Išgulėtos egoisto būties kontempliatyvūs aiškinimai.

Dedikuoju žmogui, kuris man parašė žinutę-laišką, bet aš vis dar neatrašiau, nes vis dar nesupratau, kaip ir ką turiu atrašyti.

Keistas sąmyšis, lyg visos man reikšmingos horizontalės (pvz, horizontas) pradėtų įgyti vertikaliąją dedamąją ir konfūzyti savyje atrastą nuobodybės ir tingulio persmelktą harmoniją. Gal trečiajame mano gyvenimo plane horizontas iš tikrųjų įtrūko ir pradėjo skverbtis gyvenimo vanduo. To gyvenimo, kuris man yra nuodai. Nes aš nuo gyvenimo gydausi būtimi.

Man visada reikėjo ir reikės harmonijos, ekspresijos ir vienatvės. Trys dalykai, be kurių "tikrojo gyvenimo nuodų" detoksikacija nebūtų įmanoma. Tik labai dažnai, praktiškai elektrinio osciliatoriaus dažnumu kyla baisaus, net gąsdinančio natūralumo klausimas: kodėl gyvenimas yra nuodai? Atsakymas paprastas: aš nesu pasiruošęs gyventi. Aš moku tik būti. Rūpintis tik ant kilimo gulinčia celofano skiaute ir be galo ištikima mėlyna kuprine, su kuria aš leidžiuosi į menkiausius būties žygius. Nes didesnių už "menkus" dar neturėjau.

Truputį apsiskaitęs Marčėno, bandau būti kiek marčėniškas. Bet neperžengiamas barjeras yra gebėjimas ne tik racionalizuoti, bet ir išjausti. Išjausti aš nemoku. Kartais suvoki, kad esi užsiracionalizavusi, persiracionalizavusi ir įstrigusi savyje būtybė. Inkliuziška būtis. Bet subjektui 2419 tai patogu. Čia pasireiškia harmonija, kuri introvertiškai asmenybei kaip aš yra būtina.

Vis dėlto, man reikia spalvos. Spalvos, kuri mane verstų išsireikšti. Ir ta spalva geriau būtų susijusi su manimi tik tiek, kiek mano egoizmui rūpi. Transcendentinės, emocinės, jausminės išraiškos man dar sunkiai iškoduojamos ir suprantamos. Mane įžiebti nesunku, bet kai kada ir perdegu, dėl to ekspresijos reikia saikingai. Be jos aš savo inkliuze sugesčiau. Ekspresija palaiko mano būties, mano proto ir dvasios kokybę.

Vienatvė greičiausiai irgi ateina su "inkliuziška būtimi". Pasirodo, pradėjus rastis tam tikriems reikšmingiems žmonėms mano gyvenime aš pradedu nesukontroliuoti harmonijos ir mano inkliuzas pradeda byrėti. Tai yra patirta ir tai yra sunkiai gydoma. O kapitalinis "inkliuzo" remontas kainuoja daug laiko ir daug emocinio / mentalinio skausmo, kuris yra vengtinas. Vienatvė yra kaip mano patvarumo sąlyga, imunitetas nuo aštresnės ekspresijos, nuo bet kokių disharmonijos ženklų. 

Bet galbūt viskas yra ne taip? Galbūt aš esu introvertas tik ant popieriaus. Galbūt man patogiau reikšti save apsimetant kažkokių kompleksų privisusia asmenybe? Kartais pagalvoju, kad visose šiose medijose kuriu klaidingą savo veidą. O gal ir teisingą, bet aš pats to nesuvokiu. Ir apskritai, aš greičiausiai esu dinamiškesnė asmenybė, kad mano statiškas protas nesugeba susekti jos būsenų svyravimų.

Kadais save įsivaizdavau kaip tipišką melancholiką. Bet prieš keletą mėnesių mano artimas kolega man pasakė — "būsite sangvinikas". Ir man mintis: tikrai... Bet po to pagalvojau, kad esant aštresnei ekspresijai galiu pavirsti į choleriką, tik tada kyla pavojus, kad tas choleriškumas nepataisomai sulaužys mano inkliuzišką rėmą. Galiu būti ir flegmatiškas, bet flegmizmo momentai paprastai yra pavojaus signalas, kad aš pradedu prarasti gyvenimo ritmą. O iki melancholiko trūksta išjautimo, esu užsiracionalizavęs. Todėl galbūt esu sangvinikas. Galbūt... Bet greičiausiai esu gintare įstrigęs vabzdys. Inkliuziška būtis... Buitiškas inkliuzas. Gražus papuošalas mano (a)chromatiniam kambariui.

