Gal jums pyragėlių? o gal į galvą?

Nagi, kokia galima jūsų reakcija į tai būtų? a?

ar

Ar jokios?

Gerai, tuoj paaiškinsiu, apie ką aš čia... Šiandien teko svečiuotis pas vieną ne itin malonią asabą. Ar, jei tiksliau, kuo toliau, tuo labiau aš jos negaliu pakęst. Senokai nesimatėm, tai, kas be ko, apie mane reikia sužinot kuo daugiau (nežinau, ar jai tas nuoširdžiai įdomu, ar su savo draugėm po to mano kaulelius narsto, bet tiek jau to - palieku jos sąžinei ir dar kažkam visa tai...). Tai va - su draugu aš jau apie pusmetį išsiskyrusi, tad tikiuosi ta tema klausimų nebesulaukt (koks jos reikalas, kaip mes sutariam, ką planuojam, blablabla - pati gi pasakė). Užtat kita tema plaaaati - renginiai, koncertai. Juk reikia gi man neužsisėdėt namie - tipo, apkerpėsiu.... O to gėrio ir šiemet yra. Apie vieną tokį, aišku, irgi pakalbėjom. Jūs jau žinot, kaip į tai reagavau - tas aprašyta ČIA. Tą pat papasakojau. O, gaila nematėt tos suuuuperrūgščios veido išraiškos - NETINKA, matot, taip reaguot. Vaikiška. O dabar sėdėdama apgalvojau, ką aš jai kitą lkartą būtinai pasakysiu. Nes: jei aš kuo nors džiaugiuosi - tai yra netinkama; jei aš nerodau emocijų - tai yra netinkama. Pirmu atveju - vaikiška, antru atveju - tiesiog nenormalu. Tai, po pierkūnais, kas tada yr normalu? Matyt, normalu yra trečias variantas - su tokiais žmonėm nebendraut. Aš bent jau taip ir darau - jei man tas žmogus nepatinka (kaip mąsto, elgiasi, kalba, valgo, dirba....), aš su juo tiesiog nebendrauju. Ir dar - o koks tikslas stengtis perauklėt suaugusį žmogų, kuris tau net ne giminė? Ir koks tikslas stengtis suformuot iš jo kaip ir antrą save?

Et, nesvarbu, komentuosit ką ar ne, nebesusilaikiau, išsiliejau... :/