Istrauka is rasomo apsakymo (kolkas be pavadinimo)

Istrauka is rasomo apsakymo (kolkas be pavadinimo)

enigmatic

1.

Oro uoste kvepejo karamelinemis bandelemis, kuriu zadejau pazistamui nuvezti lauktuviu, taciau iki paskutines minutes vis uzmirsdavau uzsukti i cukraine. Apvaliaskruostes pardavejos cukrainine buvo isitaisiusi pacioje nedideles stoties pakrastelyje. Lyg ant pasaulio krasto. Ir tu buvai ten. Krapstinejai ant saujos pabertas monetas, burbejai, iskart atkreipiau demesi i tavo plaukus. Kastoninius, vaiskiai garbanotus ir rodesi, tu ne nenumanei, ka su jais galetum veikti. Atrodei siaubingai-juokingai. Iki siol persistengi ryskindama akis, nors as tai kartojau tukstancius kartu. Atvirai pasakius, buvai vienas is prasciausiu moterisku variantu vakarejancio oro uosto vestibiulio fone.
- Atrodo prastai. Problemos? - kreipiausi i cukraines pardaveja sokoladiskai ispustomis pazandemis.
- Aciu uz palaikyma. Kerepla nemoka skaiciuoti. - pasisukai i mane ir syptelejai. Pro tvirtai suspaustas plonytes lupas pasirode raudonu lupdaziu numozoti priekiniai dantys.
- As ne jums, madam. - debtelejau i tave ir atsukau nugara. Nemegau tavo povyzos vos tik isvydes lyg i netvarkingos gegutes lizda sumestus plaukus pakausyje.
Taves emiau nekesti jau tuomet, kai lektuve atsisedai salia manes. Nepasakyciau, jog nustebau. Nuo mazumos traukiu nevykusias moteris. Kaip sakydavo mano motina, tai jau prasidejo darzelio laikais, kuomet isimylejau patalpu valytoja nedazytomis plauku saknimis, kuri pasimire greiciau, nei mano meile spejo isblesti. Ji gere daugiau, nei galejo susluoti, o as verkiau turbut daugiau, nei ji sugebejo isgerti per visa savo gyvenima.
Mano tevas dar dazniau sakydavo, jog kaip tik tokios moterys - pacios nuostabiausios. Papuriagalves, saiziu arba skardziu juoku galincios uzkresti bet kuri, parduotuvese besibuciuojancios tarp prekystaliu ir gyvenima vertinancios daug paprasciau arba isvis jo nevertinancios, kaip vyrai. Galbut del to daznai pamesdavo motina, kuri ji rasdavo ivairiausiose landynese girtuteliu pusnuogiu moteru draugijoje. Matyt, motina buvo ypatingai nepriesiska skausmui moteriske, sugebejusi ne tik atleisti, taciau ir pamirsti bemaz pussimti paleistuviu ryskiai raudonomis lupomis.

2.

- As irgi nesitikejau. Nemanyk, tai nemalonu man ne maziau, nei galetum suprasti. - pasisukai i mane, isgirdau tylu 'pusgalvis', pamaciusi stiuardese staigiu judesiu mostelejai jai ranka ir netrukus ant tavo atlenkiamo staliuko stovejo trys tuscios taures sampano. Emei kalbeti, as tylejau, uz lango buvo tylu, kedeje itaisytas muzikos grojiklis buvo sugedes, bandziau miegoti, taciau negalejau. Neistveres tavo draugijos ir pakausyje istrigusiu motinos ir tevo sentenciju apie neteisingus mano pasirinkimus, norejau sokti pro liuka, taciau, isgelbedamas savo ir dar keliolikos desimciu zmoniu nereiksmingas gyvybes, pakilau ir nuslitinejau link tualeto.
Pusvalandis isvieteje padejo surikiuoti mintis. Grizau, tavo apgirtes veidas vepsojo i mane, o as tenorejau ji kuo nors uzdengti.
Atsisedau i savo vieta. Palinkau link taves. Pabuciavau.
- Patylesi?
Ji nieko neatsake. Tik murktelejo lyg kate.
Oro uoste betempdamas juoda lagamina ir dvi tavo rankines, vis galvojau, jog prasciau buti ne negali. Batu kulniukai kauksejo i marmurines Barselonos oro uosto plokstes, tu ejai salia manes sypsodamasi, kartais nusijuokdama, neitaikydama i jokia galima pokalbio tema pradedavai tausketi niekus, o as temaciau tavo pakausyje ties kiekvienu zingsniu beraibuliuojancias, besikratancias i bateliu musama takta garbanas.
Nesvarste ne galimybes gyventi atskiruose viesbuciuose, isikureme mano kambaryje, mano lovoje. Naktinis staliukas, viengule lova, pora slepeciu ir vienas ranksluostis - pagal visas prognozes taves cia neturetu buti ne kvapo. Taciau tu kvepi mano sampunu, apsikabine ziurime multiplikacinius filmus, kuriu as nemegstu veikiausiai dar labiau, nei taves, rukome metines 'Winston' ir as springstu.

