|
|
|
|
|
Šešiolikos mergina, visas gyvenimas prieš ją
Pjaustos riešus , įgriso gyvenimas
Nepavyko... dėkoja Dievui
Už pasigailėjimą
Grumias bėgti ašaros,mama vėl skaito gaidą
Šešiolika žvakučių dega šešiolikmetės mintyse
Mama priekaištauja ,visada tas pats
Mergina atsiklaupia ant kelių ir meldžiasi
"Nebenoriu pradėti jokių šventvagiškų paskalų,
Bet manau, kad Dievui bloga nuo komiškumo
Ir kai mirsiu aš lauksiujo besijuokiančio"
Merginai aštuoniolika,įsimylėjusi viską
Rado naują gyvenimą su Jėzumi Kristumi
Partrenkta automobilio,galų gale
Gyvenime remiasi gyvybės palaikymo aparatu...
Vasaros diena ,kai ji "paeina" į šalį
Paukščiai pradeda giedoti vasariniame danguje
Tada sugrįžta lietus ir dar kartą...
Ašara krenta iš mamos akių
"Nebenoriu pradėti jokių šventvagiškų paskalų,
Bet manau, kad Dievui bloga nuo komiškumo
Ir kai mirsiu aš lauksiujo besijuokiančio..."
|