Kai ateityje vaikai mokysis istoriją, jie 2013 metus minės kaip „Metai be pavasario“
O tada taip skambėtų knygos tokiu pat pavadinimu pradžia arba kaip šiandien praleidau žiemišką vasarą aš:
Sugalvojau nueiti į egzaminą gerokai anksčiau, dar pasėdėti mūsų hole, palaižyti to, ko dar tvirtai neišmokau. Ir tuomet pajutau, koks kvapą gniaužiantis yra senasis Universitas Vilnensis. Snigo. Senamiesčio grindinys buvo nuklotas plonu lipniu sluoksniu, žmonių sutikau vos kelis ir tik vyresnio amžiaus. Universiteto kiemeliuose vyravo bežadė tyla, galėjai girdėti sniego kritimą. Pabijojau, kad Domvs Filologiae durys bus užrakintos, niekur nebuvo nė gyvos dvasios, tačiau įeiti pavyko. Laiptai dar buvo sausi, koridoriuose nesirykiavo saujalės studentų. Įsitaisiau tiesiai po Lauryno Stuokos-Gucevičiaus kojomis ir žiūrėjau į pianiną. Norėjau sugroti kokį Šopeno „Noktiurną“, bet tyla tą akimirką pasirodė gražesnė. Pro tris langus mačiau snaigių šokį ir Šv. Mykolo gatvės užuomazgas, net pats kunigaikštis, matyt, tuomet dar miegojo." |
2013 m. balandžio 5 d.
|
2015 m. birželio 26 d.
2015 m. birželio 13 d.
2015 m. birželio 5 d.
|
2013 m. balandžio 6 d. 14:43:04
Taip, senąjį Universitetą Vilnensis nesunku pamilti.. Kažkokios nenusakomos tenais auros tvyro.
Kiekviena proga tenais apsilankyti - džiugina.
Tad ir tu - save'inki save'inki tokias intuityvias ir protu neužkimštas akimirkas tenais : )
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
2013 m. balandžio 6 d. 13:41:52
Daug metų nebuvo,to tikrojo pavasario,yra vienais ,kažkuriais metais,visai neseniai,kai buvo žiema,ir vos ne kita dieną,vasara....
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.