Nelogiškumai ir paradoksai - pasaulio puošmena?

einaras ir R7wa cia du bratai akrobatai ziuriu :D

Tai kad pirmokams-ketvirtokams niekas pažymių nerašo dar. Be to, mano mokykloj penktokai patys jauniausi.

Šiaip, mano brolis dabar į pirmą eina. Aš jame kiek kitokių blogybių pastebiu. Kartais ateinu jo pasiimti iš mokyklos ir mane beprotiškai nustebino, kai kartą pamačiau jį sėdintį klasėje ir darantį pamokas tuo metu, kai visi kiti jo draugai žaidė ir lakstė koridoriuj. Taip, mokslai svarbu, bet reikia jaust ribas. Manau, kad būtent tokie ir tampa jautriausiais dėl pažymių. Ypač kai iš mokyklos, kurioje nėra lygių ateini į tokią mokyklą, kaip mano, ir suvoki, kad esi tik vienas iš daugelio, vidutinybė.

Nėr už ką . Man patinka taisyti kitų teorijas .

Pirmokams-ketvirtokams rašomi pažymiai raidžių išraiškomis (pvz: P - puiku (10), Lg - labai gerai (9) ir t.t). Man pasakojo pusbrolio mama, kad nuėjusi į tėvų susirinkimą (mano pusbrolis - pirmokas) išgirdo, kad vaikai kiti net negavę P raidės ima verkšlenti. Tai ar tai normalu?

Na, bent jau mano brolis gavęs l.g. nestresuoja per daug. Nors kartais tokios savybės iš visur tikėtis ir stengtis išspausti maksimumą yra labai vertingos. Tik ribas reikia žinoti. Gal taip kartais net geriau, nes tai motyvuoja stengtis, kad kitą kartą gautum dešimt. Nes su mano dabartiniu požiūriu į mokslus, tai sunkiai ką pasiektum . Kartais reikia šeimoj skirtingų personų :).

Visgi, kai stresuojama jau nuo pirmos klasės, tai verčia susimąstyti, kokie despotai yra to vaiko tėvai... Muša jį gal už prastesnį pažymį nei puiku?

Na, tiesiog nemanau, kad tai yra tėvų problemos. Vaikas pats dėl savęs pergyvena ir tiek... Aš irgi negerai pasijaučiu, kai gaunu blogesnį pažymį, bet tėvai mano puikūs. Tai ką, man irgi sakytum, kad tėvų bijau. Nors išlieka ir tokia galimybė. Nors dabar tokių tėvų mažėja, galutinai tokie neišnyks. Vat ir įdomu, koks vaikas išauga iš tokios šeimos... 

Ne, ne, ne taip supratai. Tiesiog tokio amžiaus žmogus kaip tu, jau yra pakankamai susiformavęs, kad galėtų pats suvokti savo klaidas. Pirmokai, tuo tarpu, elgiasi taip, kaip juos išmoko ir prigrasina tėvai, nes tiesiog dar neturi susiformavusio charakterio.

Tai kad pirmokams-ketvirtokams niekas pažymių nerašo dar. Be to, mano mokykloj penktokai patys jauniausi.

Šiaip, mano brolis dabar į pirmą eina. Aš jame kiek kitokių blogybių pastebiu. Kartais ateinu jo pasiimti iš mokyklos ir mane beprotiškai nustebino, kai kartą pamačiau jį sėdintį klasėje ir darantį pamokas tuo metu, kai visi kiti jo draugai žaidė ir lakstė koridoriuj. Taip, mokslai svarbu, bet reikia jaust ribas. Manau, kad būtent tokie ir tampa jautriausiais dėl pažymių. Ypač kai iš mokyklos, kurioje nėra lygių ateini į tokią mokyklą, kaip mano, ir suvoki, kad esi tik vienas iš daugelio, vidutinybė.

Nėr už ką . Man patinka taisyti kitų teorijas .

Pirmokams-ketvirtokams rašomi pažymiai raidžių išraiškomis (pvz: P - puiku (10), Lg - labai gerai (9) ir t.t). Man pasakojo pusbrolio mama, kad nuėjusi į tėvų susirinkimą (mano pusbrolis - pirmokas) išgirdo, kad vaikai kiti net negavę P raidės ima verkšlenti. Tai ar tai normalu?

Na, bent jau mano brolis gavęs l.g. nestresuoja per daug. Nors kartais tokios savybės iš visur tikėtis ir stengtis išspausti maksimumą yra labai vertingos. Tik ribas reikia žinoti. Gal taip kartais net geriau, nes tai motyvuoja stengtis, kad kitą kartą gautum dešimt. Nes su mano dabartiniu požiūriu į mokslus, tai sunkiai ką pasiektum . Kartais reikia šeimoj skirtingų personų :).

Visgi, kai stresuojama jau nuo pirmos klasės, tai verčia susimąstyti, kokie despotai yra to vaiko tėvai... Muša jį gal už prastesnį pažymį nei puiku?

Na, tiesiog nemanau, kad tai yra tėvų problemos. Vaikas pats dėl savęs pergyvena ir tiek... Aš irgi negerai pasijaučiu, kai gaunu blogesnį pažymį, bet tėvai mano puikūs. Tai ką, man irgi sakytum, kad tėvų bijau. Nors išlieka ir tokia galimybė. Nors dabar tokių tėvų mažėja, galutinai tokie neišnyks. Vat ir įdomu, koks vaikas išauga iš tokios šeimos... 

Tai kad pirmokams-ketvirtokams niekas pažymių nerašo dar. Be to, mano mokykloj penktokai patys jauniausi.

