The White STRIPES. The WHITE Stripes. THE White Stripes. Jack White ir Meg White. Vokalas, gitara ir būgnai. Ir tai vis tiek kažkas nepaprasto.

Gal todėl ir tikėjausi kažko daugiau. "Icky Thump" man patiko (ir net labai!), o bet tačiau... šiek tiek nuvylė. The White Stripes mano akyse yra kažkas šiek tiek antgamtiško, todėl gero albumo tokiems kaip jie neužtenka.

Kaip bebūtų, jau pirmosios mano reakcijos į šį albumą buvo... įdomios. Vos tik pamačius jį pagaliau atsiradusį "Muzikos Bomboj", ilgai nedvejojus čiupau ir vos spėjus nusipirkt netoliese jau atplėšiau pakuotę. Aš toks žmogus, kuriam muzikinis albumas rūpi ne tik muzikine, bet ir vizualiąja puse. He, vos atvertus bukletą per nugarą nubėgo lengvi šiurpuliukai. Kaip visada- viskas raudonai-baltai-juoda. Nuotraukose- nuo senovinų statinių... šokinėjantys pingvinai, nesuprantami raudoni objektai, arklio kaukolė ant paties CD viršaus... ir liūdnu žvilgsniu žiūrinti po juo paslėpta gyvoji kopija. Už žvilgsnio užkliūva dainos eilutė: "I have a woman that says "Come and watch me bleed"". Garbės žodis, net šiek tiek baugu.

Tačiau pati muzika paliko visiškai kitokį įspūdį. Albumą pasirinkta pradėti jau iš anksto išpopuliarintu kūriniu Icky Thump. Po jo seka gana smagus, ko gero labiausiai senąją The White Stripes kūrybą primenantis You Don't Know What Love Is (You Just Do As You're Told). Po vienos iš mano mėgstamiausių, nors ir nelabai kuo išsiskiriančios dainos 300 M.P.H. Torrential Outpour Blues sekanti Conquest, mano manymu, iškrenta iš bendro konteksto. Tai sena kažkokio Regulo Aldom'os daina, pulsuojanti savotišku temperamentu ir skambanti galingai, ir, kągi, gana WhiteStripe'iškai, tačiau ji ne visai vietoje ir skamba gal šiek tiek per sunkiai. Bone Broke- vėlgi savotiškas, šiek tiek sunkesnio roko permelktas kūrinys su keliais įsimintinais intarpais. Man kažkodėl be galo įstrigo Jack'o taip išraiškingai atlikta eilutė "And now you never have to pay... attention".
Kūrinius Prickly Thorn But Sweetly Worn ir St. Andrew (This Battle Is In The Air (kuriame pagaliau galime pasiklausyti ir Meg balso, nors nepavadinčiau to dainavimu) grupė nutarė sujungti į vieną, t.y., nepalikti tylos intarpo. Kadangi abiejose dainose skamba airiški motyvai, tai atrodo nebloga idėja. Tai tarsi savotiška šviesesnė (na, šviesi kiek tai gali būti White Stripes muzikoje. Jiems gi negalioja normalios muzikos standartai- bet čia gerąja prasme ;] ) pauzė prieš sunkoką Little Cream Soda. Rag And Bone įterpti savotiški Jack ir Meg pokalbiai, kurie į dainą puikiai įsipaišo ir aš pati daug atiduočiau, kad galėčiau pamatyti šį kūrinį atliekamą gyvai.
O tada seka du garantuotai labiausiai vykę kūriniai visame albume. Tai I'm Slowly Turning Into You, priverčianti trypčioti it linguoti į kaip visada trenktą tik White Stripes būdingą ritmą ir įsiklausyti į siurrealistiškus žodžius apie vaikino virtimą savo mylima mergina bei Martyr For My Love For You- labai ekspresyvus ir jausmingas (vėlgi Whitestripe'iškai) kūrinys. Ko gero, tai viena iš tų dainų, kurios pataiko paliesti kažką... asmeniško. Net jeigu nesi sixteen and six feet tall.
Priešpaskutinis albumo kūrinys Catch Hell Blues paprasčiausiai praslysta pro ausis, o baigiamasis Effect And Cause- tiesiog lengvas, smagus ir greitas... atsisveikinimas.

To sum up- nesigailiu nė vieno šitam albumui išleisto cento ar sugaištos minutės. Tai labai įvairialypis, Whitestripe'iškai trenktas kūrinys, kuriam pritrūko tik šiokio tokio albumiško vientisumo ir mažyčio prisilietimo iki šedevro statuso.

Ačiū už dėmesį.

• Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
• Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
• Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.