Lietuvos pasirodymų Eurovizijoje topas.

Na gerai, pabandom pažiūrėt, kas ir kaip. Beje, ačiū už sužymėtus metus - aš gal sumėtysiu viską pamečiui, nes dėl kai ko neapsisprendžiu iki šiol. Nors kai pažvelgi atgal, daug kas atrodo visiškai kitaip.

Ovidijus Vyšniauskas — Lopšinė mylimai (1994) - pirmas blynas ne prisvilo, o sudegė visiškai. Nevertinant to, kad tokio stiliaus negaliu pakęst, o ir paties Ovidijaus ir dabar nelabai mėgstu, tai buvo - net nežinau, kaip tiksliau apibūdint - tiesiog toks apsidairymas, pasitikrinimas "o kas gi yra ta Eurovizija?" Tad tiesiog siuntėm bet ką - kad nieko doro tada neturėjom. Ir atrodė tada - privalom būt labai rimti, solidūs ir visaip kaip kitaip teigiami Net nežinau, kaip tą ryškiau apibūdint. Tiesiog manėm, kad ta ITIN RIMTAS muzikinis renginys.

Aistė Smilgevičiūtė — Strazdas (1999) - tada tai buvo ne laiku, ne vietoj ir visa kita absoliučiai NE - juoda apranga, stovėjimas kaip įkaltai ir dainavimas kažkokia didžiajai Europai nesuprantama kalba. Tai buvo gerokai per anksti. Dabar gal netgi būtų visai laiku, visai madinga ir galbūt patektų gerokai aukščiau. Minusas - labai jau sudėtinga melodija, kurios šiaip sau eidamas gatve nepašvilpausi, nes neprisiminsi. Ir vėl tas noras būt rimtiems ir akademiškiems... Kad man patiko - nepasakyčiau. Žiūrint iš šių dienų pozicijų - toks stilius vis tiek ne man, bet žiūrėčiau kur kas tolerantiškiau nei tada ne tik dėl to, kad tiesiog į viską ramiau žiūriu, kad akiratis tikrai platesnis tapo, bet ir dėl šiokių tokių asmeninių priežasčių... ;)

Skamp — You Got Style (2001) - va čia jau geriau. Gal ir metų pertrauka išėjo į naudą, o gal - ir greičiausiai būtent dėl to - kad čia nagus prikišo žmonės iš Vakarų. Tiesiog jie viską turėjo matyt gerokai kitaip. Vėlgi - toks stilius ne man, bet jei tai padėjo užimt garbingą 13 vietą - tai ir visai gerai.

Aivaras — Happy You (2002) - tada ji man nebuvo miela, nors šiaip klausyt gal ir buvo galima. Kartais paprastumas - kaip tik pliusas, ne minusas, bet šį kartą to paprastumo turbūt buvo gerokai per daug. Ir tikriausiai B'Avarija būtų parvežę kur kas aukštesnę vietą - jų daina buvo tikrai ir įsimintinesnė, ir visaip kaip kitaip -esnė (nežiūrint į tai, kad į bavarus visą laiką žiūrėjau laaabai kreivai). Ar ne pirmą kartą išgirdau apie Tylą ir iki šiol šiltų jausmų jam nejaučiu. Veikiau priešingai.

Linas ir Simona — What's Happened To Your Love (2004) - o pati daina kaip daina mano ausims gal ir visai nieko. Nors tada nepatiko. Gal todėl, kad Adomaičio irgi niekad nemėgau, jo stilius man nepatiko. O šita daina man tuo metu kažkaip "iškrito" iš Lino stiliaus. Pliusas - priedainį prisimint jau buvo galima Bet visuma - labai jau nyki...

Laura and the Lovers — Little by Little (2005) - o ji man patiko. Ir lengvai įsimenama, ir šiaip visai smagi, ir pati Laura ne baisuoklė... Nežinia, kodėl tada nepatikom, daina atitiko visus eurovizinius standartus, Gal būtent dėl to nepatikom... Gal pernelyg tuos standartus atitiko, O gal jau pradėjo žaist politika.

