
iš youtube pasirodė kol kas jau trečias mano mėgstamiausio gitaristo kūrinukas, kuris bus išleistas tik vasarį albume. štai radau įdomų jo aprašymą (JIS BE PROTO, BE PROOOOTO SUDĖTINGAS, O KAŽKAS JĮ DAR IR APRAŠĖ) Listening... real orchestration with... bass clarinet? The strings sound is ...a bit old, some of the lines sound like they are from decades ago - in the 70's. Pat's solo, 3:13 is cool harmonically, Pat's solo is rolling, not a lot new here. But it has a nice interplay between Pat and the orchestra. Definitely a 1960's groovy vibe. Well, plus a smoking guitar solo. Maybe Pat wanted to revisit his youth and slap it with a great solo. Now this is nice - piano and orchestra section was modern. Head. Now a closing vamp, probably long, probably good. Oo! Nice string line/effect at 6:53! Room for Linda to groove. That string line again. Bold ending, so pastoral and simple but cool - one minute of bass and sustained strings. Cool tune. Its a painting. Its a reference to a bygone time brought forward. Its hip. Definitely hip. Not Pat tune-type A, B or C. Its like a new painting that doesn't try to do more that what it tries to address within its frame. Cool tune. Creative. Kas man priminė iki šiol geriausią rastą lietuviškai parašytą vieno mano mėgstamo albumo recenziją, kuri yra štai čia: Gaudykis, kol gaunasi
|
||||||||||||
![]() |
||||||||||||
![]() ![]() ![]() |
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
einaras13 | ![]() Dream Theater |
||||
Konditerijus | ![]() Rainbow |
||||
malia | ![]() Bon Jovi |
||||
Sahja | ![]() Morandi |
||||
Alvydas1 | ![]() David Bowie Ir vėl saksas ir vėl šizoidinė nuotaika, tiksliai į taikinį. |
||||
PLIKASS | ![]() Alicia Keys |
2020 m. sausio 19 d. 10:12:41
Man irgi America Undefined labiau patiko už Wide+Far
____________________
36 years of tears. /// Mums likimo primesta kančia nėra tokia skausminga kaip ta, kurią suteikia svetima valia. /// (Artūras Šopenhaueris)
2020 m. sausio 19 d. 08:11:17
Albume ‘Oversteps’ visa tai pastatoma ant galvos – chronologija sumaigoma melodinių filtrų, užsimaunančių ant tikrovės valinga ir tuo pat besaike nepagarba sinkopavimui. Čia mistifikuotas paralogiškumas nedisciplinuojamas ar išmetamas į atliekų aplanko kompostą, bet veikiau sistematizuojamas ir suintensyvinamas kiekvienu persineriančiu interliudu, keičiančiu atskaitos taškus ir atsvaros galimybes.
Štai tokios recenzijos mane varo į pasiutimą. Recenzentas matyt galvoja, kad kaišiodamas visur kiek galima daugiau terminų ir tarptautinių žodžių bei savos kūrybos naujadarų, priduos savo tekstui svarumo bei sau pačiam kilstelės uodegą. Nė velnio. Jau ties ta vieta pavargau narplioti jo šaradas ir pamečiau jo minties siūlą. Toks, atseit, eruditas tik makaronams kabinti.
Beje, nieko nepasakiau į temą. Pat Metheny kūrinys Wide and Far iš greit išeisiančio naujo albumo man patiko. Nesu tokios muzikos klausytojas, bet karts nuo karto panašią išgirdęs, neperjungiu radijo stoties. Jazz fusion tokio kalibro man sueina kaip lounge. Štai sekanti daina "America" jau nepraslys taip aptakiai, joje jazz jungiasi su rock elementais ir muzika suskamba dramatiškai. Kur kas labiau patiko.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly