Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Paskutinė perskaityta knyga

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
 

Puslapiai: 123456 ... 49
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
remlitkai
2020 m. liepos 27 d. 11:00:01 2020-07-27 11:00:59
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

s


Atsakyti
remlitkai
2020 m. liepos 27 d. 10:59:44
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Bet ar tikrai būtų toks pat malonumas skaityti tūkstantąjį puslapį kaip ir šimtąjį tokią Tolstojaus knygą? Juk siužeto vingiai nėra beribiai ir rašytojo intencija yra sudėlioti siužetą tam tikruose rėmuose, kad veikėjai ir siužetas neblanktų.


Atsakyti
Pazistu_Mykola
2020 m. balandžio 14 d. 09:33:55 2020-04-14 09:51:22
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

EDIT: panaikinau savo trumpą opusą apie Žemaitę ir Joyce, pasirodė kiek žiauroka literatūrinio jaunimo atžvilgiu. Nebuvo galimybės ištrint.


Atsakyti
einaras13
2020 m. balandžio 13 d. 13:44:31
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

James Joyce — Dubliniečiai.

Savotiškos istorijos, turi bendrą mintį, bet realistinis debiutuojančio Džoiso stilius bado akis. Daugiau apie šią knygą pakomentavau savo blog'e (nuoroda). Vertinimas: 7,8/10. 

 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Alvydas1
2020 m. balandžio 11 d. 20:54:53
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Kažkaip nesusimąsčiau dėl to, nors tas repetytavumas gali būti ir iš ankstyvesnių jo knygų. Pas Styveną Kingą tas jau apčiuopiamai pastebima. Rašant daug ir didelės apimties kūrinius, manau labai sunku atsiriboti nuo ankstesnių savo darbų. Murakami skaitau maždaug po knygą į porą metų, tad man jis velniškai šviežias. Va tik 1Q84 sugraužiau per mėnesį ir pasikartojimai per visas tris dalis ėmė net nervinti, ko nebuvo skaitant Dansu Dansu. Beje, laiko tarpas tarp Avies Medžioklės ir Dansu buvo gal 4 metai.


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
Pazistu_Mykola
2020 m. balandžio 11 d. 16:51:47
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

O nesusidarė įspūdis, kad 1Q84 yra tiesiog toks sumestinis ankstesnių knygų pyragas? Nes aš irgi skaičiau kone viską, kas lietuviškai išleista, bet šita knyga buvo pirma, kuria realiai nusivyliau. Tarsi jau skaitęs būtum. Ilgumas irgi pliusų nepridėjo, nes galiausiai virto užduotimi kaip nors pabaigt. Aišku, būtų pirma perskaityta jo knyga, sakyčiau, taip, labai įdomu, bet kai tarsi žinai, kas bus toliau, nebelieka to malonumo. Labai Haruki paskendęs savo tam stiliui, žmonės jau ir karikatūras piešia https://archive.nytimes.com/www.nytimes.com/interactive/2012/06/01/books/review/03snider.html


Atsakyti
einaras13
2020 m. balandžio 9 d. 16:51:24
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Turiu visą trilogiją pas save namuose. Gal po pažinties su Džoisu teks pereiti prie Murakami, nes jūsų pristatymas pakankamai intriguoja {#}


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Alvydas1
2020 m. balandžio 9 d. 16:46:46 2020-04-09 16:49:50
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Ką tik baigiau  Haruki Murakami  trilogiją  1Q84. Išankstinės recenzijos manęs nejaudino, tiesiog žūtbūt norėjau paskaityti šio autoriaus naujų darbų. Haruki turi to draivo, traukos lietuviškai, kad kartą perskaitęs jo knygą, po kurio laiko pajunti magnetinę trauką ką nors paskaityti iš jo lobyno. Tingiu daug grimzti į analogijas, tiesiog pareikšiu – Muirokami fenomenas. Jis perpina detektyvinius siužetus su mistiniu fentezi, užslopintu iki miglotos realybės, kuri tave gali bauginti ir tuo pačiu labai vilioja.

Po jo Avies Medžioklės graibau ko ne kiekvieną jo naują knygą. Nesakyčiau, kad Murakami koks genijus, jis tiesiog intriguojantis, kaip Denas Braunas, tik poliarizuotai. Murakami siužetas neturi super ekšen tėkmės, priešingai, jis labai lėtas ir išplautas. Jokių orientyrų, vien užuominos ir nuojautos. Man tinka toks medžiagos pateikimas. 1Q84 turi minusą, jis pernelyg ištemtas, daug pasikartojimų, bet pliusas tame, kad ir po pertraukos įsikerti į istoriją – kaip bebūtų, vis gi trilogija.

