Atokiomis gatvėmis po šiaurės pašvaiste –
taksistui pasakiau:   - Tu tik vežk.
Vykstu ten pat, kaip po senovei,
tik pasaulis skirtingas, kur dainuot teks.-
Jis atkragino galvą, atskaičiavo grąžą.
Aš iššokau laukan; devinta be penkių.
Pamojau scenos durininkui taręs:
- Pone, įleiski mane scenon laiku.
Bet negi lietus ne iš vandens būtų,
negi sniegui saulėje būtų vieta,
tad slapta už vaivorykštės nėriau
ir laukiau, kol koncertui bus pabaiga.
 
Kroviausi amuniciją savo,
minia viduje šaukė "Pakartot, pakartot!"
Mane keisčiausias apėmė jausmas,
jog niekaip nesu susijęs su tuo.
Tad kai aukšta tamsiaodė man šypseną skyrė,
tariau: - Gal pasivažinėkim, mergyt.-
Mes užsukom porai ar ketvertai taurių,
kurias taip dailiai pavyko praryt.
 
Bet negi lietus ne iš vandens būtų,
negi sniegui saulėje būtų vieta,
tad slapta už vaivorykštės nėrėm
ir gulėjom tenai kol atlikom kai ką.
 
Leisk, lagamine giliai patalpinsiu.
Čia tikrai atsiras vietos dviems –
arba nuvežk mane iki lėktuvo,
tik neleisk vaivorykštės bliuzą man susigriebt.