|
|
|
|
|
Užlipom laiptasi, kalbėjom kas ir kada
Nors manęs ten nebuvo, jis pasakė, kad buvau jo daugas
Kuris atsirado staiga, spoksojaujam į akis
Manau, kad mirei vienas, prieš daug daug metų
O ne, ne aš
Mes niekad nepašėlstam
Stovi akis prieš akį
Su vyru, kuris pardavė pasaulį
Juokiaus ir spaudžaiu jam ranką, grįžau namo
Ieškojau svetimos žemės, metų metus klajojau
Žiūrėjau į begalinius laiptus, kopėm milijoną kalvų
Privalėjau mirti vienas, prieš daug daug metų
Kas žino? Ne aš
Niekad nepašėlstu
Stovi akis prieš akį
Su vyru, kuris pardavė pasaulį
Kas žino? Ne aš
Mes niekad nepašėlstam
Stovi akis prieš akį
Su vyru, kuris pardavė pasaulį
|