Visi žino, kad genetinis kodas lemia mūsų požymius, elgseną, ligas. Tačiau epigenetinis kodas yra ne mažiau reikšmingas. Kai kurie išoriniai požymiai gali būti ne genetinio, o epigenetinio kodo išraiška. Epigenetinio paveldimumo pavyzdžių gausu ir žmonių tyrimuose. Monozigotiniai dvyniai yra populiarus žmogaus genetinio paveldimumo tyrimų modelis. Tyrimai parodė, kad jaunystėje sutampa ne tik genetinis, bet ir epigenetinis dvynių kodas. Vėliau išryškėja reikšmingi epigenetinio kodo skirtumai, o genų raiška ima skirtis net kelis kartus. Tai lemia skirtumus tarp dvynių – persirgtas ligas, gabumus, pomėgius. Epigenetinis kodas yra pirmasis taikinys, kuris kinta dėl aplinkos poveikio ar dėl žalingų įpročių. Anglijoje vykęs ilgalaikis šeimų tyrimas atskleidė įdomų epigenetinio paveldimumo faktą. Tėvai, kurie prisipažino pradėję rūkyti anksti (iki 11 m.), vėliau susilaukė sūnų su didele antsvorio rizika. Vadinasi, jaunuoliai, rūkantys iki lytinės brandos, rizikuoja ne tik savo sveikata. Jie perduoda kensmingų medžiagų poveikį savo palikuonims pakitusių epigenetinių žymių pavidalu. Epigenetinis kodas – tai tarsi atminimas apie aplinkos poveikį, kurį patyrė mūsų tėvai, seneliai ar net tolimi protėviai. Atskleisti įdomūs faktai apie epigenetinių žymių funkcijas smegenyse. Smegenų ląstelės aktyviai dirba visą mūsų gyvenimą. Jos priima signalus iš aplinkos, valdo atsaką į juos. Mes įsimename, kaupiame žinias ir patirtį. Iš tiesų smegenyse vyksta aktyvi genų raiška, kurios kitimus valdo epigenetinės žymės. Smegenų ląstelėse šių žymių įvairovė ypač įdomi. Vis tvirčiau įrodoma, kad ilgalaikė atmintis – tai stabilios epigenetinės žymės tam tikrų genų aplinkoje. Nenuostabu, kad nervų sistemos ligos, priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų – tai epigenetinio kodo pakitimų padariniai. Narkotikai, kaip antai kokainas, lemia šimtų genų raišką smegenyse, keisdami epigenetines žymes. Šie pokyčiai ilgam išlieka smegenyse net ir atsisakius šio žalingo įpročio. Epigenetiniai pokyčiai, aišku, gali būti ir naudingi. Štai mokslininkai išvedė peles, turinčias genetinį atminties sutrikimą. Kai tokios pelės buvo aktyviai lavinamos, sukuriant joms emociškai turtingą aplinką (gausu žaislų, dėmesio, užduočių), jų atmintis smarkiai pagerėjo. Įdomiausia tai, kad jų palikuonys, auginti įprastinėje aplinkoje, neprarado šių gabumų. DELFI: https://mokslas.delfi.lt/mokslas/genai-valdo-mus-o-kas-valdo-genus.d?id=61357085#ixzz2T3LBYq73 |
2013 m. gegužės 12 d.
|
2023 m. rugpjūčio 28 d.
2023 m. gegužės 29 d.
2023 m. balandžio 27 d.
|
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
DjVaids | Sapnai SEL |
||||
Sahja | Jump For Joy 2 Unlimited |
||||
Kogqr | Third Eye Tool |
||||
Silentist | Only Love Can Break Your Heart Saint Etienne |
2018 m. rugpjūčio 11 d. 09:42:39
gausu žaislų, dėmesio, užduočių