Ir tas keistas įprotis, sustojus pamąstyti apie tolimesnę minčių srauto eigą, sutaršyti savo juodą tankią plaukuoseną. Nors tai man dar neturėtų rūpėti, bet savo tėvą visada atsimenu pliką, mano mama tarp nudažymų rezonuoja tarp juodos ir pilkos... Mano plaukuosena nėra vien tik įvaizdžio dalis (įvaizdis man rūpi tiek, kiek mano narciziški įnoriai yra patenkinti), tikiu, kad mano plaukuosena yra mano statiškų smegenų tęsinys. O galbūt plaukai yra mano inkliuzas. Ar nusiskutęs pavirsiu kita asmenybe? Kafkiška mintis, verta pamąstymo, bet tik ne realizavimo... Narciziški instinktai to neleis. Galų gale, esu gražus papuošalas savo (a)chromatiniam kambariui, plaukai palaiko estetizmo harmoniją.

Kodėl aš nusišneku? Nes čia mano vidinis cholerikas pradeda lįsti? O gal tiesiog eilinė disfunkcija mano griežtai sukalibruotame inkliuziškame mechanizme? O gal ir Waters'o įtakos pradeda skverbtis per ausis - kanalus, kuriais kietas šydas gali būti įveiktas ir įmanoma pakliūti į mano asmens branduolį. Ir kodėl YouTubėje tokias nuostabias naujo albumo dainas kaip "Bird in a Gale" ir "The Most Beautiful Girl" blokuoja autorinės teisės... Liūdna.

Būtis skirta būti. Bet aš būsiu nemarčėniškas ir marčėniškas vienu metu, aišku, labiau epikūriškas, o labiausiai pantagriueliškas ir pridėsiu: būtis skirta būti patogiai. Ar aš noriu rizikuoti savo patogumu ir išbandyti savo kiauto tamprumą (atsimenate, kažkada visą dienoraštį skyriau tamprumo sąvokai, nors dabar pats nė vieno žodžio neatsimenu, ką ten prišnekėjau...) — pati esmingiausia problema, pati ryškiausia "ekspresija" mano gyvenime. Todėl bandau skaičiuoti, panaudoti savo strateginius instinktus, kurie dažniausiai įjungiami tik aktyvuojant rikį ilgoje įstrižainėje arba blokuojant priešininko pėstininkus žirgais, sveriu daug kartų darydamas tam tikrus žingsnius, ir ypač rizikingus žingsnius. Ir dažnai būna, kad variacijos per daug sudėtingos sukalkuliuoti, gyvenimo pozicija per daug "taktiškai komplikuota" ir galbūt būtini žingsniai lieka nepriimti. O kartais įsijungia cholerikas, t.y. grynas spontaniškumų pliūpsnis ir darau per mažai apmąstęs dalykus. Bet kažkodėl trumpas ir greit išnykstantis gailėjimasis kai kurių savo žingsnių man nesuteikia ilgalaikės "strateginės" drąsos... Štai kodėl kiekviena "ekspresija" gali būti pavojinga, nors ir būtina.

"Inkliuziškas mechanizmas" (arba bent jau tokį paskutiniu metu suprato nuo asmenybės dinamikos atsiliekančios statiškos smegenys) išskalbė visą save prieš virtualius lankytojus, kurių nepažįsta, o ir jiems, matyt, ne tiek ir daug rūpi. Bet dabar teko susidurti, kad gal kai kuriems ir rūpi. Bet ar toks egoistas kaip aš gali suprasti kažkieno rūpestį. Inkliuzo viduje net gero regėjimo individas gali būti aklas. 

Ir kaip man atsakyti į laiškus, jei aš esu aklas egoistas...

	20			Pink Floyd - Wearing The Inside Out
	29			Pink Floyd - Welcome To The Machine
	2			Roger Waters - Is This the Life We Really Want?
	1			Roger Waters - Bird In a Gale
	4			Roger Waters - The Most Beautiful Girl