Rekomenduoju niekur neskubantiems, bet intrigos mėgėjams.


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
edzkaa1
2020 m. kovo 12 d. 23:18:43
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

J. P. Sartre - Šleikštulys.

Netikėtai lengvai skaitėsi ir ganėtinai įtraukė, suvalgiau per keletą dienų, matyt kažkas sutapo. Tik nežinau, ką dabar su tuo veikti toliau, pradedu įtarti, kad egzistuoju..

 

____________________
"In the age of information, ignorance is a choice" - Donny Miller
Atsakyti
Amaya
2018 m. rugpjūčio 9 d. 17:17:39 2018-08-09 17:18:45
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Stephen King - Kerė. Seno leidimo, dar puikuojasi "Siaubų skrynelė" ant knygos viršelio.

Skaičiau per laisvas minutes darbe, tad gal dėl to vėl sunku būdavo grįžti į istoriją. Na, per tiek metų nebuvo neįmanoma negirdėti apie tragišką Kerės likimą. Ištraukos skaitytos mokykloje, filmai paspoilino kažkiek siužetą, tačiau užsidėti pliusiuką savo "Perskaitytų knygų sąraše" niekada nevėlu :)


____________________
Laugh, and the world laughs with you; weep, and you weep alone
Atsakyti
4Blackberry
2018 m. liepos 21 d. 22:24:01
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Neteko domėtis tuo sąrašu, tai tik iš savo žinių lygio pasakiau taip.


____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Atsakyti
einaras13
2018 m. liepos 21 d. 21:58:12
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Šimtmečio knygų šimtuke 7 vietai įvertintas romanas yra per daug ignoruojamas? Tai, kad jo nėra mokyklos programose, nėra ignoravimas.

 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
4Blackberry
2018 m. liepos 21 d. 21:35:48
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Ievos Simonaitytės "Aukštujų Šimonių likimas" (1935).

Trumpai pasakius, tai yra labai geras lietuviškas romanas, kuris galbūt nepelnytai yra per daug ignoruojamas. Bet sunku pasakyti, ar vertas jis daugiau dėmesio, kai rodos, realizmas ir misticizmas pernelyg glaudžiai persipynę jame. Bet romaną verta skaityti, jis gali sukelti daug įvairių emocijų, Simonaitytė rašo labai gražia vaizdinga kalba, galima pasimokyti iš tam tikrų situacijų matant veikėjų elgesio modelius.

Išsamesnį atsiliepimą apie knygą galima rasti mano tinklaraštyje, kurio nuorodą galima rasti informacijoje apie mane. Jeigu tatai kam nors įdomu pasirodys.

O vertinimas 8,5/10.


____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Atsakyti
4Blackberry
2018 m. liepos 20 d. 10:57:18
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Labiausiai patiko Haruki Murakami ir Kurto Vonneguto darbo etikos (artimiausios, priimtiniausios). Čia komentuojant žemiau pateiktą straipsnį :D


____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Atsakyti
Konditerijus
2018 m. birželio 12 d. 05:47:36
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

https://m.delfi.lt/veidai/kultura/article.php?id=78115725


____________________
Behind the door/ The poison door/ The puppets dance on a burning floor..
Atsakyti
Alvydas1
2018 m. birželio 7 d. 08:43:02
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Dovanokit, kirilicos transkripcija man per sudėtinga, todėl copypastinu originalo pavadinimą.

Алексей Ракитин -  Смерть, идущая по следу...

Kažkada, dar studijų laikais, teko girdėti kraupią 9 studentų turistų žuvimo Uralo kalnų  šiaurėje istoriją. Žūties priežastys buvo labai mįslingos: kažkas privertė turistus sprukti iš palapinės pusiau išrengtiems į žvarbią žiemą, rūbus palikus viduje bei išbarsčius aplinkui. Tris sušalo ant kalno šlaito pakeliui į mišką, du mirė prie laužo šalia kedro, o dar keturi buvo rasti vėliau skardžio dugne upelio vagoje. Youtubėj https://www.youtube.com/watch?v=oMm0-6UAVpE    7 numeriu pasakojama apie šį incidentą taip ir vadinamą „Diatlovo incidentas“. Yra Wikipedijos straipsnis https://lt.wikipedia.org/wiki/Diatlovo_perėjos_incidentas ,kur pateikiamos įvairios incidento versijos nuo lavinos iki ateivių.

