Kitu dažniu: Interviu su Pinch

Šis įvadas (seksiantis po mano įvado) ir pats interviu nėra mano rašytas. Tai versti žodžiai iš straipsnio https://www.thequietus.com, kurio autorius yra Harry Sword. Verčiau su tikslu pamankštinti smegenus, turėti priežastį rūkyti ir gerti kavą vėliom naktim ir paryčiais. Savaime suprantma tik maža dalis paskatino dalintis puikiu žurnalistiniu darbu ir su įdomiai kalbančiu, įdomiu Rob Ellis J Kodėl įdomiu ? Elektroninėje muzikoje turėjome vienokius veikėjus, vienu laikotarpiu apibūdinamu kaip Bristol Sound. Tai neabejotinai buvo distinktyvus metas jaudinančiai muzikai. Įrodymas yra tas, kad toji muzika visdar jaudina naujas kartas klausytojų. Aš tikiu, kad dubstep‘as, kaipo toks pradinėje stadijoje, apie 2006-uosius, bus atmenamas ir ‚kapstomas‘ ieškančiųjų.

Be visa to, šis interviu yra puikus pažintinis šaltinis ieškant krypčių naujai muzikai. Pvz.: Tectonic kompanijos sąraše turi veikėją Jack Sparow, kuris dalyvaus čia :

  Pinch buvo ir tebėra viena iš priekinių dubstep‘o figūrų, kada dabartinis žanro flirtavimas su mainstream‘o popsu ir šokių muzikos tendencijomis buvo dar toli ateityje. Čia jis kalbasi su Harry Sword‘u apie šių dienų žanro būklę ir idėjas, kurios buvo skirtos puikiai Fabriclive serijos kontribucijai.

  Rob Ellis, arba Pinch, yra vienas iš bekompromisinių prodiuserių, dirbančių modernios elektroninės muzikos ribose. Hipnozinė, įtraukianti ir pilna niuansų, jo muzika yra ir futuristinė, pašėlusiame žanrų maišymesi šiomis dienomis,  ir tvirtai bei atpažįstamai, dubstep‘as.

  Aistringas plokštelių advokatas, Britiško garso (turima omenyje Britiško inovatyvumo elektroninėje muzikoje garsą. Vertėjo pastebėjimas) kultūros mylėtojas ir kietos, bei tuo pačiu kone meditacinės žemų dažnių muzikos čempionas, Ellis tyliai atidavė rafinuotą ir išlaikytiną asmeninį katalogą tikresniam ir elementiniam garso kontinuumui. Kaip svarbus įrankis įvedant begimstantį dubstep‘ą  iš Londono į Bristolį (kuriame jis rado natūralius antruosius namus) jis pasiliko didmiestyje, organizuodamas ne tik savo įrašų kompanijos Tectonic darbą, bet ir mylimus vakarėlius Subloaded, ir nuo visai neseniai, Dubloaded.

  2007-ais jis išleido vieną išbaigčiausių to meto dubstep‘o albumų – Underwater Dancehall, o kelių pastarųjų metų begyje ėmėsi keleto vienodai ambicingų projektų.  Scientist Launches Dubstep into Outer Space krūvon sudėjo legendinį Jamaikos dub kontrolierių – Scientist su tokiais prodiuseriais kaip Mala ir Kode9, o Pinch & Shackleton kolaboracinis albumas paleido eilę fanfarų, Honsest Jon (įrašų kompanija) pagalba, pačioje 2011-ųjų uodegos pabaigoje, pristatydamas aštuonis patrauklius kūrinius, pilnus atviros, egzotinės hipnozės.

  Tačiau, kada daugelis iš pradinių avangardų atsiskyrė nuo scenos, kuri nuo ankstyvųjų metų pasikeitė iki taško, kada tapo nebeatpažįstama (išskirta vertėjo), Pinch ir Tectonic kompanija tebeneša vėliavą už progresą intervale iki 140bpm (beats per minute, ritmo greitis), dalindamasi prieglobsčiu su kietakakčiais, puristinių padermių veikėjais (Jack Sparrow, Jakes) ir atsitiktiniais lengvesniais importais (Pursuit Grooves, Flying Lotus). Muzika, kuri jaudinasi tiek dėl asmeninės akustinės erdvė, tiek dėl primetamų sub-kultūrinių pagundų atakų, didi manipuliacija šiame mediume yra centrinė Tectonic estetikos dalis, pateikianti vienodai stiprius rezultatus ir šokių aikštelei, ir jūsų ausinėms.  

  Šį  mėnesį sutikome Pinch pirmojo oficialaus seto – FabricLive.61, pristatymą. Paskutinių 12-os mėnesių laikotarpyje, kuriame girdėjome šiltai kritikų sutiktus set‘us (Four Tet, Ben UFO; vertėjo pavyzdžiai) iš „bass“ muzikos labiausiai gerbiamų šalininkų, jo (Pinch) kontribucija yra šviežiai kitoniškas pasiūlymas. Paprastas, be pagražinimų, cikliškas pasirodymas išvengia žaibiškos 30-ies kūrinių (ir daugiau), pastaruoju metu itin dažnos, formos, vietoje pasiūlydamas riedančią perklausos sesiją, kuri paliečia viską, nuo techno, funky iki gryniausio dubstep‘o. The Quietus (žurnalas, kurio vardu buvo imtas interviu) kalbėjosi su Ellis telefonu, apie set‘ą, jo istoriją ir dabartinius projektus.

Harry Snow: Tiems, kurie nėra susipažinę su tavo darbais ir Tectonic, kaip suradai kelią į dubstep ?

Rob Ellis: Na, Bristolyje nebuvo nė ženklo dubstep scenos kada pirma susipažinau su šia muzika. Aš  nuėjau į FWD>> vakarėlį (jame galima sakyti ir gimė dubstep‘as) Londone 2003-ais ir pamačiau grojant Kode9, ir tai ką išgirdau, man nurovė stogą. Tai buvo keista patirtis, svaiginanti, buvo labai, labai garsu, ir visiškai priešinga tam, populiariausiam šokių muzikos supratimui. Tai buvo meditacinė patirtis, ten buvo daug dūmų, ir aišku ... (nutyli). Visi buvo labai susikoncentravę ties muzika, nelabai judėjo, na netipiškai, kaip įprastai įsivaizduojama, bet aiškiai – „zonoje“. Tai buvo kažkas kitokio, kažkas atsitolinusio nuo visko, kas dėjosi to meto elektroninėje muzikoje.

  Ilgai netrukus po to, aš surengiau pirmus vakarėlius – Context, Bristolyje, kas nutiko sausio mėnesį 2004-ais; tai buvo lyg ir pirmas užkandis mieste tam, ką galėjome pavadinti bekylančiu garsu. Tuo metu dar nebuvo didžiulio pasirinkimo groti tik dubstep‘o įrašus, na tikrai nepakankamai suformuoti visą vakarėlį. Todėl mes pradėdavome nuo dub ir baigdavome jungle, su ankstyvąja dubstep medžiaga viduryje.

  Netrukus pradėjau Subloaded vakarėlius, su kuriais tai buvo daug didesnis jausmas, pagrindinėje salėje visada buvo fokusuojamasi į dubstep. Nuo to ir išaugo viskas, iš tikro. Žmonės Bristolyje tai priėmė greitai, kas nestebina, prisiminus miesto muzikos istoriją (Bristol Sound: Massive Attack, Portishead. Vertėjo pastebėjimas).

Harry Sword: Yra įdomu išgirsti apie tavo pirmąjį vakarėlį, kuris buvo sudarytas iš kelių žanrų. Labai daug klubų būtent taip dabar ir daro, o anksčiau tokie dalykai dažniausiai būdavo išskirti.

Rob Ellis: Turime prisiminti mes esame įžengę į elektroninę muziką apie 25-30 metų, turime pilną istoriją ir eiliškumą, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Dabar, šokių muzika yra mažiausiai poliarizuota, tai mažiausiai sugrupuotas laikotarpis, koks kada tik buvo. Muzika yra daug lengviau pasiekiama, negu bet kada anksčiau, žmonės pastoviai ieško ko nors naujo.

  Ribos House muzikoje, Techno muzikoje, Dubstep muzikoje jau buvo sužymėtos; buvo tam tikras būdas apibūdinti viską. Toks periodas, kai kuriais atvejais, tesėsi metų metus. Ir būtent eksperimentai tarp nubrėžtų ribų, tuose rėmuose atvedė iki atviresnio, laisvesnio jausmo. Labai daug muzikos pavyzdžių skolinasi iš kitų, todėl kažin kokiu būdu nebetelpa į vieną duotąjį žanrą, ir tam nėra vardo šiuo momentu. Kas yra įdomu.

Harry Sword: Kokia yra tavo nuomonė, bandant sugrupuotį viską į „Bass Music“ ? Aš pastebėjau, kad kūriniai apibūdinti šiuo terminu iš esmės yra tikriausi house įrašai.

Rob Ellis: Aš niekinu šį terminą – „Bass Music“. Tikrai nekenčiu. Jis bereikšmis, tarytum būtų sugalvotas vien šūdiniem rinkiniam pardavinėti. Tai visai ciniškas dalykas. Turiu omenyje, kaip yra įmanoma, po vienu skėčiu padėti kurį nors Sub Focus, didžiuliai salei skirtą, d‘n‘b šmotą, ir kurį nors Roska downtempo  kūrinį ?! Tai neturi prasmės. Šitie pavyzdžiai nepalaiko visiškai jokio ryšio vienas su kitu. Tai paprasčiausiai veda prie idėjos, jog GALIMA (vertėjo išryškinimas) sugrupuoti muziką, kuri neturi nieko bendra. Tai vienas tų terminų, kurie yra daugmaž bereikšmiai.

Harry Sword: Kaip tada dėl Dubstep ? Aš kalbėjausi su Pearson Sound praėjusiais metais, ir jis šnekėjo apie tai, kaip šis žodis tapo purvinu kai kuriem žmonėm.

Rob Ellis: Turi būti jaučiams aiškus skirtumas tarp tada ir dabar. Viskas masyviai pasikeitė, to negali ignoruoti. Dubstep‘as, kaip terminas, mano galva, apibūdina ankstyvąjį garsą - meditacinį kinematografišką, labai gilią muziką, kuri buvo paruošta su tuo pradiniu Coki stiliumiu, labiau agresyvią medžiagą. O daug naujosios muzikos dabar, kuri apibūdinama kaip „dubstep“ yra paprasčiausiai sufokusuota ties energijos išliejimu, ne kom nuors daugiau. Adrenalinas, tas ciklas – „paleisk, paleisk!“ Nenoriu pasakyti, kad šioje muzikoje nėra tam vietos, joje visada būta agresijos elemento. Tiesiog, kada vienas stilius pradeda daugintis, tada ir gauni problemą.  

  Paprasčiausiai, vienas būdas į tai žiūrėti yra išsireiškiant Jungle/Drum‘n‘Bass terminais. Tarkime, kad dubstep‘as, kaip toksai, yra tikras ankstyvasis Jungle: lo-fi produkcija, laisvo tipo jausmas. Dubstep‘as, kuris yra dabar, yra kaip d‘n‘b 2000-ais. Pirma turėjai Bad Company stilių, visi ant jo šoko, po to viskas pakrypo link muzikos, skirtos tik šokių aikštelei ir setai tapo labai vienodi, didelė dalis scenos tada susifokusavo ties tuo Twisted Individual skambesiu, „wobbly“ bosinių dalių. Dubstep‘as buvo Jungle, ką mes turime dabar, yra drum‘n‘bass.

  Žinai, anądien buvau plokštelių gamyklėlėje, dariausi keletą senų Mala „dubplates‘ų“. Ir jos skambėjo daug šviežiau, nei daugelis muzikos sukuriamos šiandien (kalbama apie Dubstep žanra, vertėjo pastebėjimas).  Ar girdėjai praėjusios savaitės Pearson Sound Essentials Mix‘ą ? Jis uždėjo senus Mala „šmotus“ ir jie skambėjo nesveikai !

Harry Sword: Kaip dėl Tectonic ? Aš matau Tectonic nešant ankstyvąsias tradicijas pirmyn. Ar taip ir yra, ar tu pats laikai ją, visų pirma, Dubstep‘o įrašų kompanija ?

Rob Ellis: Taip. Ši kompanija yra giliai įsišaknijusi į Dubstep‘ą. Besiimanti rizikos su skambesiu, beeiškanti įdomių ritmų. Savaime suprantama mes išsišakojame, išleidžiame įvairaus tempo ir tipo muzikos, bet taip, tai vis dar yra Dubstep‘o kompanija ir vis dar įsišaknijusi eksperimentuose su garsu, paliekant kiek įmanoma atviresnes idėjas.  

Harry Sword: Tavo albumas su Shackleton praėjusiais metais buvo tas, kuris parodė galimą kūrybinį potencialą, įtelpantį į 140bpm intervalą. Jis tikrai skambėjo, kaip niekas iš tokios muzikos. Kaip vyko rašymo darbai ?

Rob Ellis: Na, darbas atrodė maždaug taip: aš ir Sam‘as (Shackleton) sėdėjome kambaryje, priešais kompiuterius (juokiasi).

  O rimčiau, didžioji albumo dalis buvo sukurta Berlyne, kur Sam‘as gyvena, mažesnioji – Bristolyje. Įraše įdėta daug darbo su sintezatoriais. Tokio malonus analogo skambesio. Mes, palyginus daug, naudojome tokį dalyką, pavadintą – Culture Vulture, tai „pre amp‘as“ (išankstinis stiprintuvas, efektas) su maloniu tonu, kuris tikrai „apšildo“ skambesį. Didžioji jo (albumo) dalis yra vedama sintezatorių, o ne sample‘ų, sakyčiau, kas tiesiog parodo, kad buvo bandyta žiūrėti kas tinka labiau. Mes turėjome kelis ankstyvus bandymus, kurie nepateko į albumą, bet galiausiai buvome abu patenkinti pabaigtu įrašu.

Harry Sword: Šiame albume yra stipri, hipnozinė potekstė. Tavo Fabric mix‘as prasideda ir baigiasi tuo pačiu, Distal, kūriniu, kuris sukuria ciklo efektą.

Rob Ellis: Taip, jis prasideda ir baigiasi tuo pačių kūrinu. Net juokinga, kad tai atrodė kaip gan savaime suprantamas dalykas padaryti, dėl keleto priežasčių; pasikapsčiau ir, rodos, niekas nėra to anksčiau padaręs, tad ėmiau ir padariau. Mėgstu įsivaizduoti žmones, klausančius seto kokias dešimt valandų grotuve,  kas galėtų tapti lyg kokia mantra (juokiasi). Idėja yra, kad tai kažkas savarankiško, nepriklausomo, nesuvaržyto pradžios ir pabaigos.

Harry Sword: O kaip dėl „įrankių“ ? Tu buvai sąžiningas plokštelių mylėtojas. Ar finalinis miksas buvo padarytas su jomis ?

Rob Ellis: Aš išskirtinai naudoju plokšteles. Kai Fabric (klubas Londone ir muzikos kompanija. Vertėjo pastebėjimas) apsiimti darbu, iš tikro maža dalis manęs svarstė, žinai, ar turiu eiti Ableton (muzikos kurimo, redagavimo ir DJ programa. Vertėjo pastebėjimas) keliu, viską padaryti natos tikslumu ir švariai, nublizgintai ? Bet tai nebūtų buvęs nuoširdus atspindys to, kas aš esu kaip DJ. Aš pasilikau ties atlikimu grojant plokšteles ir „dubplates‘us“ (tai ta pati vinilinė plokštelė, tik jos ‚gyvenimo‘ laikas yra daug trumpesnis ir yra dažnai naudojama kaip „master“ įrašo kopijos formatas, iš kurio gaminamas mąsinis vinilinių plokštelių tiražas. Vertėjo pastebėjimas) savo karjeros eigoje, todėl visas miksas, kurį girdite yra iš plokštelių ir dubplates‘ų.

Dalykas dėl dubplates, nors ir, ją grojant pirmą kartą ji skamba geriau nei vinilinė plokštelė, geriau nei bet kas, nes juk vinilinė plokštelė ir yra pagaminta iš dubplates master‘o. Problema yra tame, kad jos gana greitai susinaudoja, todėl nori jas gauti kuo naujesnes, paprasčiausiai, kad skambėtų kuo geriau.

Ką visa tai reiškia miksui, yra tai, kad negalėjau per daug jų groti. Iš tikro, negalėjau net repetuoti viso pasirodymo vien tam, kad miksas, kurį jūs girdite būtų padarytas vienu sykiu ir geriausiai skambantis. Nepagalvokite, miksas yra 100-u procentu planuotas ! Aš iškart licencijavau visus kūrinius, kuriuos galbūt būčiau pasirinkęs setui, ‚išpjoviau‘ į dubplates, ir surinkęs krūvon į savo kampą ir viską atlikau vienu bandymu. Galbūt tai nebuvo pats techniškai tobuliausias būdas tai daryti, tačiau jaučiau, kad tai buvo geriausia refleksija to, ką aš darau.

Harry Sword: Kaip įdomu, aš visada įsivaizdavau DJ-ėjus karštligiškai vergaujant prie dainų sąrašo ir individualių setų mėnesius, kai kalbame apie Fabric‘o miksą.

Rob Ellis: Nenoriu skambėti blasé  (arba „nuobodžiai“. Vertėjo pastebėjimas) apiė patį procesą, aš į jį žiūrėjau labai rimtai. Tai yra didelis, didžiulis dalykas būti paprašytam sudėti miksą Fabric‘ui, tai tikra garbė, žinai.

Bet, kai mintyse jau turėjau idėja dėl dainų pasirinkimo ir susitvarkiau su licenzijomis, man reikėjo pagaliau pabaigti savo paties muziką šiam miksui. Todėl žiūrint iš šio taško, tai užtruko nemažai laiko. Fabric‘o prašymas suveikė kaip akstinas dabaiginėti daug muzikos. Apie trečdalis kūrinių iš mikso buvo paruošti su mintimi juos panaudoti setui, tad tai buvo gan iššūkis pasiruošti laiku.

Harry Sword: Miksas sudarytas iš gan eklektiškų pasirinkimų, kurie gali nustebinti kai kuriuos žmones. Ypatingai tas „Equalised“ darbas, tikro techno ir netgi truputis funky ? Kai kas gali taves išvadinti „puristu“.

Rob Ellis: Pakankamai ironiška, nes dar prieš maždaug metus kalbėjau apie tai, kad nenoriu pabaigti kaip dubstep‘o DJ, grojantis žetoninius (tikriausiai omenyje turima kūrinius, paperkančius publiką, nes house turi reputacija įsitikti didesniai daliai publikos. Vertėjo pastebėjimas) house muzikos įrašus (juokiasi). Na na !

Bet rimtai, reikia išlaikyti savus interesus gyvus, ir gyvuojančius puikiai. Mikse yra techno kūriniai, yra house kūriniai, tačiau viskas yra tinkamai sudėliota momentui, kuriame prasideda dubstep‘as. Ir jame yra didžiulė dalis gryno dubstep‘o. Tarp kitko, sete yra dvi vietos, nuo kurių miksas gali pasidėti; tai kūrinys, kuriuo jis ir prasideda (Distal – Venom), ar Rolly Porter šmotas (Hessra), kuris yra labiau industrinio skambesio. Todėl yra sukuriama įdomi dinamika, aš manau.

Harry Sword: Galiausiai, ko tu labiausiai lauki šiais metai, žiūrint Tectonic (jo įrašų kompanija) akimis ?                      

Rob Ellis: Distal ! Jis suknistai nuostabus ir esu labai, labai sujaudintas jo muzikos. Mes (Tectonic) turime paruošę jo albumą išleisti šiais metais.  Jis kilęs iš JAV ir turi vieną, kone patį individualiausią skambesį. Jis eksperimentuoja su daug įvarių garsų, tačiau viskas ką jis daro skamba labai Distal. Aš pats esu labai patenkintas, su tuom kaip skamba kūriniai, viskas, ką jis atsiunčia yra puiku.

Dainų sąrašas: 

01. Distal - Venom (Part 2)

02. F - Slow Down

03. EQD - Equalized #005B

04. Henry & Louis feat. Prince Green - Love Like (Pinch Remix)

05. Pinch & Shackleton - Rooms Within A Room

06. Deleted Scenes - Natural Law

07. Pinch & Quest - In Dreams

08. Boddika & Joy Orbison - Swims

09. DJ G - Uncertain

10. Roly Porter - Hessra

11. Photek & Pinch - Acid Reign (Pinch's Dubplate Version)

12. Pinch & Loefah - Broken

13. Emika - Double Edge (Pinch Remix)

14. Roska - 480 BC

15. Addison Groove - This Is It VIP

16. Goth Trad - Mach

17. Distance - Blue Meanie

18. Jakes - Get Serious

19. Jakes - A Case Of The Bleeps

20. OM Unit - Pressure

21. Illum Sphere - Promise A Secret

22. Distal - Venom (Part 1)

bent vienas iki šios vietos daskaitėte ?