 LT United — We Are The Winners (2006) - absoliutus nusivylimas ją išrinkus. Šlamštas. Šlamštų šlamščiausias šlamštas. Kažkas tokio, apie ką ir kalbėt neverta. O kai paėmė 6 vietą - visų pirma nuostaba, o antra... Dabar suvokiu, kad ta saviironija ir absoliutus padėjimas ant eurovizinių standartų ir suveikė. O šiaip ką - prisimint nesunku (kad nėr ten ką prisimint - kelios natos ir beveik jokių žodžių), bet kam smagu būtų būt eurovizijos laimėtoju, na ir šiaip... Tas Lukošiaus šizofreniškas šokis... Gal dar ir Belicko skripkelė... Kaip ten bebūtų - Mamontovas viską padarė profesionaliai. Kiti penki jam tik padėjo. Irgi absoliučiai geriausia, ką iki šiol rodėm ir turbūt artimiausioj ateity rodysim. Ir jei ne dar vienas spjūvis saldžiai EV egzistencijai - Lordi - kaži ar nebūtume buę kad ir pirmam trejete (apie pirmą vietą svajot vis tiek nedrįstu).

4Fun — Love or Leave (2007) - šešėlių teatras man net labai patiko. Ir dain graži. Galbūt tik per nuobodi, per rami EV. Iš to, ką išvežėm, man tai turbūt būtų Nr. 2 (po LT United).

 Jeronimas Milius — Nomads in the Night (2008) - iškart šiam kūriniui sakiau "ne". Na ne eurovizinis. Gal ir gražu, Gal ir visaip kaip kitaip - estetiškai, muzikaliai ir dar visaip kaip kitaip - buvo gerai, bet tai labiau miuziklo dalis nei eurovizinis kūrinys. EV tai buvo gerokai per nuobodu, spėju. Prisimint, paniūniuot - tikrai sudėtinga. Bent man.

 Sasha Song — Love (2009) - pritariu Einarui dėl visiškos piguvos. O kadangi dar ir tokio stiliaus nemėgstu, tai dar viena priežastis nemėgt tos dainos Gaila, jau nebepamenu, prie ką ji kovojo. Bet turbūt didelio praradimo nėra - jei neprisimenu, reiškia, ryškių kūrinių ir nebuvo. Ryškesnių - tuo labiau.

 Inculto — Eastern European Funk (2010) - o šitas cirkas, mano akimis, nors šiokio tokio potencialo turėjo. Kaip daina - visiškas šlamštas (tik kad melodiją prisimint ir paniūniuot įmanoma), bet pagaliau ji turėjo pliusą - nebežiūrėjom ir mes į tą EV jau taip rimtai. Ai, tiesa, prieš tai jau tą padarė Mamontovas... Ir tiesa ta, kad šį gabalą vėlgi padarė iš esmės "užsieniečiai"... 

 Evelina Sašenko — C'est ma Vie (2011) - mano požiūriu - vėl pernelyg akademiška, sudėtinga ir sunkiai prisimenama daina, nors neneigsiu - graži. Šį kartą sužaidė, kad pasiuntėm lenkaitę. Kad būtų labai patikusi, nepasakyčiau.

Donny Montell — Love is Blind (2012) - o  man susiklausė visai neblogai. Aš į viską bandau žiūrėt ne tiek savo, kiek galimai europiečio, kuris nežino nė vieno mūsų muzikanto, akimis. Bandau žiūrėt akimis žiūrovo, kuris kaip ir mes turi perklausyt/peržiūrėt daugybę pasirodymų ir įvertint, ar jis po tieeek laiko ką nors prisimins iš mūsų pasirodymo Šiuo atveju tai buvo Donato suktukas. Pasirodymas gal ir galėjo būt stipresnis, bet ai... Ko norėt iš Tylos...

Andrius Pojavis — Something (2013) - bandžiau save įtikint, kad man patinka. Nepavyko. Ta daina buvo tokia pernelyg... jokia. O ir vaizdas scenoj nebuvo pats mieliausais akiai. 

 Vilija Matačiūnaitė — Attention (2014) - sakykit ką norit, o šita daina man juodai nepatiko nuo pat pradžių. Taip, gal ji ir vėl buvo maištas prieš EV standartus, taip, gal ji ir parodė dar kažką, bet ten aš net dainos negirdėjau. Skirtingai nei LT United atveju, jei šis kūrinys būtų buvęs 6 finale (ar aukščiau), į jį nebūčiau pradėjusi žiūrėti palankiau. O ir "melodijos" nepamenu, jos ten turbūt nebuvo Tik - atleskit dar kartą - bliovimas. Tiek tai pamenu.

Monika Linkytė ir Vaidas Baumila — This Time (2015) - ir vėl - sakykit ką norit, ne aš pirma, ne aš paskutinė linksniuju Tylą. Dar vienas klaikus kūrinys. Taip, melodiją prisimenu, žodžius lygtai irgi. Bet tokia nemiela dėl to stūmimo, esą geresnių nė neieškokit, ir viso to dirbtinio pritempinėjimo "kad Europai (ir ypač tai "nestandartinei") labiau patiktų". Na, suveikė, į finalą patekom. Bet finale jau likom kur? Teisingai - uodegoj. 

Tad Žiūrint į tai, ką turim šiemet, pasirinkimas atrodo visai neblogas. Kad ir ką siųsim, gėdos neturėtų padaryt. Gal čia jau neaptarinėsim kiekvieno kandidato pliusų ir minusų (tą darom atrankų temose). Bet kad ir ką išsiųstume, vargiai ar šoks aukščiau nei Mamontovo šešetukas.

Inculto pasirodymo ir aš labai nemėgau ilgą laiką. Po to pabandžiau atmesdamas subjektyvų pasišlykštėjimą pasižiūrėti į pasirodymą nuodugniau ir kažkaip susidariau kiek geresnę nuomonę apie kūrinio formą ir choreografinius sprendimus. Na, bet tikrai nebuvo nieko įspūdingo, o nuėjimas pornografijos link jau išvis buvo bet kokių skoningumo ribų peržengimas (visai netoli nuo mūsų yra šalis, kuriai vis tik pavyko patekt į finalą su akivaizdžia pornografija). Bet man Inculto bent jau labiau toleruotini negu Linkytės ir Baumilos darkymasis ir plėšimasis ar ten šlykščiai nuskambėjusi Sashos kūrinio rusiškoji dalis (man slaviškas kalbas yra tiesiog baisu klausyti). Sashos kūrinys net angliškai keistai skamba, kažkaip žodžiai ir muzika išderinti...

Inculto grūsčiau giliai giliai į kokią 15 vietą . 4Fun man asmeniškai žymiai didesnį įspūdį paliko vizualinis sprendimas su tuo šešėliu teatru (vienas geriausių pasirodymų šiuo aspektu), bet pati daina kažkaip buvo ganėtinai nuobodoka. Smilgevičiūtę dėčiau aukščiau, Milių irgi bent iki kokios 10 pritempčiau. Dėl Lauros sutinku, man ta daina visai įstrigus ir bendram lietuvių pasirodymų kontekste visai neblogai klausosi. Skampų profesionalu, tiems metams pataikyta su įvaizdžiu ir stilium (dabar kažin kaip sektųsi tokiam kūriniui), bet kadangi visi tie trys stiliai yra mano labai nemėgstamų sąraše (išskyrus rap kelias išimtis), tai jų dainos savo tope aukštai dėti niekaip negalėčiau. Sasha tai išsiskyrė tų metų atrankoj kaip bene vienintelis turintis normalią dainą. Tik jaučiu, kad tie bandymai medžioti rusų balsus dainuojant dalį kūrinio rusiškai, galėjo atsisukt prieš jį . Nors turbūt potencialo kilt aukščiau kokios 15 vietos nelabai ir buvo.

*2-4 vietos yra apylygės vertės