Ko gero sutinku, kad šventoji žemė simbolizuoja ramybę su savimi. Taip, būtent. Pagal mano interpretacijos scenarijų veiksmažodžiai liepiamoje nuosakoje taikintini individo "aš" asmeniui, tad "greet...,create..., seek..., crawl..." dėsningai, eilės tvarka vaizduoja kenčiančios sielos metamorfozę. Pirma, bandymas taikiai susipažinti, nepavykus - kyla sąmišis. Per visą tą laikotarpį individo "aš" ragina protą surasti kompromisą - sielos ramybę. Patyrus pralaimėjimą, tenka ropom  ir galutinai (final =ultimate) ištrukti iš dominuojančiojo priespaudos.

Ačiū už vertingas pastabas.

Turiu pripažinti, netikėti sprendimai verčiant iš esmės visą dainą, visiškai priešinga tam, kaip aš versčiau. Gan sunkiai skaitėsi, bet buvo įdomu. Dar vienas sudėtingas PL tekstas.

Sutinku, kad vėl kalba eina apie vidinį veikėjo pasaulį bei jo stovėseną priešais visuomenę. Nors negaliu pasakyti, ar tai tikrai yra asmenybės susidvejinimas. Galbūt viskas yra daug paprasčiau - veikėjas tiesiog kalbasi su savimi, gal su savo vidiniu alter ego. Visi mes turim tą atskirą, nepriklausomą, vidinį balsą, kurio kartais stengiamės neklausyti, nes jis iššaukia mumyse kažką, ko mūsų ego nenori matyti ir girdėti, nes tai yra nepatogu užprogramuotame, sistemuotame gyvenime. Ir šioje dainoje jis tarsi susiduria akis į akį su tuo balsu ir pripažįsta, kad yra silpnas, nes negali sukurti harmoningo santykio su tuo balsu ir dėl to kenčia, nuolatos atsidurdamas skirtingose barikadų pusėse kovoje tarp savęs ir savo vidinio balso.

"Seek hallowed land" - "ieškok, siek savo šventos žemės, aka, savo šventos ramybės su savimi", tai tarsi optimistinis paskatinimas sau, perteiktas fizinės žemės metafora, kuri žinoma, gali kelti asociacijas su Izraeliu, bet tai nėra tai, į ką reikėtų koncentruotis.

"Ultimate escape" pavadinčiau ne "didžiausiu", o "galutiniu pabėgimu/išsigelbėjimu" - paskutinė stotelė, paskutinis mūšis, pasiekta taika.

Na ir čia tik pora dalių, apie kurias galiu kažką pasakyti, šiaip visa daina yra pilna vietų, kurias reikia atskirai apšnekėti, o man dar reikia laiko daugiau įsiskaityti, įsiklausyti ir pabandyti sukurti interpretaciją, nes vienu kartu aprėpti visko neišeina.

Hallowed land – Šventoji (pašventinta) žemė. Ką galima vadinti tuo vardu? Izraelį, tėvynę, o gal teritoriją, aplaistytą krauju? Nikas Holmsas čia dainuoja tikrai ne apie konkrečią šalį. Kalba, greičiausiai, eina apie asmenybės teritoriją individo smegenyse. Susidvejinusi, ar suskilusi dar smulkiau, asmenybė kovoja už dominavimą smegenyse, kitaip sakant, siekia kontroliuoti individą.

Dabar įvardžiai „tu“ (o gal net „jūs“) ir „aš“, kas slypi už jų. Manau „tu“ ir „aš“ vienas kitam svetimi, nepažįstami vieno žmogaus fantomai. Susidvejinimas – skausminga būsena ir noras nutolti nuo konkurento yra visai suprantamas. Nikas maksimaliai stengiasi apsunkinti teksto interpretaciją. „Nepažįstamą sveikink atviru delnu, /Kelk sumaištį, - tu gi ne viso proto.“ Sveikink, pamojuodamas iškeltu delnu – draugiškumo gestas. Tačiau „sveikink“ atviru delnu per žandą – agresijos išraiška. Išvada: žmogaus protas sumaištyje, meldžia apsistoti vienam kažkuriam ir įkurti žarijas – atgaivinti sveiką protinę veiklą. Individo „aš“ prašo „jo“ susirasti savo Jeruzalę ir ten užsidaryti.

 „Jis“ reiškiasi aktyviai – visas gyvenimas per dieną. Kova tarp „jo“ ir „manęs“ vyksta permainingai, keldama individui skausmą ir sekindama jį. Atskilusi asmenybė stebi ir analizuoja antrąją. Veidrodyje atsispindįs išblyškęs veidas išduoda, kad „predomination's sustain“. Vėl Nikas pasistengė. Jei dominavimas individui nėra neigiamas padarinys kaip, sakykim, liga, tada „sustain“ reiškia „išlaikyti, palaikyti, sustiprinti būseną“, bet jei tai prastas reikalas, tada „sustain“ reikėtų suprasti kaip „patirti, atlaikyti, iškentėti tokią būseną“.

Darosi visai neaišku, kuri pusė dominuoja, kuri bando padaryti didžiausią pabėgimą (ultimate escape).

Dar vienas kovos būdas – viliojimas. Perviliotos mintys mažina antrininko siluetą, nutraukia jo sąsajas su individu.

 Dabar man gražiausia teksto vieta: „You've beckoned before, you'll never do it again /You've prayed before who are the prayers for.“

Čia vyksta lūžis šiame kare. Viena pusė, sakyčiau individo „aš“, atsispyrė viliojimo žabangoms. Antagonisto malda sukalbėta anksčiau, nei ji bus individo išklausyta.

Baigiamasis posmas yra individo suvoktas strategijos planas. Šalintis, arba vyti šalin vedlius-kvailius ir iškentėti savo sielos įsitaisymą patogiai atsilošus ir pasižadėti sau, kad „anas“ tėra atminties objektas.