Nulinė intencija (I dalis)

Tai, kas kalbama religijose irgi yra filosofija. :) Dėdė Jėzus Kristus, jei ir nebuvo Dievo sūnus, tai buvo bent jau geras filosofas. Visos jo skleidžiamos idėjos apie lygybę, tai, kad reikia padėti silpniesiems, kad visi žmonės yra artimi ir taip toliau ir panašiai gi grynų gryniausia filosofija. Tai nepatiko valdžios dėdėms, už ką Jėzus ir buvo nužudytas. :)Tai, kas rašoma Biblijoje (ir kitų religijų šventosiuose raštose) irgi sausa filosofija. Taigi šiuos raštus skaitydamas kiekvienas gali suprasti savaip ir intepretuoti taip kaip nori.

Beja, ar žinojai, kad Einšteinas buvo tikintis?

O minėtasis "Tėve mūsų"  tinkintiesiems įsigilisnus yra nuostabi malda, nes vienu metu yra pagarbinamas Dievas ("teesie šventas tavo vardas ir teateinie tavo karalystė..."), paprašoma atleidimo ("atleisk mums mūsų kaltes.."), mokoma atleisti kitiems ("kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.." (čia tiktų ta eilutė iš Biblijjos "neteisk, nes būsi teisiams) kaip moki atleisti tu., taip bus aleista ir tau) ir negana to dar ir dievo malonės prašoma (kaddienės mūsų duonos duok mums šiandien..)

Gaila, kad daugeliui žmonių tokia nuostabi malda yra teisiog kasdieninis ritualus ir mažai kas įsigila į tai, kas toje maldoje sakoma. :)

Kas kalbama religijose, būtent Biblijoje šiuo atveju, yra filosofija, bet pats religijos pagrindas nėra įtikinantis (t.y. Jėzus, Buda, Abraomas ar Mahometas). Galbūt filosofija yra kažko verta, bet jos diduma pasisako už savą religiją, kuri vien nuo to tikinimo jai esant teisingai darosi abejotina. O malda kartojama praranda vertę, kaip jau sakiau. Abejoju, ar visi bažnyčioje sėdintis ją kalba nuoširdžiai. O ką jau kalbėti apie kaskartinį įsigilinimą į šios žodžių reikšmę - nemanau, kad ir davatkos bobutės kiekvieną kartą bando suprasti filosofinę maldos reikšmę, nes daugumas tiki dėl to, kad tiki Dievu, o ne dėl filosofinės Biblijos reikšmės. Nuo temos nukrypau, bet ką jau padarysi. Verčiau jau tikėsiu pačios Biblijos abejotina filosofija, negu Jėzaus prisikėlimu. Religija pastaruoju metu išvis darosi panaši į komercijos produktą. Na, o ką iš mūsų pasaulio padarė pinigai - daug baisesnė ir banalesnė tema.

O pas Budą viskas labai įtikinama. Jis nėra aneikoks dievas, o tiesiog paparastas žmogus, skleidęs savo mokymą, dėl kurio buvo nunuodytas. :)

Pas katalikus malda, lygiai tas pats, kas kitur mantros(žmonės, kurie kartoja jas, patys nežino ką sako) - tai dalis meditacijos ir maldų kartojimas padeda susikaupti, nusiraminti ir nukeliauti į savotišką transą (man pačiai nekartą maldos ladėjo susikaupti ir nusiraminti), tik va esmė tame, kad maldos, skirtingai nei mantros turi prasmę, į kurią yra galima gilintis. :)Tos bobutės, kurios eina į bažnyčią dažniausiai nesigilina nei į tai, ką kunigas sako per pamokslus, nei į patį dievo mokymą. Viskas, ką jos žino - tai dešimt dievo įsakymų dažniausiai. Ir to užtenka. Jos tikėjime ieško vilties, susikaupimo, nusiraminimo ir.. tiesiog kaip prastumt dienas. Ir koks skirtumas kas kaip supranta Bibliją? Tai visiškai nesvarbu. Jeigu tu ją supranti tiesiogiai  - gerai. Jeigu stengies įžiūrėti kažkoias perkeltines prasmes dar geriau. Tai kiekvieno žmoga asmeninis pasirinkimas. Ir šiaip pagirtina, kai žmonės randa viltį ir prasmę gyventi. Nesvarbu kame. ;)

Budizmu nelabai domėjausi, negaliu pasakyti. Bet kol kas, tai egzotiškiausia religija mano galva. O induizmas viena iš įdomiausių, vien dėl politeizmo.

