Jei recenzijoje randi įžvalgą, kurios pats nepadarytum perklausęs apžvelgiamą kūrinį, ir ta įžvalgą perskaitęs tu supranti "o, tikrai" — tai yra geros recenzijos bruožas. Žodžiu, man labai svarbu apžvalgininko įžvalgumas, išsami analizė. Manęs nedomina tokie dalykai kaip "simpatiškai skambantis", "patinka/nepatinka", perdėtai kritiškos recenzijos, kur albumas išvadinamas "šlamštu", "nevykusiu", "geriau tokio net nereikėjo išleisti", nes čia subjektyvo svertas nusveria objektyvą ir tą skaityti nelabai įdomu ir kartais nelabai ir skanu.
Taip pat man ypač nepatinka apžvalgos ar recenzijos, kur kalbama daugiau apie kontekstus negu apie aprašomą objektą (a la Ramūnas Zilnys), bet jei kontekstas saikingas, pateiktas įžangoje ir suteikiantis aprašomam objektui analizės kryptį, tai labai sveikintina. Žodžiu, gera recenzija turi irgi turėti tvarkingą struktūrą. Nekalbu apie kažkokius lietuvių kalbos mokyklinius rašinius, kur Dieve padėk, vos ne kiekvienas sakinys turi būti sustyguotas, bet žinote, recenzija nedaug skiriasi savo forma nuo esė, o esė, kad būtų įdomi, turi būti kryptinga. Nekryptinga esė tėra pliurpalai.
Jei tai albumo recenzija, turi būti aptarti skirtingi jo aspektai. Aš kai anksčiau rašydavau albumų apžvalgas, net knisdavausi į tokias detales kaip albumo viršelis, nes kartais sėkmingą įžvalgą gali iškapstyti iš atrodytų mažiausiai reikšmingų dalykų. Toks jau tas meno pasaulis. Jei recenzentas kalba tik apie albumo muziką, bet visiškai neužsimena apie dainų tekstus, tai man tokia recenzija nėra išsami ir aš jos negaliu vertinti kaip geros. Tai verčiau geras komentaras. Žinot, paveikslo kolorito neužtenka, dar reikia matyti ir tai, kas jame pavaizduota (turinys).
Negalėčiau pasakyti nė vieno autoriaus, kuris tendencingai rašo geras apžvalgas. Kartais jaučiasi, kad apžvalga paskubėta, kūrinys nepakankamai išpreparuotas, kartais atrodo, kad ji yra fantastiška. Kai aš rašydavau apžvalgas, aš irgi atsimenu, kad kartais aš publikuoju, čia, music.lt, galutinį variantą, ir po kelių dienų aš pastebiu, kad man nepatinka, kaip ir ką aš parašiau. O kartais būna recenzijų, kur atrodo, atlikai genialų darbą. Išties, išpreparuoti albumą pilnai ir parašyti solidžią recenziją yra minimum kelių dienų analizės ir jos formulavimo darbas. Kartais iš paskubėjimo, forsavimo tiesiog išeina nelabai pavykusios recenzijos ir tiek. Dėl to neturiu kažkokio favorito recenzijų autoriaus, dažnai taikausi į konkretų albumą ir google ieškau visų įmanomų jo apžvalgų. Arba Youtube, nes video recenzijų formatas dabar yra visai ant bangos, patrauklus, greitai virškinamas ir įdomus.
Dabartinis gyvenimo tempas iš esmės neleidžia gaišti daug laiko analizuojant ir gilinantis tiek į muzikos albumą ar knygą, todėl arba turi parašyti sąlyginai labai greitai arba nepradėti iš viso. Tiesa, yra keletas būdų - sėsk į kalėjimą arba sulauk senatvės kai skubėti jau nebus kur. Apskritai, perfekcionistams šis laikmetis yra labai nedėkingas (aš pats toks esu).
Tiesiog gali perklausyti naują albumą, iš karto užsirašyti kilusias mintis ir skirti tik šiek tiek laiko wikipediniam susipažinimui su atlikėju, kad turėtum kažkiek ,,mėsos'' savo rašiniui. Viskas. Arba gali labai stengtis ir skirti tam 2 paras ar daugiau.
