Naujos muzikos apžvalga | 2018 m. hitai

Buvome (vis dar esame) subūrę tokią "Dead dreams team" komandą, kuri pagal veiklos esmę čia ne į temą, tačiau pavadinimas tinka turbūt viso gyvenimo esmei. Esmę atitinka iš esmės. Tačiau, esminis principas, kurį bandau paaiškinti, tai kad kai kurie nuolat bando įgyvendinti svajones, kai egzistuoja kažkokiame negyvame socialiniame vakuume, kad ir kaip tą erdvę įsivaizdavus. Taigi štai, toks paaiškinimas. Galite paprašyti manęs paaiškinti bet kokį konceptą pasaulyje, ir surasčiau žodžius greičiau nei aiškinant savo veiksmų motyvus ar mąstymo įpročius. Anyway, tik noriu pabandyti įgyvendinti mirusiame vakuume mirusias svajones.

Šitą kartą dalinuosi mainstreamine muzika, kurią beveik visą galima rasti ir music.lt duombazėje. Pasirenku kai kuriuos hitus (nežinau tikslios hito definicijos, tingiu googlintis, tad naudoju reikšmę kaip pati suprantu, kas man yra hitas ir kaip visada naudojau sąvoka savo žodyne, tad man nerūpi niekas), kurie mano nuomone verti bent kažkiek dėmesio iš žmonių, kurie bent kažkiek domisi nauja muzika, ir alternatyvesne muzika, taip pasakius.

1. Twenty One Pilots - Jumpsuit. 

Twenty One Pilots man niekada per daug nelipo, ankstesni keli jų hitai, kaip "Stressed Out" ar "Fairly Local" iš didelio pasisekimo sulaukusio albumo "Blurryface" gan neblogai kabino, tačiau simpatija ne ilgalaikė, kai iš esmės esu linkusi į visai kitokią stilistine, tematine ir visomis kitomis prasmėmis skirtingą muziką. "Jumpsuit" pasirodė kaip šviežio oro gurkšnis pernelyg vienodoje įprastinėje mainstreaminėje muzikoje. Jaučiasi šiems vyrukams ir taip būdinga aukšta kokybė produkcine prasme, o dainos išpildymo prasme, taip pat. Struktūra gan unikali, kiek trikdanti klausantis pirmą kartą, bet tai daro kūrinį stilingą. Daina yra būtent tokia, kokios mane paprastai užkabina išsamiau paklausyti kitos grupės/atlikėjo leidžiamos produkcijos.

2. The Neighbourhood - Scary Love.

Šis kolektyvas anksčiau (ir dabar) manęs taip pat nedomino. Pamenu, kaip atradau juos būtent su jų pažymėtina daina "Sweater Weather", o tolimesnė kūryba mano skoniui pasirodė per silpna. Tačiau šiemet jie vėl išleido muzikos, visą albumą, kurio vienas hitas - "Scary Love" - man atrodo vertas vadintis vienu geriausių 2018 metais. Gerbėja nesivadinu, tad keista tai sakyti, tačiau mąstau objektyviai bei racionaliai. Kokia gerumo esmė - tai galbūt 80-ųjų dvelksmas. Daina atitinka "teisingo" hito įvaizdį. Struktūra visiškai be priekaištų, beveik tobula, ritmas catchy af, kuris įstringa ilgam laikui galvoje išgirdus. Vokalas gal ir meh, žinau, kad yra žmonių, kuriems jis visiškai netoleruotinas dainoje, bet man jis lyg ir vienodai rodo šituo atveju.

3. Muse - The Dark Side.

Kol kas tai vienintelė bent kažkiek patikusi nauja išleista Muse daina iš ateities albumo, tad ir skiriu jai šiek tiek dėmesio. Vėl turime visą 80-ųjų kultūros reiškinių įkvėptą paradą, kuris matomas ir klipe. Žodžiu, Muse sėkmingai seka madomis. Kuo man patinka būtent šis kūrinys, tai kaip beveik net sentimentaliai atpažįstamai skamba Matt Bellamy vokalas, kaip jaučiasi jų dainoms būdinga melancholija su dramatiškumo žiburiais. Kas tikriausiai labai netinka apibūdinant Muse muziką, nes šiuos epitetus galima priskirti didelei daliai roko pakraipos muzikos grupių. Hitas gal nėra itin stiprus, jis yra tarsi skirtas kokio filmo garso takeliui, tačiau mano supratimu, pakankamai geras, kad būtų vertas paminėjimo.

4. Interpol - The Rover.

Interpol viena tų grupių, kuri kadaise buvo užkabinusi kokiu vienu albumu ar pavienėmis dainomis, bet nesugebėjo išlaikyti mano susidomėjimo, dėl mano pernelyg rafinuoto ir išpaikinto muzikinio skonio ir nuolatinio jo kitimo į vis snobiškesnę, išrankesnę duobę. Bet štai, išgirdau "The Rover" ir man trumpam atgimė susidomėjimas. Nusivylimas atsirado, kai išklausiau viso albumo, tačiau tai jau kita kalba. Kūrinys labiausiai pritraukia savo energija, kuri kaip kokia legendinė Blur "Song 2" sugeba suteikti tą reikalingą energijos pliūpsnį, pastūmėjimą, spyrį į užpakalį, kai jo labai reikia.

5. Bring Me The Horizon - wonderful life.

"MANTRA" nepatiko, pasirodė eilinė parsidavimo muzikoje išraiška. Tačiau tai nesustabdė manęs nuo paspaudimo ant kitų BMTH dainų, nes vis dėl to jaučiu jiems nemenką pagarbą. Albumas "Sempiternal" ir kelios dainos iš jo man buvo svarbi dalis paauglystės metu. Viena priežasčių, kodėl būtent šis išleistas hitas mane sudomino, žinoma, turėtų būti dėl to, kad Dani Filth featuring ir labai gražiai atrodo klipe. Bet, vis dėlto, muzikinis išpildymas man visai linksta prie širdies. Stilistine prasme kūrinys yra stilių miksas, kraujomaiša, nes persipina metalas su (šiuo atveju, labai minimaliu) repavimu (kas beje nėra naujiena šiandieninėje muzikos scenoje, pvz, atsižvelgus į tai, ką labai sėkmingai jau kelis metus daro Falling In Reverse). 

Tiek iš mainstreamo šiam kartui. Sudie.