Aleksėjaus Rakitino knygoje „Pėdsakais sekanti mirtis“ paneigiamos visos anksčiau kurtos versijos ir pasirinkta kriminalinė – kontržvalgybinė versija. Knyga nėra detektyvinis romanas, tai konkretus išsamus kriminalinis tyrimas iš naujo, pasitelkiant dabar jau išslaptintą visą prieinamą medžiagą. Nepaprastai detaliai ir kruopščiai aprašoma 1959 metų tyrėjų ir medicininių išvadų dokumentacija, pateikiamos foto nuotraukos iš žuvusiųjų fotoaparatų bei nuotraukos iš teismo medicinos ataskaitos ir iš įvykio vietos (kai kurios gan kraupios). Rakitinas imasi darbo visas tas nepaaiškinamas detales sudėlioti taip, kad gautųsi vienintelė logiška prielaida ir jam tai pavyksta. Viskas, kas kitų tyrėjų buvo apeita ar nutylėta, kaip absoliučiai nepaaiškinama, Rakitinui tampa logiškomis jo pasakojamo įvykio epizodų detalėmis. Knygoje apstu ekskursų į biografijas, kurios šiame incidente turėjo lemiamos įtakos. Nors knyga greičiau kriminalinė byla, tačiau ji išdėstyta taip, kad negali nuo jos atsitraukti – vis paliekama nežinomybės pauzė.

Vienas minusas yra tas, kad autorius demonstruoja savo ego, kaip vienintelis neklystantis, o ankstesnius tyrėjus pašiepdamas su gan nemenka doze sarkazmo.

Nors Diatlovo perėjos incidentas dar laikomas mįsle, manau, kad Rakitinas ją įminė, tad tam reikalui vertėtų platesnio paviešinimo ir pagaliau padėti tašką.


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
einaras13
2018 m. birželio 1 d. 20:14:43
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

„Doriano Grėjaus portretas“ iš tamstos susilaukė panašių įžvalgų kaip ir iš manęs. Tik aš jau prieš kelis metus skaičiau, pasimiršo siužetas, tik kai kurias detales atsimenu.

Džoiso neskaitęs nieko, tačiau „Ulisas“ jau seniai nusipirktas ir stovi neskaitytas. Gal ir man teks imtis šio skaitinio, nors namuose yra minimum 40 neskaitytų knygų, kurios išties yra mano privati nuosavybė, taip kad bus smagu kibti į šią veiklą.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
4Blackberry
2018 m. birželio 1 d. 19:27:10 2018-06-01 19:28:35
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Šiandien pabaigiau kelis paskutinius likusius vienos iš pristatomų knygų puslapius, kurie vis įžūliai lįsdavo į akis ir pasąmonę, knygai gulint atverstai kasdien matomoje vietoje. Kodėl pristatau dvi knygas vienu kartu:

1) jos abi yra sustelkusios į vieną fizinį objektą - du viename

2) jos abi turi panašų pavadinimą

3) abiejų romanų pagrindiniai veikėjai išgyvena vidinius konfliktus

4) abu autoriai yra airių kilmės

 

Pradedu nuo pirmosios - Oscar Wilde "Doriano Grėjaus portretas" (1890). Šios knygos skaitymas man buvo tikra kelionė be stotelių. Vos perskaičius pirmuosius sakinius, pirmuosius veikėjų dialogus, susidarius pirminį įspūdį apie juos, kitame puslapyje jau, rodos, ta nuomonė įgauna visai kitokį atvaizdą. Galbūt taip yra dėl Doriano Grėjaus dar nesusiformavusios asmenybės, ir vėliau akivaizdinio jos kitimo.

Iš personažų, ir lordas Henris Votonas šiame romane yra ne mažiau įdomus veikėjas, vertas lygiaverčio dėmesio. Apie jį mano nuomonė romane keitėsi daugybę kartų, ir aš vis negalėjau atsistebėti, kad tokia asmenybė išvis egzistuoja kažkokioje ertmėje, vis svarsčiau, ir dar dabar kyla mintys, ar toks žmogus realybėje šiais laikais gali egzistuoti. Autoriaus trečiojo asmens pasakojimu, toji asmenybė yra pavojinga, turėti ryšių su tokiu žmogumi yra pavojinga, bet būtent dėl to tie ryšiai ir intriguoja. Įdomu matyti, kaip vienas žmogus atėjęs į kito žmogaus gyvenimą, gali padaryti tiek pokyčių su juo, gali padaryti tiek daug įtakos tolimesnei asmenybės raidai, jos vystymuisi, pasaulėžiūros kitimui, o vienu svarbiausiu aspektų, bent šiame kontekste - požiūrio į save, kaip fiziškai jauną asmenį, pasikeitimą, netgi suradikalėjimą.

Hedonizmas - tai viena ryškesnių temų, išsiskiriančių šiame Vaildo romane, o šis, be abejo, glaudžiai ir tiesiogiai susijęs su jaunystės tema. Šalia to yra tai, kas sukuria visą tą taip reikalingą geram romanui žmogų plėšančio dualumo dramą, kai troškimas amžinai likti jaunu, mėgautis jaunystės teikiamais malonumais susikerta su vidiniais prieštaravimais, moraliniais, savo puikybės apakintais nuklydimais, kurių pasėkmės pasireiškia labai aštriais ir kitų žmonių (ne)laisvę liečiančiais atoveiksmiais.

Dalis romano genialumo slypi tame, kad įvykiai, jų sekos yra nenuspėjami, ir kai kas nors įvyksta, tai būna tam tikro laipsnio šokas ne tik veikėjams, bet ir pašaliniui skaitytojui. Pavyzdžiui, dideli šuoliai laike, kai veiksmas gražiai nuosekliai vystosi vienoje dabartizmo realybėje, o tada staiga pradedama rašyti kaip viskas yra po kelių metų. Galbūt tai tik mano asmeninis nepasitenkinimas tokiu autorių sprendimu knygose, bet tai vis tiek negali neprisidėti prie nuomonės apie knygą formulavimo. Taip pat, pradžioje tikiesi visai kitokio tarpasmeninio ryšio tarp veikėjų, bet romanui vystantis, tie santykiai pasikreipia ne taip kaip tikėjaisi ar slapčia netgi norėjai, įgavęs veikėjų asmenybių, jų koreliavimo kartu pradmenis.

Šis romanas yra klasika, ir skaityti aš jį leidau sau kaip klasiką, nieko iš jo nesitikėdama ir priimdama tokį, koks yra. Suprantu, kad autoriaus tikslas atskleisti esmę, todėl jis ir nesileidžia į per dideles detales, nesigilina į pašalinių, foninių veikėjus gyvenimus, pereina per juos paviršiumi, tik prisiliesdamas. Pagal mano suvokimą, romano tikslas buvo atskleisti vidinę jauno, fiziškai gražaus (standartiškai) žmogaus dramą bei išaukštinti jaunystę, o nei paviršinio grožio, nei jaunystės aukštinimai man visai neimponuoja, taigi mano bendras vertinimas yra smarkiai to paveikiamas. Negaliu drįsti galvoti, kas romane turėtų būti pakeista, kad jis man būtų tobulas, nors tos mintys giliai vis tiek pasilieka. O taip pat romano atomazga, nors ir visiškai suprantama, teisinga, tačiau visiškai ne tokia, kokios mano fantazija norėtų, man paliko nesmagų jausmą. Kamavo nuojauta, kad kažkas neužbaigta, daug svarbių įvykių liko neišaiškinti tame pasaulyje, ir tai mane suerzino. Nepaisant man neitin patikusios romano esmės, jame vis tiek yra labai daug stiprybių - ryškūs aprašomi vaizdai, kuriuos gali įsivaizduoti galvoje, kai kuriose vietose graži poetinė kalba, romantikos detalės, įdomi, nors ir fantastinė idėja su paveikslu, meno kūriniu.

Taigi derindama savo asmenines simpatijas su nešališku požiūriu, išvedu bendrą vidurkį, kuris yra 7,5/10. "Doriano Grėjaus portretą" skaityti verta vien tam, kad įgautum naują suvokimą apie tam tikrus gyvenimiškus aspektus, tačiau ar labai daug gali iš jo pasimokyti - neitin.