Tai, kas kalbama religijose irgi yra filosofija. :) Dėdė Jėzus Kristus, jei ir nebuvo Dievo sūnus, tai buvo bent jau geras filosofas. Visos jo skleidžiamos idėjos apie lygybę, tai, kad reikia padėti silpniesiems, kad visi žmonės yra artimi ir taip toliau ir panašiai gi grynų gryniausia filosofija. Tai nepatiko valdžios dėdėms, už ką Jėzus ir buvo nužudytas. :)Tai, kas rašoma Biblijoje (ir kitų religijų šventosiuose raštose) irgi sausa filosofija. Taigi šiuos raštus skaitydamas kiekvienas gali suprasti savaip ir intepretuoti taip kaip nori.

Beja, ar žinojai, kad Einšteinas buvo tikintis?

O minėtasis "Tėve mūsų"  tinkintiesiems įsigilisnus yra nuostabi malda, nes vienu metu yra pagarbinamas Dievas ("teesie šventas tavo vardas ir teateinie tavo karalystė..."), paprašoma atleidimo ("atleisk mums mūsų kaltes.."), mokoma atleisti kitiems ("kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.." (čia tiktų ta eilutė iš Biblijjos "neteisk, nes būsi teisiams) kaip moki atleisti tu., taip bus aleista ir tau) ir negana to dar ir dievo malonės prašoma (kaddienės mūsų duonos duok mums šiandien..)

Gaila, kad daugeliui žmonių tokia nuostabi malda yra teisiog kasdieninis ritualus ir mažai kas įsigila į tai, kas toje maldoje sakoma. :)

Kas kalbama religijose, būtent Biblijoje šiuo atveju, yra filosofija, bet pats religijos pagrindas nėra įtikinantis (t.y. Jėzus, Buda, Abraomas ar Mahometas). Galbūt filosofija yra kažko verta, bet jos diduma pasisako už savą religiją, kuri vien nuo to tikinimo jai esant teisingai darosi abejotina. O malda kartojama praranda vertę, kaip jau sakiau. Abejoju, ar visi bažnyčioje sėdintis ją kalba nuoširdžiai. O ką jau kalbėti apie kaskartinį įsigilinimą į šios žodžių reikšmę - nemanau, kad ir davatkos bobutės kiekvieną kartą bando suprasti filosofinę maldos reikšmę, nes daugumas tiki dėl to, kad tiki Dievu, o ne dėl filosofinės Biblijos reikšmės. Nuo temos nukrypau, bet ką jau padarysi. Verčiau jau tikėsiu pačios Biblijos abejotina filosofija, negu Jėzaus prisikėlimu. Religija pastaruoju metu išvis darosi panaši į komercijos produktą. Na, o ką iš mūsų pasaulio padarė pinigai - daug baisesnė ir banalesnė tema.

Man yra tekę lankytis normaliose krikščioniškose bažnyčiose Italijoje bei Vokietijoje (ten apsilankymai labiausiai įsiminė) ir aš nustebau pamačius kiek daug jaunų žmonių, kurie akivaizdžiai meldėsi nuoširdžiai. Lietuvos bažnyčiose nelabai to teko matyti. Tik tiek norėjau pridurti.

Tai, kas kalbama religijose irgi yra filosofija. :) Dėdė Jėzus Kristus, jei ir nebuvo Dievo sūnus, tai buvo bent jau geras filosofas. Visos jo skleidžiamos idėjos apie lygybę, tai, kad reikia padėti silpniesiems, kad visi žmonės yra artimi ir taip toliau ir panašiai gi grynų gryniausia filosofija. Tai nepatiko valdžios dėdėms, už ką Jėzus ir buvo nužudytas. :)Tai, kas rašoma Biblijoje (ir kitų religijų šventosiuose raštose) irgi sausa filosofija. Taigi šiuos raštus skaitydamas kiekvienas gali suprasti savaip ir intepretuoti taip kaip nori.

Beja, ar žinojai, kad Einšteinas buvo tikintis?

O minėtasis "Tėve mūsų"  tinkintiesiems įsigilisnus yra nuostabi malda, nes vienu metu yra pagarbinamas Dievas ("teesie šventas tavo vardas ir teateinie tavo karalystė..."), paprašoma atleidimo ("atleisk mums mūsų kaltes.."), mokoma atleisti kitiems ("kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.." (čia tiktų ta eilutė iš Biblijjos "neteisk, nes būsi teisiams) kaip moki atleisti tu., taip bus aleista ir tau) ir negana to dar ir dievo malonės prašoma (kaddienės mūsų duonos duok mums šiandien..)