Šiaip, mano brolis dabar į pirmą eina. Aš jame kiek kitokių blogybių pastebiu. Kartais ateinu jo pasiimti iš mokyklos ir mane beprotiškai nustebino, kai kartą pamačiau jį sėdintį klasėje ir darantį pamokas tuo metu, kai visi kiti jo draugai žaidė ir lakstė koridoriuj. Taip, mokslai svarbu, bet reikia jaust ribas. Manau, kad būtent tokie ir tampa jautriausiais dėl pažymių. Ypač kai iš mokyklos, kurioje nėra lygių ateini į tokią mokyklą, kaip mano, ir suvoki, kad esi tik vienas iš daugelio, vidutinybė.

Nėr už ką . Man patinka taisyti kitų teorijas .

Pirmokams-ketvirtokams rašomi pažymiai raidžių išraiškomis (pvz: P - puiku (10), Lg - labai gerai (9) ir t.t). Man pasakojo pusbrolio mama, kad nuėjusi į tėvų susirinkimą (mano pusbrolis - pirmokas) išgirdo, kad vaikai kiti net negavę P raidės ima verkšlenti. Tai ar tai normalu?

Na, bent jau mano brolis gavęs l.g. nestresuoja per daug. Nors kartais tokios savybės iš visur tikėtis ir stengtis išspausti maksimumą yra labai vertingos. Tik ribas reikia žinoti. Gal taip kartais net geriau, nes tai motyvuoja stengtis, kad kitą kartą gautum dešimt. Nes su mano dabartiniu požiūriu į mokslus, tai sunkiai ką pasiektum . Kartais reikia šeimoj skirtingų personų :).

Visgi, kai stresuojama jau nuo pirmos klasės, tai verčia susimąstyti, kokie despotai yra to vaiko tėvai... Muša jį gal už prastesnį pažymį nei puiku?

Tai kad pirmokams-ketvirtokams niekas pažymių nerašo dar. Be to, mano mokykloj penktokai patys jauniausi.

Šiaip, mano brolis dabar į pirmą eina. Aš jame kiek kitokių blogybių pastebiu. Kartais ateinu jo pasiimti iš mokyklos ir mane beprotiškai nustebino, kai kartą pamačiau jį sėdintį klasėje ir darantį pamokas tuo metu, kai visi kiti jo draugai žaidė ir lakstė koridoriuj. Taip, mokslai svarbu, bet reikia jaust ribas. Manau, kad būtent tokie ir tampa jautriausiais dėl pažymių. Ypač kai iš mokyklos, kurioje nėra lygių ateini į tokią mokyklą, kaip mano, ir suvoki, kad esi tik vienas iš daugelio, vidutinybė.

Nėr už ką . Man patinka taisyti kitų teorijas .

Pirmokams-ketvirtokams rašomi pažymiai raidžių išraiškomis (pvz: P - puiku (10), Lg - labai gerai (9) ir t.t). Man pasakojo pusbrolio mama, kad nuėjusi į tėvų susirinkimą (mano pusbrolis - pirmokas) išgirdo, kad vaikai kiti net negavę P raidės ima verkšlenti. Tai ar tai normalu?

Tai kad pirmokams-ketvirtokams niekas pažymių nerašo dar. Be to, mano mokykloj penktokai patys jauniausi.

Šiaip, mano brolis dabar į pirmą eina. Aš jame kiek kitokių blogybių pastebiu. Kartais ateinu jo pasiimti iš mokyklos ir mane beprotiškai nustebino, kai kartą pamačiau jį sėdintį klasėje ir darantį pamokas tuo metu, kai visi kiti jo draugai žaidė ir lakstė koridoriuj. Taip, mokslai svarbu, bet reikia jaust ribas. Manau, kad būtent tokie ir tampa jautriausiais dėl pažymių. Ypač kai iš mokyklos, kurioje nėra lygių ateini į tokią mokyklą, kaip mano, ir suvoki, kad esi tik vienas iš daugelio, vidutinybė.

Nėr už ką . Man patinka taisyti kitų teorijas .

Čia su tais žemesnių klasių moksleiviais tikrai kažkas negerai. Mūsų mokykloj tokie dalykai dedasi, kad žiauru. Pažįstu vieną šeštoką, kuris galvoja, kad yra apgailėtinas ir kvailas, nors turi 9.2 vidurkį. Kodėl? Nes jo pažymių vidurkis žemesnis už klasės bendrą vidurkį ir dėl jo tas vidurkis mažesnis, nei galėtų būti. Apskritai, jo mama sakė, kad kartais jis tiesiog specialiai išsisukinėja nuo mokyklos, nes nenori vėl pasirodyti lūzeris, gaudamas 8 ar 9. Nežinau tiksliai visos tos virtuvės, bet kažkas ten labai blogai, jei jau tokie dalykai vyksta. Mano vidurkis panašus, vienas aukštesnių klasėj, bet tai c'mon net jei turėčiau 7 ar 8 vidurkį, koks skirtumas galų gale. Ne pažymiuose gi esmė. Juo labiau, ne šeštoj klasėj.

Kalbant apie tavo logikos ir paradoksų teoriją, su daugeliu minčių sutinku. Vienintelis dalykas, kurį norėčiau šiek tiek pakoreguoti - tavo teorija dėl neįdomaus pasaulio masinio loginio mąstymo atveju. Supranti(vėl ta pati mano litanija ), kiekvieno žmogaus logika yra skirtinga ir kiekvienoje situacijoje yra bent du logiški sprendimai. Mąstymai skirtingi ir kiekvienas prieina prie skirtingos išvados, nors abi jos gali būti teisingos ir logiškos. Kita vertus, pritariu, kad be kvailių ir nelogiškai mąstančių būtų nuobodu gyventi. Negalėtum rodyti į juos ir galvoti, koks pats visgi esi išmintingas .