3.

- Tavo motina - sirse. Igele, ir va - ziurek, gimei tu. Niekada taves nenorejau, taciau gavosi taip, jog motina pavelavo aborta pasidaryti. - begurksnojant viski isporino tevas. Jauciausi pagerbtas ir nenusipelnes kvepuoti. Pralemenau 'Aciu', isipyliau viskio, - pasijauciau geriau.
Nenorejau tokios pacios istorijos. Tik ne sau. Du nepageidaujami is vienos seklos - stai jau ir paradoksiskas gyvenimas garantuotas. Kvailiai vadina tai likimu.

4.

Tu nuolatos kalbedavai, as taves negirdejau. Maza as kreipiau demesio, buvau iprates prie kiaura para nenutrukstancio, dvylika metu ijungto radijo tasko, pamirsto, pastatyto ant palanges krasto, is gilios gilios vaikystes, kuomet mama padarydavo karstos arbatos su medumi, kurios as nekenciau dar labiau, nei spanguoliu uogienes. Sulaukes dvylikos metu supratau, jog paloveje nekenciamiems gardumynams nebera vietos. Kad taip tave i palovi...

5.

Pirmomis dienomis neiskisome nosies is kambario. Viduje bijojau, kad koks nepazistamasis nepastebetu taves su manimi, tuomet man butu geda, tu didziuotumeis mano sutrikimu, - ta moterys daro nuolatos, - nurausciau, ispyskinciau, jog tu mano pussesere, nepazistamasis kreivai debteletu i mane, pagalvotu 'sitas miega su savo pusseseremis'...Veliau, pavakaremis, prasilenkiant koridoriuje, snibzdetu draugams uz peties nesvankius pokstus mano pusen, as jausciausi dar nejaukiau, o tu atsidurtum demesio centre, ko as nenoreciau visu labiausiai.
Jau dabar viesbucio kambarelyje, kuris skirtas tik vienam is musu, gyvename trecia savaite. Ji manes klausia:
- Danai, o gal keliames kur prasmatniau?
As atsakau:
- O isvis, kas tu tokia? Koks tavo vardas?
Tu uzsiplieski:
- Pyzduk, as tavo brangute.
Ironiskai. As neturiu, ka atsakyti, nueinu i balkona, uzirukau, patyliu vienas. Nedaug sneku. Matai, as 'pyzdukas' jai.
Anavakar ji istempe mane pasivaikscioti. Lyg sunyti nusislapinti. Sakau:
- Gal gali atlaisvinti pavadeli, brangute?
O ji tik nusijuoke:
- Danuk, tu jau girtas.

6.

Mano tevas daznai budavo geras, ir ne tik motinai. Net ir motinai. Ji to nesuprasdavo, klausdavo, ar maciau tevo uzrasu knygute 'su visu pasaulio rujojanciu kaliu' telefonais, kaip ji sakydavo. As nurausdavau, nuleisdavau akis i knygos puslapius, pralemendavau 'ne', o jai isejus puldavau prie tevo dzinsu uzpakalines kisenes ir ta nelemtaja knygute odiniais virseliais nugrusdavau i pacia tolimiausia klesnes kampa. Ir vien todel ,jog tevas tavakar - svelnus jai. Nezinojau, kuriuo tiketi, mat motina isduodavo per didelis priekabumas prie mano purvinu ranku arba panasumo i teva. Namuose tvyrojo aborto ir troskimu kvapas. Juos skleidziau as. Tevai jau buvo mire: rankos saltos, akys tuscios.

7.

- Danuk, einam pasisokti.
Ir eidavome. Eidavome, kiek isgalejau. Po to krisdavau i lova, pratysodavau iki kitos pavakares, ji irgi su manim tysodavo, tik kiek patogesneje pozicijoje, - ant manes, - kol galiausiai tai eme man ne maziau patikti, nei jos personalija suapvalinus iki desimciu.
Slinko dienos, kambarys liko toks pats. As likau toks pats, kaip ir trylikos metu, o ji - ne.
Ir kaip is pat pradziu neupratau, jog ji - ruse. O ruses - ne ceckavoti kopustai - jos nerugsta, jos - raugina. Imeta keleta spanguoliu, pagal skoni iberia druskos, laukia, laukia, paskui valgo, eda pilnais zandais ir zino, jog kitaip negalejo buti nuo pacios pradzios. Gal del to Tamara ir mano motina - rusaites, - suvyste mus su tevu. Skirtumas tik tas, jog tevukas rado nisa savo gyvenimui paivairinti. O as uzrakintas kamabryje, vienuteje, lyg karceryje su netiketai i ji patekusia zmogysta su iki vimdulio bjauriais plaukais. Lyg is kitos galaktikos.
Ka bedaryciau - neisiu tevo keliu. Galvoju, taciau manoji Tamara taip guviai sypsosi, jog jauciuosi lyg pjaustysiamas kopusto lapas.

8.

Tos dvi savaites tikrai buvo pacios laimingiausios mano gyvenime, nes sugalvojau, kaip atsikratyti i mano gyvenima isibrovusios ypatos, kuria mylejau ne ka maziau, nei stikla gero, pacios puikiausios rusies romo.

2008 m. lapkričio 21 d.

enigmatic / Ciklas

2010 m. kovo 7 d.

enigmatic / Nukariauti žodžius

2010 m. sausio 12 d.

enigmatic / Sala

2009 m. lapkričio 26 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (1)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

Gabux
2008 m. lapkričio 21 d. 22:20:26

Man tik juokinga music.lt publika. Vietoj to, kad paskaitytų normalų dienoraštį [retas atvejis - nor-ma-lų], komentarais užkimša eilinių išsikvėpusių-besikartojančių paistalynes.
Ne šiai auditorijai, matyt, skaityt/komentuot kažką prasmingesnio.
O apie šį.
Man patiko. Todėl, kad skaitai ir gali įsivaizduoti 'live', kaip tatai turėtų atrodyti.
Ypatingai geros - aštrios mintys [kurių nepadauginta], pvz.: "- Tavo motina - sirse. Igele, ir va - ziurek, gimei tu."
Asocijacijų skaitant, žinoma, kyla, panašumų tai su tuo, tai su tuo. Ir man taip išeina: rašai ir kokteilis [+patirtis savoji ir visa kita] to, ką jau skaitei, sugėrei, perkošei.
Tad natūralu, matyt, atpažinti tą, aną.
Kita vertus, savas braižas jaučiasi gana ryškiai, o dabar [bent taip rodosi?] kur kas mažiau dirbtinai išreikštų epitetų ar dailinančių [alia] palyginimų.
Dar įdomu - dalys bus sujungtos, ar atskiri fragmentai tikslingi?
Sėkmingai toliau.

____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Plikas[LT]	Rough Boy ZZ Top	4
PLIKASS	Mono arba stereo Andrius Mamontovas	4
proletaras	Brown Sugar ZZ Top	1
Sahja	Don't You Forget ERA	0
malia	I'm Ready Bryan Adams	0
Silentist	Bodhisattva Steely Dan	0