Gaila, kad daugeliui žmonių tokia nuostabi malda yra teisiog kasdieninis ritualus ir mažai kas įsigila į tai, kas toje maldoje sakoma. :)

Kas kalbama religijose, būtent Biblijoje šiuo atveju, yra filosofija, bet pats religijos pagrindas nėra įtikinantis (t.y. Jėzus, Buda, Abraomas ar Mahometas). Galbūt filosofija yra kažko verta, bet jos diduma pasisako už savą religiją, kuri vien nuo to tikinimo jai esant teisingai darosi abejotina. O malda kartojama praranda vertę, kaip jau sakiau. Abejoju, ar visi bažnyčioje sėdintis ją kalba nuoširdžiai. O ką jau kalbėti apie kaskartinį įsigilinimą į šios žodžių reikšmę - nemanau, kad ir davatkos bobutės kiekvieną kartą bando suprasti filosofinę maldos reikšmę, nes daugumas tiki dėl to, kad tiki Dievu, o ne dėl filosofinės Biblijos reikšmės. Nuo temos nukrypau, bet ką jau padarysi. Verčiau jau tikėsiu pačios Biblijos abejotina filosofija, negu Jėzaus prisikėlimu. Religija pastaruoju metu išvis darosi panaši į komercijos produktą. Na, o ką iš mūsų pasaulio padarė pinigai - daug baisesnė ir banalesnė tema.

Tai, kas kalbama religijose irgi yra filosofija. :) Dėdė Jėzus Kristus, jei ir nebuvo Dievo sūnus, tai buvo bent jau geras filosofas. Visos jo skleidžiamos idėjos apie lygybę, tai, kad reikia padėti silpniesiems, kad visi žmonės yra artimi ir taip toliau ir panašiai gi grynų gryniausia filosofija. Tai nepatiko valdžios dėdėms, už ką Jėzus ir buvo nužudytas. :)Tai, kas rašoma Biblijoje (ir kitų religijų šventosiuose raštose) irgi sausa filosofija. Taigi šiuos raštus skaitydamas kiekvienas gali suprasti savaip ir intepretuoti taip kaip nori.

Beja, ar žinojai, kad Einšteinas buvo tikintis?

O minėtasis "Tėve mūsų"  tinkintiesiems įsigilisnus yra nuostabi malda, nes vienu metu yra pagarbinamas Dievas ("teesie šventas tavo vardas ir teateinie tavo karalystė..."), paprašoma atleidimo ("atleisk mums mūsų kaltes.."), mokoma atleisti kitiems ("kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.." (čia tiktų ta eilutė iš Biblijjos "neteisk, nes būsi teisiams) kaip moki atleisti tu., taip bus aleista ir tau) ir negana to dar ir dievo malonės prašoma (kaddienės mūsų duonos duok mums šiandien..)

Gaila, kad daugeliui žmonių tokia nuostabi malda yra teisiog kasdieninis ritualus ir mažai kas įsigila į tai, kas toje maldoje sakoma. :)

Kas kalbama religijose, būtent Biblijoje šiuo atveju, yra filosofija, bet pats religijos pagrindas nėra įtikinantis (t.y. Jėzus, Buda, Abraomas ar Mahometas). Galbūt filosofija yra kažko verta, bet jos diduma pasisako už savą religiją, kuri vien nuo to tikinimo jai esant teisingai darosi abejotina. O malda kartojama praranda vertę, kaip jau sakiau. Abejoju, ar visi bažnyčioje sėdintis ją kalba nuoširdžiai. O ką jau kalbėti apie kaskartinį įsigilinimą į šios žodžių reikšmę - nemanau, kad ir davatkos bobutės kiekvieną kartą bando suprasti filosofinę maldos reikšmę, nes daugumas tiki dėl to, kad tiki Dievu, o ne dėl filosofinės Biblijos reikšmės. Nuo temos nukrypau, bet ką jau padarysi. Verčiau jau tikėsiu pačios Biblijos abejotina filosofija, negu Jėzaus prisikėlimu. Religija pastaruoju metu išvis darosi panaši į komercijos produktą. Na, o ką iš mūsų pasaulio padarė pinigai - daug baisesnė ir banalesnė tema.

