KūrybaEilėraštis

Naktinių paukščių čiulbėjimas


Girdėti, kaip meiliai gieda paukščiai pro pravertus langus,
Skelbia apie gamtos dėsnius taip nuostabiai sutvertus,
Tačiau mano širdyje kiaurymė, kurioje taip neramu,
Tarsi joje iš vienatvės staugtų tūkstančiai vilkų.

Tolimų žvaigždžių spindėjimas primena mano vienatvę,
Naktinių paukščių čiulbėjimas sklinda vėju į gatvę,
Netrukus ir man išauga sparnai naktimis svajone gyvenant,
Tačiau ryto aušros spinduliai juos paverčia į pelenus.

Matau, kaip sparčiai gyvenimas bėga priešais mano akis,
Gailiuosi, kad pilnai neišmokau išgyvent šio momento dar vis,
Ir jaučiu, kaip vis mažiau laiko mudviem šiam pasauly lieka,
Galbūt tik priesaika amžinybei viską sustatys į vietą.

~2016.05.26

Komentarai

4Blackberry

Dėl sąskambio, aš kaip visada kurdama, žinoma, negalvoju apie skiemenis ir dermes. Kiek pamenu kai rašiau šį eilėraštį, jis man kilo iš epizodinio įkvėpimo, taigi jis labiau kaip kokia ekspresionistinė išraiška, nei bandymas kurti profesionalų standartišką eilėraštį. Ir tokie man labiau patinka, net jeigu jie ir susilaukia daugiau kritikos būtent dėl savo padrikumo, savo literatūrinio anarchizmo, kaip mėgstu sakyt. Kai rašiau "dar vis", man toje eilutėje (ir apskritai visame šiame eilėraštyje) žodžiai liejosi kaip iš gausybės rago, arba ėjo kaip per sviestą. Kaip parašyta, taip ir buvo originaliai sugalvota, aš labai mažai ką koregavau, tad net nekilo mintis ieškoti žodžių pakaitalų per daug. 8-9 yra labai aukštas įvertinimas šiuo atveju. Aš sau duočiau 7-8, labiau į 7 pusę, kadangi matau, jog eilėraštis turi potencialo virsti daug patrauklesniu. Tačiau kadangi man jis patinka kaip tuo metu iš mano ramybės būsenos išplaukusi momentinė išraiška, vertinu jį tokį, koks yra. Man iš esmės tai yra vienas mėgstamiausių mano kurtų eilėraščių, iš tos tokios "romantizmo eros", jeigu galima ją taip pavadinti, nes vis dėlto, nekūriau tiek jau daug. Geriau nei mano ankstyvieji bandymai, geriau ir už paskutiniuosius. Dabar tiesiog laukiu kada vėl aplankys toks panašus įkvėpimas. Ačiū už įvertinimą :)

einaras13

Iš eilėraščio norėtųsi sąskambio. Geriausiai jį apčiuopiu 2 stulpelio pirmose dviejose eilutėse, bet trečia eilutė efektą vėl nukill'ina (19 skiemenų yra kiek per daug vienai eilutei) Ir man nepatinka nuvalkiota "dar vis" konstrukcija, kurią visi (galbūt įskaitant mane, nežinau, kas ten mano paauglystės eilėraščiuose vyko) eilėraščiuose vartoja. Šiaip eilėraštis įdomus, atmosferą tam tikrą jis kuria. Tos pačios paskutinės dvi eilutės iš antro stulpelio, kurios man neduoda sąskambio, tačiau jos duoda bene įdomiausią mintį, ir gana realistišką — nakties romantika uždega, o ryto realumas sunaikina tą žmogaus užsidegimą. Skaitiniam vertinimui svarstau tarp 8 ir 9, kol kas duosiu 8 balus.