|
|
|
|
|
Ei tu, ten šaltyje
Tampi vienišu, daraisi senas
Gali pajaust mane?
Ei tu, stovintis praėjimuose
Su niežtinčiomis kojomis ir blankstančiomis šypsenomis
Gali pajaust mane?
Ei tu, nepadėk jiems palaidoti šviesos
Nepasiduok be kovos
Ei tu, ten gyvenantis savarankiškai
Stovintis nuogas šalia telefono
Ar paliestum mane?
Su ausim atsirėmęs į sieną
Laukdams, kad kas nors pakviestų
Ar paliestum mane?
Ei tu, ar padėtum man panešti akmenį?
Atverk širdį, aš grįžtu namo
Bet tai buvo tik fantazija
Siena buvo per aukšta
Kad galėtum pamatyti
Nesvarbu, kaip jis bandė
Jis negalėjo ištrūkti į laisvę
O kirminai įsiėdė į jo smegenis
Ei tu, ten ant kelio
Visada darantis, kas liepta
Ar gali man padėti?
Ei tu, ten už sienos
Dūžtantys buteliai salėje
Ar gali man padėti?
Ei jūs, nesakykite man, kad nėra apskritai jokios vilties
Kartu mes stovime, atskirti mirštam.
|