O pas Budą viskas labai įtikinama. Jis nėra aneikoks dievas, o tiesiog paparastas žmogus, skleidęs savo mokymą, dėl kurio buvo nunuodytas. :)

Pas katalikus malda, lygiai tas pats, kas kitur mantros(žmonės, kurie kartoja jas, patys nežino ką sako) - tai dalis meditacijos ir maldų kartojimas padeda susikaupti, nusiraminti ir nukeliauti į savotišką transą (man pačiai nekartą maldos ladėjo susikaupti ir nusiraminti), tik va esmė tame, kad maldos, skirtingai nei mantros turi prasmę, į kurią yra galima gilintis. :)Tos bobutės, kurios eina į bažnyčią dažniausiai nesigilina nei į tai, ką kunigas sako per pamokslus, nei į patį dievo mokymą. Viskas, ką jos žino - tai dešimt dievo įsakymų dažniausiai. Ir to užtenka. Jos tikėjime ieško vilties, susikaupimo, nusiraminimo ir.. tiesiog kaip prastumt dienas. Ir koks skirtumas kas kaip supranta Bibliją? Tai visiškai nesvarbu. Jeigu tu ją supranti tiesiogiai  - gerai. Jeigu stengies įžiūrėti kažkoias perkeltines prasmes dar geriau. Tai kiekvieno žmoga asmeninis pasirinkimas. Ir šiaip pagirtina, kai žmonės randa viltį ir prasmę gyventi. Nesvarbu kame. ;)

Pasakos skirtos tik vaikams. Nors aš pasisakau už vaikų mokymą ir profesionalų ugdymą nuo pat mažųjų jų dienų ir manau, jog tos pasakų knygos beveik nesuteikia naudos, išskyrus mokinimasį skaityti, bet iš tikro pasakos yra naudingos tuo, jog skatina vaikų fantaziją. Gal tai nėra žiauriai reikalingas dalykas, bet užtai vaikai su fantazija nebūna tušti, o tas svarbiausia. Pagal užmanymą, pasakos turi kažkokį tai pamokymą. Tarkim, visada blogiukai pasakose pralaimi, o geriečiai po ilgos kovos triumfuoja. Tas dalykas turėtų vaikus skatinti gerai elgtis. Deja, realybėje yra ne taip... 

Tikrai smagu žinoti, kad jau daugmaž, o gal ir visiškai žinai savo misiją šiame gyvenime. Nežinau, kokio velnio tas Milošas tau pripūtė į galvą, bet negaliu sutikti su tomis mintimis. Religiją pakeitė filosofija? Nežinau, ar tai iš viso įmanoma. Tai pernelyg skirtingi dalykai, kad jie galėtų kaip nors mainytis tarpusavyje, pakeisti vienas kitą. Vis kartojami žodžiai praranda vertę? Manau, tai ne dėl žodžių kaltės. Žodžiai atrodo pakankamai teisingi. Tiesiog tie žodžiai pernelyg DAUG kišami žmonėms į galvas. Žmonės juos atmintinai iškalę, jiems jau bloga nuo jų kartojimo... Bet tai nėra jų vertės paradimas. Tai tik toks įsitikinimas. O filosofu gali būti bet kas. Tik vieni yra paprastieji, laisvieji filosofai, o kiti specializuoti filosofai, daugiau išmanantys apie tai, nes tai jų profesija. Aš pati labai vertinu filosofiją, man tai vienas įdomiausių mokslų pasaulyje. Kiap dažnai kinta filosofinės idėjos, aš negaliu pasakyti. Manau, jos kinta kaskart žmogui sumąsčius kažką naujo, bet ar tai gryna tiesa, tas neaišku... Bendros filosofinės idėjos nekinta per daugelį metų, jos nusistovėjusios ir nepakeičiamos. O ką manyti apie religiją, aš jau ir pati nebežinau. Neturiu savo konkrečios nuomonės dar apie ją...

Kartais tingumas nebūtinai gali būti bloga yda, čia žiūrint, kaip į jį pažvelgsi. Reikia pagalvoti ir apie gerąją tingumo pusę. Pvz.: argi aktyvus ir visur skubantis žmogus, sugalvotų kaip išrasti dviratį? ne, jis turėtų sėdėti ir mąstyti. Tie žmonės, kurie yra aktyvūs, bet ne fiziškai, o protu per savo fizinį tingumą gali daugiau pasiekti, nei kad būdami aktyvūs fiziškai (to priešingybė sportininkai). Bet kai žmogus būna tingus tiek fiziškai, tiek protiškai, tada jau gręsia jo degradavimas. Tiesiog, nuo nieko neveikimo ir nieko negalvojimo. Pritariu dėl to, jog tai prigimtinė žmogaus yda, kurios iki galo ištaisyti neįmanoma, bet kad ją prislopinti galima motyvacijos dėka - tas gryna teisybė. Plepėjimas naudos neduoda - irgi teisybė. Bet juk ne visai atvejais ir ne su visais žmonėmis būna tas pats. Kai kurie žmonės gali atnešti naudos savo kalbomis. Na bet žinoma, juk šiuo atveju, mokytojo jau niekas nebepamokins :D 

Tai, kas kalbama religijose irgi yra filosofija. :) Dėdė Jėzus Kristus, jei ir nebuvo Dievo sūnus, tai buvo bent jau geras filosofas. Visos jo skleidžiamos idėjos apie lygybę, tai, kad reikia padėti silpniesiems, kad visi žmonės yra artimi ir taip toliau ir panašiai gi grynų gryniausia filosofija. Tai nepatiko valdžios dėdėms, už ką Jėzus ir buvo nužudytas. :)Tai, kas rašoma Biblijoje (ir kitų religijų šventosiuose raštose) irgi sausa filosofija. Taigi šiuos raštus skaitydamas kiekvienas gali suprasti savaip ir intepretuoti taip kaip nori.

Beja, ar žinojai, kad Einšteinas buvo tikintis?

O minėtasis "Tėve mūsų"  tinkintiesiems įsigilisnus yra nuostabi malda, nes vienu metu yra pagarbinamas Dievas ("teesie šventas tavo vardas ir teateinie tavo karalystė..."), paprašoma atleidimo ("atleisk mums mūsų kaltes.."), mokoma atleisti kitiems ("kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.." (čia tiktų ta eilutė iš Biblijjos "neteisk, nes būsi teisiams) kaip moki atleisti tu., taip bus aleista ir tau) ir negana to dar ir dievo malonės prašoma (kaddienės mūsų duonos duok mums šiandien..)

Gaila, kad daugeliui žmonių tokia nuostabi malda yra teisiog kasdieninis ritualus ir mažai kas įsigila į tai, kas toje maldoje sakoma. :)

Kas kalbama religijose, būtent Biblijoje šiuo atveju, yra filosofija, bet pats religijos pagrindas nėra įtikinantis (t.y. Jėzus, Buda, Abraomas ar Mahometas). Galbūt filosofija yra kažko verta, bet jos diduma pasisako už savą religiją, kuri vien nuo to tikinimo jai esant teisingai darosi abejotina. O malda kartojama praranda vertę, kaip jau sakiau. Abejoju, ar visi bažnyčioje sėdintis ją kalba nuoširdžiai. O ką jau kalbėti apie kaskartinį įsigilinimą į šios žodžių reikšmę - nemanau, kad ir davatkos bobutės kiekvieną kartą bando suprasti filosofinę maldos reikšmę, nes daugumas tiki dėl to, kad tiki Dievu, o ne dėl filosofinės Biblijos reikšmės. Nuo temos nukrypau, bet ką jau padarysi. Verčiau jau tikėsiu pačios Biblijos abejotina filosofija, negu Jėzaus prisikėlimu. Religija pastaruoju metu išvis darosi panaši į komercijos produktą. Na, o ką iš mūsų pasaulio padarė pinigai - daug baisesnė ir banalesnė tema.

Tai, kas kalbama religijose irgi yra filosofija. :) Dėdė Jėzus Kristus, jei ir nebuvo Dievo sūnus, tai buvo bent jau geras filosofas. Visos jo skleidžiamos idėjos apie lygybę, tai, kad reikia padėti silpniesiems, kad visi žmonės yra artimi ir taip toliau ir panašiai gi grynų gryniausia filosofija. Tai nepatiko valdžios dėdėms, už ką Jėzus ir buvo nužudytas. :)Tai, kas rašoma Biblijoje (ir kitų religijų šventosiuose raštose) irgi sausa filosofija. Taigi šiuos raštus skaitydamas kiekvienas gali suprasti savaip ir intepretuoti taip kaip nori.

Beja, ar žinojai, kad Einšteinas buvo tikintis?

O minėtasis "Tėve mūsų"  tinkintiesiems įsigilisnus yra nuostabi malda, nes vienu metu yra pagarbinamas Dievas ("teesie šventas tavo vardas ir teateinie tavo karalystė..."), paprašoma atleidimo ("atleisk mums mūsų kaltes.."), mokoma atleisti kitiems ("kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.." (čia tiktų ta eilutė iš Biblijjos "neteisk, nes būsi teisiams) kaip moki atleisti tu., taip bus aleista ir tau) ir negana to dar ir dievo malonės prašoma (kaddienės mūsų duonos duok mums šiandien..)

Gaila, kad daugeliui žmonių tokia nuostabi malda yra teisiog kasdieninis ritualus ir mažai kas įsigila į tai, kas toje maldoje sakoma. :)