Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Susitinkame ir nueiname į Transilvaniją, ten prisiverdame bėdos, pažiūrime kaip lošia Žalgiris, einame užpustytomis gatvėmis, kurių niekas nenuvalo, žingsniai buksuojasi, gatvėmis skamba mūsų juokas, matosi blankios šviesos pro gobtuvus ir iš nasrų besiveržiančius garus. Naktis, apie 10 valanda. Einame tolyn tilto link, paskui pora dingsta, slepiasi už mašinos, nes farams parodė nepadorų gestą. Well done, paskui gavome bėgti į 47 autobusą. Pakeliui į baraką. Aš imu slysti, maskatuoju rankomis ore ir bandau kažką sakyti, kas skambėjo kaip 'aaa', ar 'eee', kas buvo tikrai juokinga, juo labiau kad tvojausi ant žemės. Sniego angelai ir maudynės, kreivas ėjimas slystant, naktis, krentanti ant mūsų. Baras, house muzika ir šokiai iki pat uždarymo. Justas, kurio nemačiau metų metus, toks pats, kuris vis manė, kad esu jo metų, kuomet buvau vos 15, gitaros pamokos, mozoliai ant pirštų ir nagų kirpimas. Beveik 4 valanda ryto. Ėjimas pas mane su Gintare, tuščios gatvės, miegantis Vilniaus centras. Nepaprastas vaizdas. Skamba tik mano balsas, kuris vis pasakoja, kaip sunku yra sutelkti visą dėmesį į viršugalvį ir atleisti visiems ir už viską. Pasakojimas apie jogą, kaip ja užsiimti ir koks tai sunkus procesas. Galiausiai miegantis mano daugiabutis, puodelis vaflinės kavos ir limonadinės arbatos. Išleistuvių nuotraukos, Slovakija, pora video ir Gintarė išvažiuoja puse šešių su troleibusu. Aš sudedu puodelius į kriauklę, ištiesinu nuplėštą skelbimą nuo sienos apie 'Kulšių Kovas' kuris man labai patiko. Atsikeliu dieną, iš baltų centų surenku litą šešiasdešimt centų ir nueinu iki spaudos kiosko. Gumos. Išplaunu puodelius, plakatą užklijuoju ant sienos. Ir visa tai miela, nes puikiai praleidau laiką su tais, ką laikau ne vien kursiokėmis. O tai, ką laikau man labai brangiu žmogumi man priminė istoriją, kurią pati išgyvenau. Jai dabar labai skauda, skauda labiau negu man tada skaudėjo, nes ji nedarys to, ką galėjo padaryti dėl kito žmogaus. Prisiminiau save ir savo draugę, tą skausmą, jaučiau kad tai beveik tas pats skausmas. Ji per daug prisirišo prie žmogaus, taip negalima. Niekada negalima šito daryti, nes anksčiau ar vėliau ateina metas, kuomet jis už visą gerą atsilygina trenkdamas tau šlapiu skuduru per veidą ir įrodydamas, kad tu jam buvai niekas, arba tiesiog nesvarbus. Mano atveju aš 'palaidojau' draugę, nes jos nebėra, yra kažkoks žmogus su jos išore, bet vidaus, kurį pažinojau kaip nuluptą tame žmoguje nėra. Nežinau kaip yra jos atveju. Saugok draugą. Draugai amžini tol, kol jie abu vienas kitam reikalingi. Saugok draugą. Draugai ant medžių neauga. Nukirsi medį, ir jis nebeaugs. Sigur Ros. HIM & Apocalyptica & The Rasmus - Bittersweet |
2010 m. sausio 8 d.
|
2011 m. gegužės 31 d.
2011 m. balandžio 6 d.
2011 m. sausio 4 d.
|
2010 m. sausio 9 d. 15:25:36
Saugok draugą. Draugai ant medžių neauga.
Nukirsi medį, ir jis nebeaugs."
Gerai pasakyta ))))
____________________
Don`t be affraid to be yourself...