Kratinys iš prisiminimų (nr. 2) Asmeniniai paistalai

Hey - Hoy! 

Paskutinį kartą čia rašiau dar pernai metais rugpjūtį. Daug laiko prabėgo, rupūže, bet bent jau ne keli metai. 

Per visą šitą laiką spėjau apsilankyti begalėse renginių, nusipirkti krūvelę naujų CD į kolekciją, nusifotografuoti su atlikėjais, nupešti kelis parašus iš jų ir pasisemti daug nepamirštamų įspūdžių.

1) Grupės Siela koncertas Metro klube Vilniuje. Buvo rudens pradžia, aš tik atvykus gyventi ir studijuoti į Vilnių. Jokių artimų draugų, nieko. Kaip gi megzti naujas pažintis? Atsakymas lengvas - koncertai. Taip ir padariau. Pasiimiau dar visiškai man nepažįstamą būsimą kambariokę ir abi nuėjome į mano senų dievukų Sielos koncertą. Man buvo smagu. Plyšavau iš visos gerklės, kaip visada esu įpratusi daryti koncertų metu. Kambariokė irgi užsikabino, nors man buvo pripažinusi, kad nėra tokios muzikos fanė. Pavyko jai užstrigdinti kelių dainų žodžius.   Žinoma, pavyko ir labai jaukią nuotrauką su Aurelijumi pasidaryti, beveik visiškoje tamsoje. Mech, vis geriau negu nieko.

Po šimts pypkių, Hagrido barzda, Metro klubas užsidaro visam laikui jau gegužės 19 dieną. Uždarymui gros Diktatūra. Būtinai ten būsiu. Žiauriai liūdna, bet viskas turi ir pradžią, ir pabaigą. :< (P.S. Įėjimas 4 euriukai, tamstos. :))

2) Aistės Smilgevičiūtės ir grupės Skylė koncertas ,,Broliai" Kupiškio mieste. Dar vienas iš koncertų, kada mezgiau artimus ryšius su kambarioke. Šį kartą pavyko užstrigdinti dainas taip, kad žmogus nusipirko, net jų albumą iškarto po koncerto. Tą patį padariau ir aš, tik albumą ,,Broliai" jau seniausiai turiu, todėl tą kartą nusprendžiau pasiimti pirmąjį Skylės darbo vaisių, 1993 metais išleista, ,,Žydinčių moterų džiaugsmas" albumą. Ham, čia taip pat Aistė neišsisuko be nuotraukos, o Rokas be nuostabaus grožio parašo ant albumo viršelio.  Ką galiu pasakyti apie Skylės koncertus, be to, kad jie yra nuostabūs? Viskas tobulai nušlifuota iki paskutinio. Šviesos, garsas, aprangos, emocijos. 

3) Martyno Levickio koncertas ,,365" Vilniuje. Gerai, šis koncertas jau nuo manęs visiškai nepriklausė. Atėjau, nes sėkmės keliu pavyko gauti nemokamą bilietą vos ne pačiame priekyje. Tiksliau, antroje eilėje. Atėjau į koncertą nusiteikusi viltingai. Žinojau, kad Martynas Levickis yra didelis talentas ir todėl kažko labai wow tikėjausi iš jo. Žodžiu, nieko wow nebuvo. Galbūt dėl to, kad visa sceninė apranga buvo balta (visų grojusių žmonių) ir tai neleido ilgai išlaikyti dėmesio. Kai aš pametu žvilgsnį, tai imu galvoti apie įvairiausius dalykus ir nebegirdžiu muzikos, todėl niekada nedarydavau namų darbų įsijungusi muziką. To nedarau ir dabar, kai studijuoju VU, nes tai elementariausiai man trukdo. Realiai, tai aš negirdėjau pusės koncerto, nes kažkur klaidžiojau savo mintyse. Mačiau, kaip vienas vyrukas miegojo koncerto metu. Na, gerai, gal jis klausėsi tos muzikos užsimerkęs. Mech, žodžiu, nekartočiau.

4) Roko baladės su Povilu Meškėla, Jaronimu Miliumi ir Česlovu Gabaliu, bei Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Aš visą trumpą savo gyvenimą svajojau pamatyti Roko balades gyvai. Man pavyko! Buvau laimingiausias kleckas tarp labai suaugusiais save laikančių dėdžių. Hohoho, kad jūs žinotumėte, kaip aš išsigandau mano pašonėje sėdinčio vyro, kai per Nirvanos dainą ,,Smells like teen spirit" jis pradėjo rėkti "jėėė jėėė jėėė". O tas šmikis visas dainas, tai šįiaip sau ramiai sėdėjo, net sakyčiau, nejudėjo! Tokio išgązdinimo man ir reikėjo, kad aš ir pati pradėčiau dainuoti visas dainas, bent jau pusbalsiu. 

Cha! Kitos Roko baladės jau labai greitai, tai tikiuosi nueiti, jei tik būsiu Vilniuje ir turėsiu tam laiko.

5) Miuziklas ,,Eglė žalčių karalienė" su Aiste Smilgevičiute ir Mantu Jankavičiumi. Net nežinau, kaip vertinti šį dalyką. Sakyčiau, kad patiko, nes viskas buvo labai atsakingai atlikta, jokių klaidų, techninių nesklandumų ir panašiai, bet pačios miuziklo dainos neužstrigo visiškai. Praėjus miuziklui aš nesugebėjau prisiminti jokios melodijos, ar teksto skambėjusio renginio metu. Išėjus iš Siemens arenos atrodė, kad kažkas būtų viską iš mano atminties ištrynę. Nežinau, manau, kad nekartočiau antrą kartą. Nah...

6) Trys nauji albumai kolekcijoje (be jau minėto Skylės albumo). Per 2018 metus, tiksliau 5 jo mėnesius, sugebėjau nusipirkti sau dar tris albumus į kolekciją. Pirmasis pasigriebtas buvo Depeche mode albumas ,,Spirit". Kaip gi aš be Depeche Mode? Laaaabai patiko visas albumas. Tiek dainos, tiek albumo dizainas.  Antrasis įsigytas albumas buvo G&G Sindikato 2008 metų darbas ,,Išvien". Jau labai ilgą laiką norėjau šio albumo, nes turiu labai stiprų emocinį ryšį su jame esančiomis dainomis. Taip pat susirinkau ir grupės narių parašus, gavau nuotrauką su pačiu Gabrieliumi Liaudansku Svaru. Trčiasis mano įsigytas albumas yra taip pat iš hip hop kultūros, tai Lilo ir Innomines 2015 metų darbas ,,Tu - naktis". Jo įsigyjimo priežastis yra lygiai tokia pati, kaip ir Sindikato. Dainų tekstai man labai daug ką reiškia, nors nesu hip hop'o mėgėja. O kokius albumus perkate Jūs? Aš tikiuosi, kad perkate... Kad bent jau kažkas perka...

Šiam vakarui tiek blevyzgų iš mano gyvenimo. Nežinau kada kitą kartą čia parašysiu. Matyt, tada, kada prisikaups vėl daug naujų potyrių, po daug naujų koncertų.