Bet esmė, kad skirtumo beveik niekas neįvertins ir net nesupras. Laikys tave durnium. Žurnalistai norėdami pragyventi vien iš tokios veiklos, turi rašyti labai daug ir dažniausiai netgi labai skirtingomis temomis, tai galima pastebėti kad per tokį skubėjimą neretai savo tekstus pubikuoja net neištaisę tiek logikos tiek gramatinių klaidų (ypač gerai tai matyti portale Delfi.lt )
Taip, puikiai žinau, kas yra laiko spaudimas, spėk, dėl ko jau kokius du metus neparašiau nei vienos recenzijos Dėl tos pačios priežasties ir negalėčiau žurnalistu dirbti...
Jei recenzijoje randi įžvalgą, kurios pats nepadarytum perklausęs apžvelgiamą kūrinį, ir ta įžvalgą perskaitęs tu supranti "o, tikrai" — tai yra geros recenzijos bruožas. Žodžiu, man labai svarbu apžvalgininko įžvalgumas, išsami analizė. Manęs nedomina tokie dalykai kaip "simpatiškai skambantis", "patinka/nepatinka", perdėtai kritiškos recenzijos, kur albumas išvadinamas "šlamštu", "nevykusiu", "geriau tokio net nereikėjo išleisti", nes čia subjektyvo svertas nusveria objektyvą ir tą skaityti nelabai įdomu ir kartais nelabai ir skanu.
Taip pat man ypač nepatinka apžvalgos ar recenzijos, kur kalbama daugiau apie kontekstus negu apie aprašomą objektą (a la Ramūnas Zilnys), bet jei kontekstas saikingas, pateiktas įžangoje ir suteikiantis aprašomam objektui analizės kryptį, tai labai sveikintina. Žodžiu, gera recenzija turi irgi turėti tvarkingą struktūrą. Nekalbu apie kažkokius lietuvių kalbos mokyklinius rašinius, kur Dieve padėk, vos ne kiekvienas sakinys turi būti sustyguotas, bet žinote, recenzija nedaug skiriasi savo forma nuo esė, o esė, kad būtų įdomi, turi būti kryptinga. Nekryptinga esė tėra pliurpalai.
Jei tai albumo recenzija, turi būti aptarti skirtingi jo aspektai. Aš kai anksčiau rašydavau albumų apžvalgas, net knisdavausi į tokias detales kaip albumo viršelis, nes kartais sėkmingą įžvalgą gali iškapstyti iš atrodytų mažiausiai reikšmingų dalykų. Toks jau tas meno pasaulis. Jei recenzentas kalba tik apie albumo muziką, bet visiškai neužsimena apie dainų tekstus, tai man tokia recenzija nėra išsami ir aš jos negaliu vertinti kaip geros. Tai verčiau geras komentaras. Žinot, paveikslo kolorito neužtenka, dar reikia matyti ir tai, kas jame pavaizduota (turinys).
Negalėčiau pasakyti nė vieno autoriaus, kuris tendencingai rašo geras apžvalgas. Kartais jaučiasi, kad apžvalga paskubėta, kūrinys nepakankamai išpreparuotas, kartais atrodo, kad ji yra fantastiška. Kai aš rašydavau apžvalgas, aš irgi atsimenu, kad kartais aš publikuoju, čia, music.lt, galutinį variantą, ir po kelių dienų aš pastebiu, kad man nepatinka, kaip ir ką aš parašiau. O kartais būna recenzijų, kur atrodo, atlikai genialų darbą. Išties, išpreparuoti albumą pilnai ir parašyti solidžią recenziją yra minimum kelių dienų analizės ir jos formulavimo darbas. Kartais iš paskubėjimo, forsavimo tiesiog išeina nelabai pavykusios recenzijos ir tiek. Dėl to neturiu kažkokio favorito recenzijų autoriaus, dažnai taikausi į konkretų albumą ir google ieškau visų įmanomų jo apžvalgų. Arba Youtube, nes video recenzijų formatas dabar yra visai ant bangos, patrauklus, greitai virškinamas ir įdomus.
Dabartinis gyvenimo tempas iš esmės neleidžia gaišti daug laiko analizuojant ir gilinantis tiek į muzikos albumą ar knygą, todėl arba turi parašyti sąlyginai labai greitai arba nepradėti iš viso. Tiesa, yra keletas būdų - sėsk į kalėjimą arba sulauk senatvės kai skubėti jau nebus kur. Apskritai, perfekcionistams šis laikmetis yra labai nedėkingas (aš pats toks esu).
Tiesiog gali perklausyti naują albumą, iš karto užsirašyti kilusias mintis ir skirti tik šiek tiek laiko wikipediniam susipažinimui su atlikėju, kad turėtum kažkiek ,,mėsos'' savo rašiniui. Viskas. Arba gali labai stengtis ir skirti tam 2 paras ar daugiau.
Bet esmė, kad skirtumo beveik niekas neįvertins ir net nesupras. Laikys tave durnium. Žurnalistai norėdami pragyventi vien iš tokios veiklos, turi rašyti labai daug ir dažniausiai netgi labai skirtingomis temomis, tai galima pastebėti kad per tokį skubėjimą neretai savo tekstus pubikuoja net neištaisę tiek logikos tiek gramatinių klaidų (ypač gerai tai matyti portale Delfi.lt )
Jei recenzijoje randi įžvalgą, kurios pats nepadarytum perklausęs apžvelgiamą kūrinį, ir ta įžvalgą perskaitęs tu supranti "o, tikrai" — tai yra geros recenzijos bruožas. Žodžiu, man labai svarbu apžvalgininko įžvalgumas, išsami analizė. Manęs nedomina tokie dalykai kaip "simpatiškai skambantis", "patinka/nepatinka", perdėtai kritiškos recenzijos, kur albumas išvadinamas "šlamštu", "nevykusiu", "geriau tokio net nereikėjo išleisti", nes čia subjektyvo svertas nusveria objektyvą ir tą skaityti nelabai įdomu ir kartais nelabai ir skanu.
Taip pat man ypač nepatinka apžvalgos ar recenzijos, kur kalbama daugiau apie kontekstus negu apie aprašomą objektą (a la Ramūnas Zilnys), bet jei kontekstas saikingas, pateiktas įžangoje ir suteikiantis aprašomam objektui analizės kryptį, tai labai sveikintina. Žodžiu, gera recenzija turi irgi turėti tvarkingą struktūrą. Nekalbu apie kažkokius lietuvių kalbos mokyklinius rašinius, kur Dieve padėk, vos ne kiekvienas sakinys turi būti sustyguotas, bet žinote, recenzija nedaug skiriasi savo forma nuo esė, o esė, kad būtų įdomi, turi būti kryptinga. Nekryptinga esė tėra pliurpalai.
Jei tai albumo recenzija, turi būti aptarti skirtingi jo aspektai. Aš kai anksčiau rašydavau albumų apžvalgas, net knisdavausi į tokias detales kaip albumo viršelis, nes kartais sėkmingą įžvalgą gali iškapstyti iš atrodytų mažiausiai reikšmingų dalykų. Toks jau tas meno pasaulis. Jei recenzentas kalba tik apie albumo muziką, bet visiškai neužsimena apie dainų tekstus, tai man tokia recenzija nėra išsami ir aš jos negaliu vertinti kaip geros. Tai verčiau geras komentaras. Žinot, paveikslo kolorito neužtenka, dar reikia matyti ir tai, kas jame pavaizduota (turinys).
Negalėčiau pasakyti nė vieno autoriaus, kuris tendencingai rašo geras apžvalgas. Kartais jaučiasi, kad apžvalga paskubėta, kūrinys nepakankamai išpreparuotas, kartais atrodo, kad ji yra fantastiška. Kai aš rašydavau apžvalgas, aš irgi atsimenu, kad kartais aš publikuoju, čia, music.lt, galutinį variantą, ir po kelių dienų aš pastebiu, kad man nepatinka, kaip ir ką aš parašiau. O kartais būna recenzijų, kur atrodo, atlikai genialų darbą. Išties, išpreparuoti albumą pilnai ir parašyti solidžią recenziją yra minimum kelių dienų analizės ir jos formulavimo darbas. Kartais iš paskubėjimo, forsavimo tiesiog išeina nelabai pavykusios recenzijos ir tiek. Dėl to neturiu kažkokio favorito recenzijų autoriaus, dažnai taikausi į konkretų albumą ir google ieškau visų įmanomų jo apžvalgų. Arba Youtube, nes video recenzijų formatas dabar yra visai ant bangos, patrauklus, greitai virškinamas ir įdomus.
Dauguma recenzijų apie prieštvaninių muzikantų albumus.
Bet recenzija apie The Moody Blues "Days of Future Passed Live" verčia pasidomėti pačiam, ar tikrai viskas jau taip prastai. Recenzentas prisipažįsta nemėgęs to albumo ir aksčiau, gal iš čia ta nemeilė?
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Kai recenzija skaitai tiek laiko, kiek trunka klausomas albumas
____________________
Мы свое призванье не забудем. cмех и радость мы приносим людям.
Нам дворцов заманчивые своды Не заменят никогда свободы
(славяне давайте жить дружно)
Sutinku su visais čia pasisakiusiais. Man dar asmeniškai svarbu yra teksto ir minties pateikimas. Turėjimas tam tikrą stilių. Pats rašydamas irgi visada stengiuosi beklausydamas albumą surasti metaforą ar reiškinį, kuris tiktų apibūdinti tą albumą, tada per to reiškinio prizmę yra lengviau išdėstyti mintis, jei albumas tikrai kažkuo išsiskiria.
Šiaip labai pasigendu kritiško vertinimo. Viskas dažniausiai tik iš gerosios pusės būna aprašoma.
Konkrečiai muzikines recenzijas pastaraisiais metais skaitau labai retai, bet kriterijai veikiausiai vis tiek tie patys, daugiau ar mažiau.
Noriu objektyvumo ir subjektyvumo sintezės teisingomis proporcijomis (nes, manau, įvertinti vien objektyviai vis tiek neįmanoma), gebėjimo vertinti reiškinį tiek jo (reiškinio) paties rėmuose, tiek remiantis platesniu kontekstu, bei, kai to reikia, galėjimo operuoti atitinkamu žodynu. Na, ir dar mokėjimo į vertinamą objektą pažvelgti „iš visų pusių“ — stilius, technika, bruožai etc. Žodžiu, recenzentas savo aprašomame reiškinyje turi gaudytis nuo A iki Ž.
Kartais žmonės, atrodo, nesuvokia, kad viena yra įkalti komentarą kur nors forume, ir visai kas kita — parašyti recenziją. Už tiesmuką subjektyvumą (ypač kai persišviečia aiški simpatija ar antipatija, išankstinės nuostatos), ir dar stipriai diletantišką, veikiausiai nieko blogiau negali būti. Recenzija yra nors ir trumpa, tačiau pakankamai išsami ir gili studija, meilės (pomėgio) čia paprasčiausiai neužtenka.
Ačiū už nuorodą. Aš biškį paieškojau, bet neradau panašios temos, todėl ir užvedžiau.
Šiaip įdomi nuomonė apie recenzijas apskritai, ko muzikos vartotojai iš recenzijos tikisi. Pati labai dažnai skaitau recenzijas, nes man jos patinka kaip atskiras "literatūros žanras", ir, tiesą sakant, buvau nustebus, kai radau music.lt porą tikrai labai gerai parašytų recenzijų.
Kadangi po viena recenzija užvirė diskusija, tai keliu ją čia. Įdomu, kas jums yra gera recenzija?
Man asmeniškai gera yra tokia, kuri yra arba a) objektyvi apžvalga, suteikianti informacijos apie albumą; arba b) kritiška ir subjektyvi nuomonė, įvertinanti albumą iš muzikinės pusės, platesniame kontekste. Bloga - kai autoriaus susireikšminimas tapma svarbesnis nei recenzijos skaitytojai.
Man made the cars to take us over the road
Man made the train to carry the heavy load
Man made electric light to take us out of the dark
Man made the boat for the water, like Noah made the ark
Man thinks about our little bitty baby girls and our baby boys
Oi jau cia turetu padirbeti viesuju rysiu specialistai.welcome to XXI century Negi nesimato kad rusai iki mano amziaus megsta vakarietiska kultura.ta pati muzika filmai drabuziai keliones.jiems priklauso ateitis te seniai pasilaidoja po tankais o ne jie
2019 m. sausio 22 d. 16:53:27
Taip, puikiai žinau, kas yra laiko spaudimas, spėk, dėl ko jau kokius du metus neparašiau nei vienos recenzijos Dėl tos pačios priežasties ir negalėčiau žurnalistu dirbti...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2019 m. sausio 22 d. 15:06:27
Dabartinis gyvenimo tempas iš esmės neleidžia gaišti daug laiko analizuojant ir gilinantis tiek į muzikos albumą ar knygą, todėl arba turi parašyti sąlyginai labai greitai arba nepradėti iš viso. Tiesa, yra keletas būdų - sėsk į kalėjimą arba sulauk senatvės kai skubėti jau nebus kur. Apskritai, perfekcionistams šis laikmetis yra labai nedėkingas (aš pats toks esu).
Tiesiog gali perklausyti naują albumą, iš karto užsirašyti kilusias mintis ir skirti tik šiek tiek laiko wikipediniam susipažinimui su atlikėju, kad turėtum kažkiek ,,mėsos'' savo rašiniui. Viskas. Arba gali labai stengtis ir skirti tam 2 paras ar daugiau.
Bet esmė, kad skirtumo beveik niekas neįvertins ir net nesupras. Laikys tave durnium. Žurnalistai norėdami pragyventi vien iš tokios veiklos, turi rašyti labai daug ir dažniausiai netgi labai skirtingomis temomis, tai galima pastebėti kad per tokį skubėjimą neretai savo tekstus pubikuoja net neištaisę tiek logikos tiek gramatinių klaidų (ypač gerai tai matyti portale Delfi.lt )
____________________
Žmogus - invazinė rūšis
2019 m. sausio 21 d. 16:07:13
Jei recenzijoje randi įžvalgą, kurios pats nepadarytum perklausęs apžvelgiamą kūrinį, ir ta įžvalgą perskaitęs tu supranti "o, tikrai" — tai yra geros recenzijos bruožas. Žodžiu, man labai svarbu apžvalgininko įžvalgumas, išsami analizė. Manęs nedomina tokie dalykai kaip "simpatiškai skambantis", "patinka/nepatinka", perdėtai kritiškos recenzijos, kur albumas išvadinamas "šlamštu", "nevykusiu", "geriau tokio net nereikėjo išleisti", nes čia subjektyvo svertas nusveria objektyvą ir tą skaityti nelabai įdomu ir kartais nelabai ir skanu.
Taip pat man ypač nepatinka apžvalgos ar recenzijos, kur kalbama daugiau apie kontekstus negu apie aprašomą objektą (a la Ramūnas Zilnys), bet jei kontekstas saikingas, pateiktas įžangoje ir suteikiantis aprašomam objektui analizės kryptį, tai labai sveikintina. Žodžiu, gera recenzija turi irgi turėti tvarkingą struktūrą. Nekalbu apie kažkokius lietuvių kalbos mokyklinius rašinius, kur Dieve padėk, vos ne kiekvienas sakinys turi būti sustyguotas, bet žinote, recenzija nedaug skiriasi savo forma nuo esė, o esė, kad būtų įdomi, turi būti kryptinga. Nekryptinga esė tėra pliurpalai.
Jei tai albumo recenzija, turi būti aptarti skirtingi jo aspektai. Aš kai anksčiau rašydavau albumų apžvalgas, net knisdavausi į tokias detales kaip albumo viršelis, nes kartais sėkmingą įžvalgą gali iškapstyti iš atrodytų mažiausiai reikšmingų dalykų. Toks jau tas meno pasaulis. Jei recenzentas kalba tik apie albumo muziką, bet visiškai neužsimena apie dainų tekstus, tai man tokia recenzija nėra išsami ir aš jos negaliu vertinti kaip geros. Tai verčiau geras komentaras. Žinot, paveikslo kolorito neužtenka, dar reikia matyti ir tai, kas jame pavaizduota (turinys).
Negalėčiau pasakyti nė vieno autoriaus, kuris tendencingai rašo geras apžvalgas. Kartais jaučiasi, kad apžvalga paskubėta, kūrinys nepakankamai išpreparuotas, kartais atrodo, kad ji yra fantastiška. Kai aš rašydavau apžvalgas, aš irgi atsimenu, kad kartais aš publikuoju, čia, music.lt, galutinį variantą, ir po kelių dienų aš pastebiu, kad man nepatinka, kaip ir ką aš parašiau. O kartais būna recenzijų, kur atrodo, atlikai genialų darbą. Išties, išpreparuoti albumą pilnai ir parašyti solidžią recenziją yra minimum kelių dienų analizės ir jos formulavimo darbas. Kartais iš paskubėjimo, forsavimo tiesiog išeina nelabai pavykusios recenzijos ir tiek. Dėl to neturiu kažkokio favorito recenzijų autoriaus, dažnai taikausi į konkretų albumą ir google ieškau visų įmanomų jo apžvalgų. Arba Youtube, nes video recenzijų formatas dabar yra visai ant bangos, patrauklus, greitai virškinamas ir įdomus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2019 m. sausio 21 d. 15:05:57
Dauguma recenzijų apie prieštvaninių muzikantų albumus.
Bet recenzija apie The Moody Blues "Days of Future Passed Live" verčia pasidomėti pačiam, ar tikrai viskas jau taip prastai. Recenzentas prisipažįsta nemėgęs to albumo ir aksčiau, gal iš čia ta nemeilė?
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2019 m. sausio 21 d. 09:47:06
alansalbumarchives.blogspot.com
Kai recenzija skaitai tiek laiko, kiek trunka klausomas albumas
____________________
Мы свое призванье не забудем. cмех и радость мы приносим людям. Нам дворцов заманчивые своды Не заменят никогда свободы (славяне давайте жить дружно)
2010 m. lapkričio 14 d. 01:09:28
Šiaip labai pasigendu kritiško vertinimo. Viskas dažniausiai tik iš gerosios pusės būna aprašoma.
____________________
The Riddle Wants To Be...
2010 m. lapkričio 13 d. 22:03:57
Noriu objektyvumo ir subjektyvumo sintezės teisingomis proporcijomis (nes, manau, įvertinti vien objektyviai vis tiek neįmanoma), gebėjimo vertinti reiškinį tiek jo (reiškinio) paties rėmuose, tiek remiantis platesniu kontekstu, bei, kai to reikia, galėjimo operuoti atitinkamu žodynu. Na, ir dar mokėjimo į vertinamą objektą pažvelgti „iš visų pusių“ — stilius, technika, bruožai etc. Žodžiu, recenzentas savo aprašomame reiškinyje turi gaudytis nuo A iki Ž.
Kartais žmonės, atrodo, nesuvokia, kad viena yra įkalti komentarą kur nors forume, ir visai kas kita — parašyti recenziją. Už tiesmuką subjektyvumą (ypač kai persišviečia aiški simpatija ar antipatija, išankstinės nuostatos), ir dar stipriai diletantišką, veikiausiai nieko blogiau negali būti. Recenzija yra nors ir trumpa, tačiau pakankamai išsami ir gili studija, meilės (pomėgio) čia paprasčiausiai neužtenka.
2010 m. lapkričio 13 d. 16:31:29
Šiaip jau tokia diskusija buvo užvesta, tik gal gilokai į užmarštį nugrimzdo... Gal bus įdomu pasiskaityt: https://www.music.lt/Ko-vertos-mu...jos-2 74054.html
Šiaip įdomi nuomonė apie recenzijas apskritai, ko muzikos vartotojai iš recenzijos tikisi. Pati labai dažnai skaitau recenzijas, nes man jos patinka kaip atskiras "literatūros žanras", ir, tiesą sakant, buvau nustebus, kai radau music.lt porą tikrai labai gerai parašytų recenzijų.
2010 m. lapkričio 13 d. 16:18:24
2010 m. lapkričio 13 d. 16:07:55
Man asmeniškai gera yra tokia, kuri yra arba a) objektyvi apžvalga, suteikianti informacijos apie albumą; arba b) kritiška ir subjektyvi nuomonė, įvertinanti albumą iš muzikinės pusės, platesniame kontekste. Bloga - kai autoriaus susireikšminimas tapma svarbesnis nei recenzijos skaitytojai.