Aš prasčiausių knygų net nesistengiu perskaityti... bet tokie įsimintini atvejai, kuomet mečiau skaityti knygą pradinėje stadijoje, buvo šie.

Lietuvos literatūroje: Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“ (ir šitai yra mokyklos kurse...). Jei knygos siužetas toks pats kaip ir filmo, kurį peržiūrėjau, tai džiaugiuosi, kad mano skaitymas pasibaigė ties 7-uoju puslapiu.

Pasaulio literatūroje: Denas Braunas „Da Vinčio kodas“. Iš pirmų 20 psl neįžvelgiau nieko, dėl ko tai būtų galima vadinti grožine literatūra... pigaus popso ekvivalentas literatūroje. 

Prastesnė gali būti iš lietuviškų: Unikauskas "Klauskite Daktaro" (neskaičiau, bet sekiau tv laidas)

Gal neprasčiausia, bet tiesiog dar nesuaugau dvasiškai ar kaip nors kitaip iki jos... Citadėlė (Antoine de Saint-Exupery)

turbūt kas nors iš lietuvių autorių...iš mokyklos privalomos literatūros sąrašo...

"Slapti dienoraščiai" Joanne Horniman.

Mano viena draugė irgi nuolat keikė tą knygą, tad užsimaniau ir aš pažėt ar ji jau tikrai toks blogis. Man visai patiko. Rekomenduočiau net. Bet jei skaitysit, praedėkit nuo pirmo skyrio (praleiskit tas įžangas), kitaip tikrai numesit į šoną.

Na, kažkada prieš daug metų bandžiau skaityti "Harį Poterį", ir tai visu 100 procentų buvo prasčiausia skaityta mano knyga.

Negali teigti, kad ši knyga yra pernelyg išliaupsinta veltui - taip nėra. Knyga yra nemažai verta, bet, deja, ne visiems suprantama, tad galima nepurkštaut, kad tai neperskaitoma, nesuprantama ir t. t. Tiesiog ne Tavo nosiai ši knyga, ir tiek. Gal po 20 metų imsi ir lengviai perskaitysi, juk nežinai.
Aš pati šios knygos neperskaičiau, tačiau tikrai pritariu minčiai, kad čia yra pats brandžiausias autoriaus kūrinys. Beje, palyginus "Citadelę" ir "Mažąjį princą" (kuris man dabar yra šlamštas), nepanašu, kad jie būtų to paties autoriaus rašyti - tai kaip žemė ir dangus, bet "Citadelė" - ne visų nosiai, tad perskaito tie, kurie gali tai suprasti.

Umberto Eco - Rožės vardas, nė trečdalio neperskaiciau, tikejaus geros knygos, o raso apie vienuoliu aiskiariagystes ir dar lb nusivyliau Saulelydzio sagos "Jaunatis" knyga

bandžiau įsitraukti į Saulėlydžio sagą dar pačioje pradioje, kai nebuvo sukurtas filmas. Pima dalis man patiko bet antrą vos prisiverčiau perskaityti ir dabar, nors ir draugė labai įkalbinėja, net nesiruošiu skaityti daugiau. Žiauriai nesivyliau

Don DeLillo - Kosmopolis. Vat dėl jo rašymo stiliaus – užburiantis, plaukiantis, neskubus, randant laiko apžiūrėti smulkiausias detales ir apmąstyti kasdienius, nepastebimus šio pasaulio reiškinius man pasirodė per smulkmeniška. Per dieną nenuvažiavo apsikirpti vis sustodavo pavalgyti, sustikti su žmona ir t.t. Mintys labai išplėtotos, dažnai užsigalvoja, kad tas pastatas gražus ir pan. tai kažkiek nervina. Sunku susikaupti.

pima dalis gal ir neidomi bet antra ir trecia zymiai geresne

man tai tokių kad visą knygą perskaityčiau,bet būtų nuobodi nėra. paskaitau pirmus ~20psl ir užtenka. patinka-skaitau toliau,nepatinka-imu kitą knygą ;]

Jei bloga knyga, niekad negaištu laiko. Jeigu skaityti, tai tik tai kas tau įdomu. Bandžiau skaityt Egziuperi "Citadelė". Šlamštas. Per daug išliaupsinta, įveikiau 20 puslapių, pakako.

Nežinau. Jau senokai to nebuvo, nes kai pradedu skaityti ir man nepatinka metu tą knygą šalin ir neskaitau.

Nežinau, man tie aprašymai nė kiek nepamaišė, tai kaip tik sukuria didelį vaizdingumą. Be to, juos juk galima ir praleisti. Svarbiausia, pati istorija labai tikroviška ir sukrečianti. Viena geriausių mano skaitytų knygų.

daug tu prastu knygu buna pvz pasiemi skaityti ir beskaitaint mintys kazkur kitur klajioja- cia yra knyga, kurios as neskaitysiu

Koji Suzuki ,,Spiralė: Skambutis II'' - naudinga tik tiek, kad prisiminiau genetikos pagrindus, bet skaityti tai tikra kankynė.

Tokių nebuvo pas mane,visos kažką sakė...

Roderick Gordon, Brian Williams "Tuneliai" - pati knyga atrodė graži, nauja ir labai įdomi, bet kai pradėjau skaityt, tai nusišauk vietoj... Kažkokia nesąmonė. Nuobodu! Veltui sugaišau laiką. Daugiau nei puse tos neįdomios knygos perskaičiau