Eurovizija 2011-2016: POR, FR, RUM, RUS, SM, SER.

Homens da Luta - A luta é alegria (2011)

Žmonės atvažiavo papiketuot, o ėjimas prieš tvarką yra gi meno forma  Tiesą sakant, vienas didelis pasityčiojimas. Tragedijų tragedija. Nesusilaikysiu nuo pirmojo kuolo parašymo. 1/10.

Filipa Sousa — Vida Minha (2012)

Labai blogai skambanti baladė. Turbūt vietinėje Portugalijos publikoje pripažinimo būtų, bet čia skambėjo tikrai šlykščiai. Bet po tų piketų tas solidumas vien jau atgaivina. Vokalistė irgi nekas. Nu 4/10.

Suzy — Quera Ser Tua (2014)

Perkusijos, egzotika, raudonas apdaras, suprask, lotynai atvažiavo. Bet ta „Quera Ser Tua“ išlenda per gerklę kai išgirsti tą frazę nioliktą kartą. Labai neefektingas kūrinys, dar ir ne toje epochoje, turbūt. Už spalvingumą ir perkusijas 4/10.

Leonor Andrade - Há um mar que nos separa (2015)

Ir dar vienas silpnai skambantis kūrinys su nepakankamai gero balso atlikėja. Na, jei olandų vajajajai parašiau 4, tai neturiu teisės šitai nuobodžiai tuštybei rašyti daugiau. Be to, ant scenos visiškai nieko nevyksta. 4/10. 

Stipriausias pasirodymas: Suzy (2014); silpniausias: Homens da Luta (2011).

Vienas žodis: ne.

Dabar tebūnie prancūzai:

Amaury Vassili — Sognu (2011)

Iškart nusistebėjau, kas čia per operinis balsas, atliekantis kažkokį simfoninį kūrinį. Nu baisiai įdomus prancūzų pasirinkimas. Ypač, kad mėgstu stiprius balsus ir rimtas dainas, bet šitas kūrinėlis suskamba kažkaip keista. Panašiai veikia atmetimo reakcija Miliaus eurovizinei dainai. Sakykim, 6/10, o tas šešetas silpnokas, nes Milius buvo dinamiškesnis nei Amaury čia.

Anggun — Echo (You And I) (2012)

Bumčikas su stipria bosine linija, kuri priverčia galvoti apie šį kūrinį geriau? Keistą įspūdį palieka šitas ekscentriškas skambesys. Galvojau, rašyti 6, bet man šokio judesiai ir visa scenografija nepatiko, todėl bus 5/10.

Amandine Bourgeois — L'enfer et moi (2013)

Man čia turbūt buvo vienintelis atvejis, kada prancūzų kalba suskambėjo mano kritiškai ausiai gan gražiai. Ir šitas minimalistinis roko skambesėlis bei atlikėjos charizma mane nupirko tuomet. Palaikytas kūrinys ir šiandien skamba maloniai ausiai. Stabilus 7/10 (tuomet būčiau rašęs 8/10, bet euroviziniai standartai kyla sulig kiekvienais metais).

Twin Twin — Moustache (2014)

Oi kaip nepatiko, oi... Man apskritai nepatinka tokie laisvabūdiški pasirodymai. O judesėliai irgi tragedija. Ir daina kažkoks komedinis bumčikas. Kaip niekad silpnas 3/10.

Lisa Angell — N'oubliez Pas (2015)

Realistinė ekranizacija iškart patraukia dėmesį. Šita daina irgi mane nustebino, iš prancūzų sunku kažko panašaus tikėtis. Bet man nepatinka pernelyg didelė statika pasirodyme (kaip kokia šlagerių atlikėja atsistotų Palangos kavinėj). Na taip, jos balsas efektingas, kūrinys turi pasirodymas, bet jis nėra labai pakerintas, man atrodo daugeliui klausytojų sunkiai virškinamas. Kitame lygyje jau įžengia keturi būgno mušėjai, bet vis tiek statika viską užmuša. Todėl tik 6/10.

Amir — J'ai cherché (2016)

Charizmatiškas gražuoliukas metamas į Eurovizijos frontą iš prancūzų pusės šiemet. Aišku, kas rašė šitą dainą, padirbėjo gerai, nes jei reikia spėti, kas taps Eurovizijos nugalėtoju, kažkodėl Amiro vardas pirmas šauna į galvą. Bet manęs šita daina vis tiek nepakeri, kaip nepakerėjo Manso „Heroes“ kadaise. Aišku, šis variantas yra kažkiek kartų geresnis. Man jeigu bytas vienodas, iškart jaučiu monotoniją ir atmetimą, nors kūrinys įtaigus. Pasirašau 6/10.

Stipriausias pasirodymas: Amandine Bourgeois (2013); silpniausias: Twin Twin (2014). Vidurkis: 5,50.

Prancūzų sprendimai dažnai ekscentriški (na, šiųmetinis sprendimas gan populistinis, vis dėlto, ir, spėju, labai sėkmingas), bet manęs neįtikina. Vienintelė Amandine buvo palaikoma iš mano pusės.

Dabar Rumunija:

Hotel FM — Change (2011)

Pradžia skamba įtartinai ir neužveda, o kai įstoja priedainis, nusivylimas dar labiau padidėja, nes fortepijono trankymas (vienas žmogus jau tiesiai šviesiai pasakė, kad pianinas/fortepijonas šiandien yra mušamųjų kategorijoje) toks pat visos dainos eigoje ir būgnai irgi nedinamiški. Viskas skamba visumoj absurdiškai ir nuobodžiai. Vokalinių pliusų irgi nėra. Žodž, labai labai klibantis 5/10.

Mandinga — Zaleilah (2012)

Jau sakiau, kad man nepatinka vaizdavimas, kad groji, bet išties negroji. Na, čia be to orkestrėlio išvis būtų nei šis, nei tas, tad šiam kartui dar galiu pateisinti. Iš esmės daina yra eilinis bumčikas, kuris visiškai neužveda ir šiek tiek atgyvenęs. Daug liepsnų, pakankamai judesio, bet iš muzikinės pusės nieko gero, tai 4/10.

P.S. automatiška asociacija su „Mantingos“ produkcija 

Cezar — It's My Life (2013)

Bumčikas, paįvairintas retu žmogaus talentu, jau yra šioks toks pliusas pačiai dainai. Plius, scenografija žiūrisi gerai, o dubstep'o ir operos elementai paįvairina kompoziciją. Įprastam bumčikui negaliu rašyti daugiau 5, bet kai jis praturtintas štai tokiais būdais, tai negaila visų 7/10.

Paula Seling & Ovi — Miracle (2014)

Nei 2010 metais šitie žmonės padarė didelio įspūdžio, nei dabar. Na, efektingai skambantis pop gabalas, bet jame daug kokybės ir meninės vertės įžvelgti neišeina. Daug šviesų ir vaizdo gerai, bet tai nepernelyg padeda. Ir ta Paulos vokalinė demonstracija tik šiaip sau įkišta, kaip ir tas fancy instrumentas. Dėl dirbtinumo neparašysiu daugiau 5/10, nors tas penketas stiprus.

Voltaj - De la capăt (2015)

Labai nuobodi roko baladė. Tik šiuo atveju kažkaip angliškas priedainis nesusitūpėjo su visa daina. Reikėjo palikti arba visą rumunišką, arba visą anglišką. Ant scenos nieko, tik lagaminų ant vaizdo pilna. Ne, tikrai nieko pozityvaus. 5/10.

Stipriausias pasirodymas: Cezar (2013). Silpniausias: Mandinga (2012). Vidurkis: 5,20.

Iš rumunų irgi nieko įspūdingo. Na, Cezar įspūdingas. Na, o kiti ne tik kad nieko įspūdingo, bet netgi nieko gero. Ir šiemet nelabai gražiai išėjo, nors jų daina vis tiek nebuvo labai imponuojanti statistiniam Eurovizijos klausytojui ir man ji atrodė tik verta kokio šešeto. Tai vat.

Dabar Rusija:

Alexej Vorobjov — Get You (2011)

Kažkaip tas bumčikas visai man neina, nesivirškina. Būna tokių, kurie dar klausomi, o šitas kažkaip ateina ir išeina. Bent jau šokiuką kažkokį paruošė. Ir balselis nekoks. Žodž, įspūdis, vertas 4/10.

Buranovskiye Babushki — Party For Everybody (2012)

Rusija Euroviziją pavertė kaimu. Dar ir krosnį pastatė. Nors tokia idėja turi šauti į galvą, bet vis tik ji visiškai netinka Eurovizijos kontekste. Turim rodyti gerą dainą, gerą pasirodymą, gerą vizualiką, talentą. Čia nieko. Todėl 2/10.

Dina Garipova — What if (2013)

Po to rusai pradėjo mėgti emocionalias balades, tokias kaip ši. Nors performansas tuštokas (na, nepaisant tų skraidančių žibintėlių), kažkokių burbulų pastatyta ir viskas, o tai rusams nelabai būdinga. Daina visai gera, bet iki žodžių „įspūdinga“ ar bent jau „patraukianti“ dar toli. Todėl 6/10.

Tolmachevy Sisters — Shine (2014)

Oi kaip aštriai jaučiasi rusiškas akcentas. Šįkart sesutės yra Rusijos ginklas (ironizuoju). Kūrinys vėlgi efektingas, dar galbūt šiek tiek geresnis nei anas, bet bendras įspūdis nepakito. Tas mechanizuotas svertas buvo somehow įdomus elementas. Bet vis dar nedrįstu rašyti daugiau nei 6/10.

Polina Gagarina — A Million Voices (2015)

Polina turi balsą, bet jis nėra įspūdingas. Jaučiasi jos limitai klausant aukštesnių jos dainuojamų natų. Kūrinys skambėjo efektingai, bet vėlgi iki tam tikro laipsnio jis geras, bet į septyneto teritoriją kažkaip sunkoka įžengti. Pastaruosius trejus metus Rusijos kūriniai tokie panašūs, kad net sunku juos išsijuoti, išdiferencijuoti pagal profesionalumą. Bet greičiausiai šitas yra geriausiai atidirbtas, bet vis tiek 6/10.

Sergey Lazarev — You Are The Only One (2016)

Dar vienas labai realus pretendentas į laimėtojus, bet visada Rusijos sėkmė priklauso nuo dviprasmiškos politinės pusiausvyros regione, taigi, nedrįstu dar nieko spėti. Man pačiam šis kūrinys skamba dar net efektingiau nei prancūzo, kai stebiu iš statistinio klausytojo pozicijos. Bet čia bumčikas ir jis man nepatinka. Aišku, jis savo svorio kategorijoje yra visai kietas kūrinys. O iš Lazarevo galima tikėtis gero pasirodymo. Rašau 5/10. Na, bent jau su klipu pasistengta.

Stipriausias pasirodymas: Polina Gagarina (2015). Silpniausias: Buranovskiye Babushki (2012). Vidurkis: 4,83.

Iš Rusijos buvo vidutiniškų baladžių, vidutiniško popso ir daug triukų. Žodžiu, nieko gero.

Dabar San Marinas:

Senit — Stand By (2011)

Kažkaip nieko įspūdingo. Normali daina ir tiek. Tokia lėtūniška, švelni, bet visai nepatraukianti. Kažkaip man net pagrindiniai ir pritariamieji vokalai nederėjo. Na, bet tai jau smulkmena. 5/10.

Valentina Monetta — The Social Network Song (2012)

Valentinos pirmasis bandymas yra visiška piguva. Dainos skambesys yra tiesiog tragiškas ir vaipymasis+aktorystė man čia irgi nepatiko. Na, nesvarbu. 3/10.

Valentina Monetta — Crisalide (Vola) (2013)

Jau daug įdomiau. Dramatiškesnė, efektingesnė baladė su visai kitokia, solidesne scenografija. Valentina, pasirodo, ir dainuoti gerai moka. Kulminacinė dainos dalis, įžengusi į greitesnį tempą netikėta, bet dar geresnė. Aišku, vis tik bumčikinės prigimties aranžuotėje dar yra ir tai mane nervina. Bendras įspūdis lieka artimas šešetui.

Valentina Monetta — Maybe (2014)

O šįkart Valentina balta ir vėl dramatiškos baladės formate. Šitas solidus kūrinys panašaus stiprumo kaip pernykštis, bet vėlgi vietomis yra bumčikinės prigimties. Taigi, verdiktas toks pat, 6/10.

Anita Simoncini & Michele Perniola — Chain of Lights (2015)

O šičia jau blogai. Vaikučiai, visai neturintis vokalinių talentų sudėtingo ritmo dainoje bando kažką išspausti. Pati daina šiek tiek messy ir dar skambesys atgyvenęs. O netgi du toniniai pakėlimai prieš galą ir gale sugadino visą dainą totaliai. 3/10.

Serhat — I didn't Know (2016)

Kaip galima išleisti žmogų, kuris visiškai nesupranta, kas yra dainavimas. O ta klubinė disco versija... Nors ir originali nebuvo gėris. Galima irgi pavadinti tragedija. 2/10.

Stipriausias pasirodymas: Valentina Monetta (2013); silpniausias: Serhat (2016). Vidurkis: 4,17.

San Marinas yra maža šalis, kuri kokybės kol kas nelabai gali parodyti. Suprantama.

Galiausiai — Serbija:

Nina — Čaroban (2011)

Jau vizualus įspūdis, tas spalvotas stiliukas nieko gero nežada. Ir tikrai, kažkokia nesąmoninga daina, kuris Serbijoj gal tinkama, bet man visiškai nesuprantama. Neįdomu visai. 4/10.

Željko Joksimović – Nije ljubav stvar (2012)

Oi, kaip dramatiška iš pat pradžių. Smuikeliai, tamsuma, rimtas tonas, net klarnetas (jei gerai atskiriu instrumentą). Vėliau atmosfera šiek tiek labiau įkaista, užgrojus smuikams interliudiją. Ir kulminacija galingesnė, bet su tokiu kalamojo ritmo motyvu. Ryški boso linija išmuša iš vėžių. Vokalas geras, bet kūrinio kompozicija savotiška. 6/10.

Moje 3 - Ljubav je svuda (2013)

Aprangėlė tai neduok Dieve. Barbės kažkokios, lėlių įvaizdį kopijuojančios. Nu ir dainelė — bumčikas totalus. Dar pabandykim parodyti, kad turim gerą balsą, nors tokio nelabai yra. Turbūt šis tragedizmas ir buvo serbų metų pertraukos priežastis . 3/10.

Bojana Stamenov — Beauty Never Lies (2015)

Vėl tinka į tų „kitokių“ temą. Bet rimtai, kiek daug vietos scenoje užima (be juokų). Daina iki tam tikro lygio patenkinama, bet kai stoja ta popsinė bumčikinė dalis, tai kažkaip nusivyli, kad rimta daina tampa tokia klubine. Bent jau ponia turi gerą balsą, tai už jį ir penketas.

ZAA Sanja Vučić - Goodbye (2016)

Horizonte dar viena į Amy Winehouse nešanti persona (bent jau pagal plaukuoseną ir manieras). Bet tie staigūs judesiai tikrai palieka tokį išskirtinumą, prekinį ženklą. Dainininkė charizmatiška, turi gerą balsą, daina man visai patinka, tokia stipri baladė kažkur teritorijoje tarp popso ir roko. Galiu drąsiai rašyti stiprų 7/10. Aišku, čia orkestrinė versija, tad nežinia, ko tikėtis Eurovizijoje...

Stipriausias pasirodymas: ZAA Sanja Vučić (2016). Silpniausias: Moje 3 (2013). Vidurkis: 5,00.

Su serbais buvo visko, bet Sanjos daina yra pirma iš serbų pastarųjų metų repertuaro, kuri mane užkabina. Tai tiek.