Kitas airis, šis jau grynas dublinietis, laikomas "šiuolaikinio modernizmo tėvu", turėjęs daug įtakos XX a. literatūrai. Žymiausiu jo darbu laikomas romanas "Ulisas" (1922), kurį pasišoviau skaityti kitą iš šio autoriaus kūrybos. Tačiau kol kas susidūriau su mane asmeniškai suintrigavusiu pavadinimu, panašiu į anksčiau minėtos knygos. Tai James Joyce "Menininko jaunų dienų portretas" (1916).

Apie šią knygą turėčiau pasakyti daug daugiau nei apie pirmąją, vien dėl man įdomesnio bei aktualesnio konteksto, tačiau nežinau ar sugebėsiu, kadangi knyga yra viena tų, kuri sukuria apgaulingai žemą įspūdį pradžioje, o vėliau priverčia pradėti galvoti kitaip, ir tą daro praktiškai viso romano metu. Mane ji suintrigavo, ir tuoj pateiksiu daugiau priežasčių kodėl.

Pradedant nuo pradžių, rašoma apie jauno vaikino gyvenimą, pradžioje nuo jauniausių dienų, nuo įspūdžių mokantis jėzuitų gimnazijoje, kurioje labai griežta tvarka, nuo to, kaip jį formuoja jo artimiausia aplinka. Styvenas Dedalas auklėjamas kaip griežtas katalikas ir iš jo tikimasi, kad užaugęs taps dvasininku. Šitoje vietoje tiesiog negalima nepastebėti, kokios ryškios sąsajos kyla su V. Mykolaičio-Putino "Altorių šešėly" pagrindiniu personažu Liudu Vasariu. Vėliau tas pastebėjimas mane kaip vis apsilankantis vaiduoklis savotiškai šiurpino, o ypač kai Styvenui atėjo tas "nušvitimas" kada jis suprato, kad laisvė jam yra per daug brangi, gyvybiškai reikalinga, ir kad jo asmenybei dvasininko kelias visiškai netinka. Kitas dalykas, kodėl kyla sąsajos su Mykolaičiu-Putinu yra ir tai, kad romanas parašytas sąmonės srauto technika, labai gilinamasi į individualistinį veikėjo pasaulį, nors jame nėra tiek daug psichoanalizės elementų.

Kodėl romanas man kėlė "amerikietiškų kalnelių efektą", tai tikriausiai dėl to - jeigu galima įvardinti taip - avangardinio stiliaus, vienos scenos pasirodo įdomios, bet netrukus dėmesys pradeda slopti, ilgi, rodos, nereikalingi scenų aprašymai tampa blankūs, nekuriantys vaizdinių galvoje ir taip įsivyrauja nuobodulys, tarsi skaitytum ne romaną, o mokslinę knygą. Bet kai praieni tas scenas, staiga vėl iškyla ryškesni ledkalniai į viršų, ir vėl atsiranda tas jaudulys, skaitymo ekstazė.

Veikėjų nėra labai daug ir labai reikšmingų istorijoje, nors tas santykis su Styvenu - pagrindiniu veikėjumi atrodo visai įdomus. Ypatingai įdomu skaityti pokalbius, dialogus su kitais jo mokslo draugais, įdomu įžvelgti susikertančias nuomones iš skirtingų individų. Tačiau visi tie pokalbiai, o dar dažniau, pagal airių būdą, tulžmingi ginčai, nevengiant parodyti ir paniekos oponentui, yra tiesiog reti epizodai, ir kaip kažką reto, juos labai brangini bei vertini, jie lieka labiausiai įsiminę.

Žinodama, kad visi James'o Joyce'o romanai yra susiję, kaip vieni kitų tęsiniai, ir kad "Ulisas" yra kaip tęsinys šio romano, aš negaliu jo vertinti kol kas taip, kaip norėčiau galėti įvertinti. Juolab, kai romanas man peršasi skaitomas dar kartą po kurio laiko, bet kol kas, už puikią kelionę ir savo savitumą aš mielai galiu skirti jam 8/10.


____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Atsakyti
einaras13
2017 m. rugpjūčio 24 d. 19:28:35
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Undinė Radzevičiūtė "Frankburgas".

Rašytojos vardą ir pavardę esu girdėjęs, bet knyga mano rankose atsidūrė po to, kai aš su komanda laimėjome eilinį protmūšį ir gavom 9 knygas 8 žmonėms. Taip nutiko, kad pas mane atsidūrė viena knyga daugiau nei pas kitus. Ir čia viena iš jų. 

Knyga mažyliukė, viso labo 95 puslapiai, tai leidau sau ją įveikti vienu prisėdimu. Ilgą laiką apskritai nesupratau, apie ką ši knyga yra, man to nevientiso siužeto vaizdiniai atrodė kaip išsaugota mano vaikystės korporatyvinių fantazijų alternatyvi versija. Aš vaikystėje, matyt, įkvėptas visokių strateginių/karinių/diplomatinių žaidimų, savo galvoje būdavau kokios nors mitinės arba realios valstybės etmonas ir kontroliuodavau karo/taikos santykius su kitomis mitinėmis/realiomis valstybėmis, kitaip tariant, kurdavau naujus pasaulius arba savo valia perorganizuodavau esamus. Tai man pirmi skyreliai atrodė kaip kažkokia protagonisto Franko vaikiška fantazija, po to paaiškėjo, kad siužetas visgi randasi realybėje (na, knygos realybėje). 

Knyga apie tą patį korporatyvizmą, tik modernesniu lygmeniu - apie ofisinį gyvenimą, savo asmeninio identiteto praradimą bendrovės / kompanijos / bendruomenės / komandos gerbuvio palaikymo tikslais. Veikėjai kuria intrigas norėdami būti viršesni ir tuo pačiu įtikti bosui Ponui Panceriui, kur viskas vyksta pagal jo nerašytas taisykles. Tai tą problemos iškėlimo ir aktualizacijos etapą supratau. Tačiau visa kita: veikėjai necharakteringi (galbūt vieną kitą bruožai vienam kitam veikėjui būtų galima prilipdyti, tačiau paveikslas vis tiek nesusidėlioja), rašymo / pasakojimo stilius baisiai toksiškas / psichodelinis: iš tų atsitiktinių sakinių net labai įsigilinęs negaliu sudėlioti minties eigos. Pati siužeto linija (kur ten linija, greičiau sudėtingas Mandelbroto fraktalas) išeina iš praktiškai niekur ir įeina į skylę apskritime, atseit, va, Frankas keičiasi ir pasibaigia. O nuo ko keičiasi ir kaip keičiasi, jau nebesvarbu. Taigi, ta linija, išėjusi iš niekur, apsivyniojusi ir įlindusi į skylę užriša mazgą, kuriuo eidamas pasiklysti, susipainioji...

Taigi, nuėjau į internetus ieškoti atsiliepimų ir įrodyti sau, kad tiesiog esu durnius ir nieko nesupratau. Pasirodo, internautai irgi pasijuto durni ir nelabai ką suprato. Paguodė šiek tiek. Mačiau daug liaupsių ankstesniai jos knygai "Strekaza". Galbūt ateityje pasidomėsiu šiuo leidiniu, bet ir dabar namuose yra pilna neperskaitytų knygų.

Galbūt tikrai ši knyga "socialiai pavojinga", kaip sako pati autorė. Man ji pasirodė pavojinga mano smegenims, galbūt bet kurio skaitančiojo smegenims, todėl šitą nuodą pasidėsiu į atsargą, kai reikės nuodytis. Šiam kartui parašysiu 6/10. 


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
einaras13
2017 m. rugpjūčio 23 d. 21:14:52
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Vanda Juknaitė "Išsiduosi. Balsu."

Dar viena įspūdingai stipri šiais metais perskaityta knyga. Nacionalinės moksleivių akademijos surengtame akademikų susitikime su rašytoja teko dalyvauti 2015-ųjų kovo 11-ąją (datą labai gerai atsimenu dėl jos progiškumo). Ji man nepasirodė viena iš tokių intelektualių, kokiais gali pasirodyti, pavyzdžiui, Liutauras Degėsys. Ji man pasirodė labai moteriška ir sentimentali. Matyt, natūralu.

Grįžtant prie knygos — ji praktiškai universali, ypač tokiam žmogui kaip aš, kuris nepažįsta, t.y. netekę savo kailiu patirti nemalonių, skaudžių, rimtų jaunos ir nepriklausomos valstybės (10-ojo dešimtmečio) aktualijų. Knygos struktūra, natūralu, šiek tiek suforsuota (nes pats pagrindinis knygos kūrinys yra per mažas vien tik jį leisti atskiru formatu), tačiau man pasirodė baisiai priimtina: pirmojoje dalyje yra pagrindinis kūrinys "Išsiduosi. Balsu.", antrojoje yra daugybė trumpų ir ne visai trumpų esė, o trečiojoje yra interviu su įdomiais žmonėmis įdomiais ir aktualiais klausimais.

Pagrindinis knygos kūrinys įtraukiantis iš karto. Su pirmuosiuose puslapiuose piešiamu moters ir svetimo vaiko iš gatvės, rankomis susikibusių ir stovinčių stotelėje paveikslu efektas daromas stiprus. Rašytoja pasakoja apie gatvės vaikus, kuriuos surinko į tokią kaip ir socialinio ugdymo stovyklą Inkūnuose ir tos visos situacijos kartais žaismingos (tarkim, inspektoriams pradurtos padangos), kartais tikrai verčiančios susimąstyti (kai su moterimi susisiekė Vasia, gėdydamasis atskleisti badavimo fakto). Galbūt šios dvi pasakojimo savybės labai stipriai susilieja piniginės istorijoje. Tekstą paprastą padaro ir trumpa, bet žaisminga sakinių struktūra. Galiu sakyti, kad tai daugiasluoksnis, bet tuo pačiu įdomus kūrinys.

Antroji dalis šiek tiek mane užliūliavo, bet kai skaičiau žvaliomis akimis ir blaiviu protu pradėjau suprasti visą Juknaitės apmąstymų gelmę ir tikrai vietomis atrodė, kad ši moteriškė yra baisiai gudri, netgi visai filosofiška. Bet tekstai tikrai reikalauja susikaupimo, panašiai kaip koks Česlovas Milošas (kurį Juknaitė, žinoma, pamini ir ne kartą savo esė), užtat įdėta energija į skaitymą atsiperka su kaupu. Bet buvo ir gana vaizdžių epizodų ir šioje dalyje, pavyzdžiui, apie tą vyriškį su armonika bei garsiakalbę moterį troleibuse. Buvo ir tekstų, kurie iš esmės labai panašūs į "Išsiduosi. Balsu.", pvz, apie tris kalinčiuosius, kuriuos ruošiamasi nubausti mirties bausme (vėliau dar viename tekste Juknaitė kvestionavo mirties bausmės klausimą ir pasakė kategorišką ne). Buvo keletą tekstų žydų genocido tema, kuriuose yra ir pasakojimų iš rašytojos tėvų atsiminimų, dažniausiai žydų bendruomenės atgijimo Lietuvoje perspektyvų kontekste. Taip pat ir gimtinės tema porą tekstukų.

Viena reikšmingiausių temų turbūt būtų feministinės tendencijos ir šiai kategorijai priklauso turbūt mėgstamiausias šios dalies tekstas Tarp dviejų mėgintuvėlių — jame viskas prasideda nuo mūsuose vyraujančios racionalistinės gyvenimo santvarkos, einant prie moters pozicijos kultūroje, pereinant prie vyro egzistencijos gamtiniu požiūriu, ateinant į vaiko gimimą klausimą tiek iš vyriškos, tiek iš moteriškos, tiek iš technokratiškos pozicijos ir palaipsniui vėl grįžtant į racionalizmo klausimą, padarant išvadą, kad kai kurie klausimai, pvz, šėtono buvimo klausimas, negali kol kas būti išspręsti pagal mūsų turimą metodologiją.

Dar vienas įspūdį padaręs tekstas yra Apie dukart du — apie tai, kaip paprastam žmogui miežinė košė yra svarbesnė už laisvės klausimą ir kad šiuolaikinė žiniasklaida (pagalvok, jau tada!) smarkiai kvestionuoja laisvos pozicijos buvimą.

Kadangi minėtieji du tekstai buvo antrosios dalies pabaigoje, jau įeidamas į trečią dalį buvau atgavęs pozityvumą šios knygos atžvilgiu ir jis tik laipsniškai didėjo su tais interviu, kurie visi yra savaip įdomus, pradedant visiškai gyvenimiškais pašnekesiais su trečios klasės moksleiviu Rapolu (kuris, matyt, buvo vienas iš tų atrinktųjų į Inkūnų stovyklą), kur klausimu spektras prasideda nuo "mėgstamiausios spalvos" ir baigiasi ties "suaugusieji bijo baimės". Taip pat su aklu studentu Tomu, pergyvenusį savižudybės ir apakimo etapą. Toliau buvo bene istorijos pamokas atstojančių pasakojimų: su rašytojos mama apie kolektyvizaciją, su tremtine apie tremties patirtis, praradimus bei išmoktas pamokas. Tuometinės aktualijos buvo kabinamos pašnekėsiais su įvairiais žmonėmis Baltijos kelio nuotraukų albumo išleidimo klausimu (atsižvelgiant į šiandienos datą kažkaip net nustembi, kai neketindamas domėtis Baltijos keliu vis tiek domiesi per jo sukaktį). Interviu su rašytoju Sigitu Parulskiu yra pakankamai daugialypis: tematinis spektras pradedamas nuo gimtinės istorijų (kadangi abu kilę iš Obelių) ir baigiamas ties kultūrinės spaudos ateitimi Lietuvoje. Pokalbiai su Amerikos išeivijos lietuve Marija Stankus-Saulaite bei Švedijoje gyvenančiu rašytojo Igno Šeiniaus sūnumi Irviu panašūs: pirmoji išreiškia abejingumą Lietuvos nesvetingumu išeivijos lietuviams, taip pat pasakoja apie savo lietuviškumą bei gyvenimą Amerikoje, antrasis taip pat liečia lietuviškumą bei gyvenimą Švedijoje, bet pokalbis labiau sukasi ir apie jo tėvo diplomatinę bei kūrybinę veiklą. Galiausiai, su Irena Veisaite aptariamas žydų tautos klausimas: genocidas, lietuvių kaip žydšaudžių tautos vertinimas ir galimybių atkurti žydišką bendruomenę Lietuvoje realumas. 

Trumpai drūtai, interviu apima labai platų išgyvenimų bei realijų "plotą", ir tiek užkabinama vos 80 nedidelių puslapių, parašytų maloniu akiai šriftu diapazone. Ne visada taip įmanoma padaryti.

Žodžiu, knyga labai gera. Gal tokio emocinio smūgio kaip iš Marčėno negavau, bet tai tikrai žymiai geriau nei Degėsys ar Tamošaitis. Rašau 9,5 balo.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Puslapiai: 123456 ... 49
Į viršų
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2020 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Pasiūlė Daina Mėgsta
Sahja Bad Boys Blue I Totally Miss You
 Bad Boys Blue
 
PLIKASS Royce Freak Show
 Royce
 

Šiuo metu vertiname


George Michael George Michael
8

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Sahja įvertino Anohni dainą It's All Over Now, Baby Blue - 4 balais
Sahja įvertino Troye Sivan dainą Rager teenager! - 7 balais
Sahja įvertino Gojira dainą Another World - 4 balais
Sahja įvertino Tame Impala dainą Is It True - 6 balais
Sahja įvertino Roisin Murphy dainą Something More - 4 balais
Sahja įvertino Mastodon dainą Fallen Torches - 3 balais
DjVaids mėgsta Pažadėta Meilė
Sahja balsavo Music.lt TOP 40
DjVaids balsavo Music.lt TOP 40
einaras13 įvertino HEAVS dainą Be There - 5 balais
  Daugiau

Pokalbių dėžutė

15:02 - Sahja
Neuzkrauna ir man daznai pastaruoju metu
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
14:41 - einaras13
Man čia vienam pastaruoju metu neužkrauna arba vos užkrauna music'ą?
10:49 - Sahja
Modern System Little Bro Jeannie
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
13:17 - DeLaLiutishkuz
tai sekmes toliau su tokiais bendrauti.
19:17 - Silentist
*xanny
18:58 - Silentist
Na, aš dalyvauju užsienio forumuose, tai jos klausosi 30meciai, 40meciai, dgs amerikiečiai katrie mėgo ar mėgsta Lana Del Rey. Man tiesiog žavus jos klipas, kur ji duoda į save ciges užgesinti. Vertas Top40 pirmos vietos
15:07 - DeLaLiutishkuz
bet kadangi lietuvoj taip daznai bile leidzia, tai nenuostabu
15:07 - DeLaLiutishkuz
per radija grotu po 20 kartu kita atlikeja - butu toks pat susidomejimas is taves. 100proc
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 3
  Neregistruotų vartotojų: 85
  Iš viso užsiregistravę: 72801
  Naujausias narys: hqtqpiokew
  Šiandien apsilankė: 45404
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook