Turbūt nereikia Beck'o pristatinėti, jo muzika pasako daugiau už jį patį. Net keista, kad toks iš pažiūros kuklus, paprastas vyras ir tėvas gali sukurti kažką TOKIO. Kiekvienas albumas kardinaliai skiriasi vienas nuo kito (kad ir tie patys 2005m. "Guero" ir 2006m. "The Information" ). Jo bendradarbiavimas su puikiais muzikantais (ir, žinoma, tiesiog neįmanomas nepastebėti jo ir režisieriaus Michel Gondry derėjimas kuriant bendrus vaizdo klipus) bei drąsa eksperimentuoti kiekvienąkart žada kažką naujo. "The Information" buvo pirmasis į mano rankas patekęs Beck'o darbas, kuriuo susižavėjau per to paties Michel Gondry sukurtą klipą dainai "Cellphone's Dead". Nuo tada, regis, be Beck'o - nė dienos.

Būtų sunku vertinti "The Information" kaip rinkinį visiškai skirtingų kūrinių. Žinoma, kiekvieno nuomonė gali būti skirtinga, bet man asmeniškai tokie albumai, kuriuos vienija viena mintis, patinka gerokai labiau. Juk tai- kaip vienalypis meno kūrinys, iš kurio išplėšus menkiausią detalę sugriūtų visa konstrukcija. "The Information"- būtent toks. Nežinau, kaip skambėtų "Soldier Jane" ar " Dark Star" kitame kontekste, ir net nežinau, ar norėčiau tai sužinoti. Norėdama pasiklausyti šio albumo skiriu lygiai tiek laiko, kiek jis trunka, ir, kągi, nesigailiu nė vienos sekundės.

Galbūt "The Information" ne toks spalvingas kaip 2005m. "Guero", tačiau lyginti juos apskritai būtų sudėtinga- visiškai skirtingos melodijos, nuotaikos, temos ir netgi bendradarbiaujantys kūrėjai ("Guero" sėkmę Beck'as dalijasi su The Dust Brothers (aka Chemical Brothers), "The Information"- su savo ilgalaikiu bendražygiu Nigel Godrich). Apskritai, "The Information" yra tarsi susikūręs savotišką atmosferą- jis pilnas įvairiausios kilmės garsų ir dainos savotiškai vienos kitas papildo. Ypač įdomiai skamba kai kuriose dainose pasikartojantys ryškūs motyvai, kurie tarsi neleidžia pasimiršti, kad tai- vienas kūrinys; maždaug, neišgirdęs prieš tai buvusio, nesuprasi, apie ką pasakoja šis.
Visgi labiau užakcentuojama albumo pradžia; į ją sudėti, ko gero, ryškiausi albumo taškai. Tai kūriniai Elevator Music, Cellphone‘s Dead, Soldier Jane ir Nausea. Po to muzika šiek tiek sulėtina tempą ir rimsta, o albumą labai taikliai pasirinkta pabaigti kūriniu The Horrible Fanfare/Landslide/Exoskeleton (Europos Sąjungoje gamintų CD bonuso Inside Out neskaičiuoju- bonusai, žinoma, geras daiktas, tačiau dažnai jie paprasčiausiai neatitinka bendros albumo nuotaikos). Tai tarsi galingo muzikinio kūrinio epilogas, kuriame atkartojamos albume skambėjusios temos.

Būtų nuodėmė nepaminėti albumo dizaino. Iš pirmo žvilgsnio, tai viso labo į plastmasinę dėžutę įdėtas milimetrinio popieriaus gabalas su priklijuotu lipduku "Beck". However, apie albumo unikalumą pagalvota iki galo; į dėžutę įdėtas didelis lapas, pilnas įvairiausių meniškų ir Beckiškai nenormalių lipdukų, kuriuos panaudodamas gali susikurti savo vienintelį ir unikalų viršelį. Tikras smagumynas.

Dar viena staigmena- kai kuriuose albumuose be priklausančio CD dar pridedamas papildomas DVD su namų sąlygomis paties Beck‘o sukurtais video klipais. Tai tikrai smagus dalykas: Beck‘as su keliais pažįstamais ir šeima, kaip jis pats sakė, susirinko namuose ir labai mažomis lėšomis sukūrė visoms albumo dainoms po elementarų, bet be galo savotišką, trenktą ir šiltą vaizdelį. Šiuos klipus, be abejo, jau seniai galima rasti internete, ir nors jų meninė vertė gal ir nėra aukščiausio lygio, tiesiog ir vėl negali atsigėrėti Beck‘o fantazija.

Bendras rezultatas: Man patiko

• Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
• Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
• Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.