - dalykas  sudėtingas. Vieni raštai prikausto dėmesį, įskelia pritarimo ar prieštaravimo kibirkštį ir jei ji kurstoma, tad įsirusena diskusija. Kiti - perskaitai ir tik pritariamai palinguoji galva: tikra tiesa, ir aš taip manau, tad ko čia kartotis su savo pritarimais.

Einarui šis puslapis yra informacijos ir saviraiškos skleidimo platforma, man-vartotojui jis yra informacijos šaltinis, bet pagrinde tai vieta, kur gali pasidalinti potyriais po perklausyto albumo ar koncerto. Filmas, žiūrėtas su draugu, kur kas įdomesnis, nei žiūrėtas vienumoje. Pasidalinimas įspūdžiu ir grįžtamasis ryšis yra man tiek pat svarbu, kiek ir pats filmas.

Panašiai ir su muzika, norisi turėti bendraminčių. Isai yra sudėtingiausia, jo muzikinis skonis atrėja prie akademinio. 

Dabartinis puslapio sąstngis gali būti pavasario požymis, kai norisi gamtos ir fizinės veiklos.


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2019 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Herbie Hancock Herbie Hancock
8,2

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

20:53 - Silentist
Beveik 3 metai, kai mirė Prince, kaip seniai
22:49 - edzkaa1
O siaubeli, ką Bačkis į tai?
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
11:38 - Konditerijus
BEHEMOTH ir ZEAL & ARDOR spalio 4 dieną atvyksta į Vilnių
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
20:53 - Silentist
Intelligence is artificial!
18:01 - Alvydas1
-- Nirvana--, sveika sugrįžusi. Gal kiek ilgiau pasisvečiuosi?
07:46 - Alvydas1
Dėkui, kitąkart pasinaudosiu.
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 77
  Iš viso užsiregistravę: 72679
  Naujausias narys: robertas1011
  Šiandien apsilankė: 43463
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook