Kodėl? Kodėl? Kodėl?

Jei kalbi - tavo žodžiai turi būti geresni už tylą    ... nesusilaikiau :)  "Visažinis" Šaliakelio .. Muay Thai nepaminėjai ;)

Aš tai sumaišiau dienas, ir tada kai reikėjo sukti laikrodžius sau ramiai miegojau. Ryte nebuvo labai smagu kai suvokiau kad atsikėliau tokiu metu, kada jau darbe beveik turėčiau būti...

karate     yra neblogai    jei treneriai ne loxai o zinomi  is federacijau,   jei ne net neverta. Su Aikido Vilniuje  gan  lengava - yra centras,  kitiems kitaip - bet ne daugiau nei 1 dano nereik tiketis po ilgu treniruociu - po   viso to seks ilgos paieskos kaip tobulintis ir nemenki finansiniai investavimai - zodziu, bet kur iki pirmo juodo dirzo cia LT galima ieskoti, veliau , reik    daugiau

tegu aikido uzsiima, gan taikus mokslas isvengti pavoju

karate pyderai yra - koikushin ir tos kitos pakraipos, bet zodziu  ten xui ka tobulesi

ir siaip aikido, yra artimos kovos technika, kai  viska sprendi 1m artumu ir nereik spardytis

usu netinka

ten savamoksliai uzdarbiautojai

geriau tiesiai i geru treneriu rankas, ne tuos kurie renka 50lt uz treniruotes tik   tam kad sau nauja dirza ipirkt

tiesiog taikyk i pati viduriuka kur ir kas ten treniruojas

pats esu perejes visuos tuos karate burelius - pyderai tik metams  yra nuoseklus

 2 variantai - karate ir aikido - as siulyciau aikido

karate jau nebe tai kas buvo anksciau,

Ušu tinka?

Čia, beja, irgi buvo jo pasirinkimas. Tereikėjo pribręsti :)

Ir mokyklos jis dar nelanko. Todėl dar nėra sistemos dalis. O šiaip pagal aplankytų muzijų, pilių ir kitų įdomių objektų skaičių jis gerokai lenkia bendraamžius.

Net iš jo logopedės sulaukiau pastebėjimų, kad jai teko atsiversti žodyną, kad pasitikslintų kai kuriuos jo vartojamus žodžius (tiksliau įsitikintų, kad yra taip, kaip jis sakė). Taip kad čia irgi nėra problemos. Mylimiausia jo knyga - Žinių Enciklopedija, skirta vaikams :) Taip nutarkuota, kad reikalauja remonto :)

Savimone - labiausiai  ir keisciausiai ugdoma savybe, bet sirdies gilumoje supranti, kad savirgarba lemia ir savi tikslai, prie viso to galima priduti .. to be continued. ta prasme - tiesos verte, ja reik islaikyti bendravime,  bet reik ir nepamirsti   kad ieskojimai uzduoda nauju klausimu

tai didziule atsvara visam neigiamam fonui del prasto mokymosi, ir paveluoto saves ieskojimo - reik pazinti kas yra uz namu ir mokyklos tiesu

jis zino kas yra TAU, mokykloje, bet jis dar nezino ir manau nori patirti kas yra PASIEKIMUOSE, kad ir siaip nereiksminguose, varzytis, siekti tikslo ir pan

o dar ! noreciau kad leistai jam itin aktyvia fizine veikla - nes tai   nerealiai skatina suvokima - dziudo karate ir pan, o jei svelniau plaukimas lengvoji atletika, patikek - jaunas zmogus nori rungtyniauti ir jam  ypac zavu keliauti rungtyniu metu, - ir be to sportine aplinka yra atsvara mokyklinems nuostatoms kas as esu, - pagalvok apie tai ir leisk jam pajausti ne vien mokyklini poziuriu i save normatyva

Tai štai mes ir užsiimam ieškojimu. Kažko naujo, įdomaus. Nevisada naujai atrasti dalykai yra malonūs, bet tai irgi patirtis.                                                                                                                                  

O dėl keistenybių, tai kiekvienam savo :)                                                                                    

jo is manes prastas esybiu zinovas, kas tikra - pazystamas, kas isskirtinio - imu abejoti

kaip  filosofas - zinau kas gerai - bet kaip tyrinetojas/ ieskotojas nuotykiu - abejoju, buna neatrastu svaiginanciu gyvenimo atributu

nezinau, tu keistu dalyku manau nesu niekad neatrades

ooo, mane galima sužavėti. Tik mane žavi labai jau keisti dalykai...

Man nieko nesinori, ir aš nesu neklystanti mama. Aš tik gerai pažįstu save ir vis dar stengiuosi pažinti savo vaiką.

O su juo kas dieną po naujieną. Bent jau nenuobodu :)

as kartais pagalvoju, kad taves neimanoma smarkiai suzaveti ... ir tai pasekme

Ir vėlgi, kiekvienas turi savo inkarą, kuris tvirtai laiko ant žemės. Aš turiu savo. Tai jis. Ne, aš negyvenu dėl jo. Aš gyvenu dėl savęs. Bet jis žadina mano smalsumą, o aš smalsi iš prigimties. Ir jam stengiuosi parodyti kiek įmanoma daugiau, kad rastų savo inkarą :)

bet is viso pokalbio siek tiek jauciasi kad tau norisi buti neklystancia mama, as to nesmerkiu, nes manau kad labai myli, cia patarimai kas geriau nei sirdis nepades

as tiesiog norejau, i ta tvitybe nukreipti, kurios kartais ir suaugusiems kariams truksta, ta knyga ir yra apie tai - kur titanu klaidas istaisyti, nieks ten nediskutuoja apie apsimyzusi baily karo lauke, ten knyga kas isgyveno ir isgyvens sunkumus - tiesiog, visa tai yra tai kas galetu visa tai susvelninti apmastymuose ir siaip neapkrauti suvokimo kanciomis

Na tu bent jau nepasiūlei man jo pakrikštyti. Ir už tai ačiū :D

na gal gal tada ir be reikalo mano gera knyga, augs kaip visi, ir is visu pagal galimybes skirsis.

bet kokiu atveju lyg ir nesavanaudiskai, bet is kitos puses lyg ir tusciazodziavimas is viso to  nuo manes

Kiekvienas vaikas yra individas. Vieni savarankiški nuo  5 metų, kitiems ir ilgiau reikia priežiūros. Aš nesu mamelė vištelė nedrįstanti vaiko nuo pavadėlio paleisti. Tiesiog mes tai darom palaipsniui, atsižvelgiant į aplinkybes. Jei su viena savarnakiška užuotim susidoroja - einam prie kitos.

Ir galit visi mane pulti savo patarimais kiek norit, aš vis tiek elgsiuos taip, kaip man atrodo, kad reikia. Aš esu to vaiko mama ir man nereikia būrio patarėjų, padedančių užauginti vaiką, nes visa paslaptis tame, kad vaiko nereikia auginti, jis ir pats užauga. Aš tik kartais pakoreguoju tą augimo kryptį.

o gal ir ne taip yra, per daug prisigalvojau apie tai :)

ir siaip gaila kad jautiesi, lyg as uzsipuoliau tave savo patarimais. Siaip tiesiog manau kad tai gali tureti naudos ir tiek - kas toliau jusu reikalas

o as pats kazkada lankiau keramikos bureli, zinau ------ gan idomu, bet gan ir sudetinga is molio padaryti kazka tai ko nori, reik idirbio, bet smagu kad yra tokie bureliai. Mano laikais tai jie i Kaziuko muge varydavo su savo darbais uzdarbiauti, bet man tai neesme, siaip kuryba labiau reiskia nei gauti naudos is veiklos. Bet cia kaip kada - vyresnis pasigyncytu

prisimenu net kaip motinos bijo leisti troleibusais vazineti vaikus, kad tik nepasiklystu :) - leisk, duok uzduoti, tegul tyrineja miesta - nuvaziuoti ten ir ten, tegul zino kas ir kaip, pofig kad  14 metu ar maziau.

O kas gali pasakyti kas yra gerai, o kas blogai? Kažkam sumušti oponentą, pritrūkus argumentų, yra visai geras sprendimas, nes nu toks bendravimo modelis buvo įskiepytas.                                        

O dar kažkam atrodo normalu paspirti benamį šunį.                                                              

Gerai ir blogai suvokimas yra labai individualus dalykas.                                                            

Aš neprimetinėju jam savo taisyklių, tik nubrėžiu ribas, kurių kol kas negalima peržengti. Ir jei  14-15 metų jis man kažką pareikš, tai tegu reiškia. Aš į tai atsižvelgsiu. Vienaip ar kitaip.                             

Aš leidžiu jam rinktis tai, kas patinka, todėl jis neria į tai visa galva. Pvz. sugalvojo lankyti keramikos būrelį. Nepatikėsi kiek prisiklausiau savo adresu apie tai, koks tai "nevyriškas" užsiėmimas. Bet jis grįžta spindinčiom akim. Tempia namo savo kūrinius ir kai kurie iš jų tikrai geri.

Ir taip, ligos nėra esmė, svarbu kas šalia tavęs kai tu sergi. Geras žodis, pasekta pasaka, ar šiap tinkama motyvacija, gali paskatinti kalnus nuversti. Bet tik tada, kai tai yra tikra. Dirbtinis nuoširdumas ir pasaldintas balselis - nieko gero.

ligos yra neesme, jas galima iveikti, svarbu gyvenime nesijausti taip, lyg sirgtum ir reiktu prieziuros. Svarbu buti zvaliam, kazkas pasakoja apie sunkumus, ir to neimti kaip baimes, ryztingai pareiksti - tai tavo problema kad, tu pasakoji - tai tavo rupestis. Man gyventi - jums kalbeti.