Džordana Butkutė. [Nuotr. autorius: Vytenis Jurevičius]Spalio 25 d., žvarboką šeštadienio vakarą, Siemens arenoje pirmą kartą savo koncertą surengė Lietuvos pop princese tituluojama Džordana Butkutė. Taip įsirašydama į Lietuvos atlikėjų koncertinių turų arenose klubą. Dar prieš tai čia savo koncertus surengė „Sel“, Marijonas Mikutavičius, „Naktinės Personos“, „Fojė“ su A. Mamontovu priešakyje, Gytis Paškevičius, gruodžio mėnesį tą patį padarys ir grupė „Antis“. Tokį vis didesnį atlikėjų norą surengti koncertus didžiausiose šalies arenose patvirtina ir puikūs bilietų pardavimai, dažnai lenkiantys žymių užsienio atlikėjų vizitus. Džordanos Butkutės koncertinio turo „Nesudeginta ant laužo“ didžioji bilietų dalis taip pat buvo labai greitai išgrobstyti. Tačiau nėra čia jokios nuostabos ar paslapties, ji mūsų tautos buvo visada ypatingai mylima, žmonės noriai rinkdavosi į josios koncertus. O čia gi dar po ganėtinai ilgos pertraukos sugrįžimas su nauju albumu „Kryžkelės“, kurio pristatymas trenkė tarsi su žaibu, t.y. roko formoje, keičiant sceninį įvaizdį, bet vis tiek čia gi DŽORDŽA!

Fenomenas – ši moteris. Nuo dainų apie meilę iki tikrų išgyvenimų, kuriuos dažnas lietuvis žino iki gryno kaulo. Todėl nė kiek nestebino Vilniuje susirinkusi margaspalvė publika, tarp kurių šlakstėsi žinomi Lietuvos žmonės ar paprasti viskuo besiskundžiantys piliečiai, bent jau čia galėję pamiršti kasdienius vargus, taip pat nuo paauglių iki 70-mečių pensininkų, nuo primadonų iš Naujininkų rajono iki pasitempusių ofiso darbuotojų. Visi jaučia silpnybę Džordžai, aš taip pat!

Koncertas prasidėjo dvidešimt penkios minutės po devynioliktos valandos, nukritus masyviai baltai skraistei, dengusiai scenos veidą, iššovus fejerverkų salvei, taip buvo duotas startas. Publikos plojimų ir šauksmų pasitikta Džordana Butkutė pasisveikino su ja tik po kelių dainų. Vakaro žvaigždei pritarė gana gausus būrys muzikantų, apie dešimties žmonių komanda, įskaitant violončelininkus, pritarančias vokalistes. Kaip ir pridera tokiuose koncertuose, gyva muzika skambėjo visu pajėgumu, na neskaitant pirmojoje koncerto dalyje keletos trikdžių su aparatūra, kurios garsas buvo sklindantis tarsi senomis radijo bangomis. Neaišku, kiek pati atlikėja buvo sutrikusi dėl nesklandumų, bet viskas juk negali būti visiškai tobula ir bent jau publika - ačiū Dievui - susiprato, jog visko būna, todėl palaikymo tikrai neturėjo pristigti.

Kaip ir minėjau, jog tiek naujasis albumas „Kryžkelės“, tiek pats koncertinis turas skamba roko formoje, jokių blizgučių, jokio dirbtino bendravimo su publika, jokio pop muzikai būdingo kliedesio. Viskas profesionalu ir nuoširdu bei ypatingai muzikaliai stipru. O ir pati Džordža, nežinau, koks jaudulio vulkanas tuo metu virė ant scenos, tačiau bendravo su publika labai nuoširdžiai, tarsi su draugais, su artimaisiais. Vis kartojo frazes: „važiuojam, kylam aukštyn, varom“. Nors ir blaškėsi po sceną, galbūt dėl to paties jaudulio, užmirštant, jog prieš ją sėdi tūkstantinė žmonių auditorija, tai nė kiek neužgožė ar nesugadino bendro vaizdo. Apart to, tas apokalipsės vaizdas buvo puikiai interpretuotas per Džordanos Butkutės dainas. O šviesų gausumu didelį spyrį sudavė turbūt ir pačiam garsiausiam Lietuvos šviesų ir garso virtuozui Egiui („Sel“). Iš kitos pusės, gal ir per daug visko norėta aprėpti, paprasčiausiai būtų apsieita ir be liepsnų kylančių nuo scenos, nuo kurių tarp kitko, degė ir fotografų galvos, ar nuo fejerverkų salvių ir koncerto pabaigoje į dangų paleistų konfeti. Tačiau viskas labai lengvai paaiškinama, kaip publika myli Butkutę, taip ir Butkutė myli publiką, atsidėkojimas atsidėkojimu. Kažkoks neįprastas ir keistas ryšys, kuris šią koncertinę atmosferą papildė pozityvumu.

Koncerto metu pristatytas beveik visas naujausias albumas „Kryžkelės“, kuris publikos buvo sutiktas mažiau nei didieji Butkutės hitai. Turbūt daliai publikos vis dar reikia laiko, kad priprastų prie naujo Butkutės įvaizdžio, prie naujų dainų, kurių sudėtyje yra sunkesnės muzikos elementai. Ir tas dalies publikos verkšlenimas, jog norėjosi išgirsti daugiau senų hitų yra galbūt irgi pateisinamas, tačiau puikiausiai žinojo, kur einą, ne į geriausių dainų ar atsisveikinimo koncertą, o į sugrįžimą, į naujojo albumo pristatymą.

Iš šio albumo labiausiai stebinantys kūriniai „Esu laisva“, „Nebijok - aš su tavim“, „Bels lietus“, „Noriu būti savim“, „Virš aukštų debesų“, „Tave mylėt“ gyvai skambėjo taip pat dramatiškai kaip ir įrašuose, o jausmas lygiai toks pats kaip per roko muzikos koncertą, kuomet ir galvą norisi pakratyt tai į šoną, tai į viršų. Trūko iš pačios Butkutės pasitikėjimo savimi atliekant tokio žanro kūrinius, jos siautulio po sceną, na o bet tačiau, viskas buvo labai rimta.

Džordana Butkutė taip pat pateikė vakaro svečiams siurprizą, atliko kūrinį „Palik žemiškas aistras“, parašytą dar tuomet, kai jai buvo tik 14 metų grupėje „Impulsas“. Juokais užsiminė, kad kūrinys buvo parašytas sunkiomis dienomis, pačioje žmogaus brandoje, todėl nevengdavo ir rankų pjaustytis.

Žinoma, publika puikiai žinanti senus Džordanos hitus, ne tik kilo iš savo krėslų, bet ir dainavo kartu su vakaro žvaigžde. Po dainos „Tavo pasaulis“, publikai besėdant atgal į savo vietas, Butkutė tuoj pat privertė ją vėl atsistoti, kadangi kitas kūrinys „Dėl tavęs“ vedė iš proto ne tik apsaugos darbuotojus, kurie vis stabdė prie scenos bėgančius šokti gerbėjus, bet ir visą publiką, kuri ritmingai lingavo. Ir aišku, kaip gi be dainos „Džordža“, sukurtos dar 2000 metais, užklupo netikėta nostalgija.

Kai galų galiausiai einant į koncerto pabaigą sulaukėme dar keturių žymių Butkutės hitų benefiso, sudainuota „Man patinka“, „Tavęs ieškojo mama“, „Vienas namuose“, „Nemylėjau tavęs“. Gėlės plūdo, o ir jau pati Butkutė atrodo pamiršo tuos nesklandumus koncerto pradžioje, atpalaidavo mintis ir pagaliau vėl pamatėme ją savo vėžėse, besimėgaujančia įdėtu sunkiu darbu pristatant šį koncertinį turą, džiaugiantis tokia ištikima auditorija.

Koncertas truko net apie dvi valandas, sugrotos 24 dainos, atsisveikinimo metu padėkota visai komandai, o ypač savo vyrui ir viso šio turo prodiuseriui – Elegijui. Visi tikėjosi biso, liko stovėti savo vietose, šaukė, trypė, reikėjo pasistengti, bet visgi Džordana Butkutė sugrįžo į sceną dar vienai dainai. Jai pasiteiravus, o ką gi publiką nori išgirsti dar kartą, be abejo, suskambėjo didžiausias josios hitas „Nemylėjau tavęs“.

Metų koncertas? Lietuvos padangėse, galbūt net viso dešimtmečio. Stiprus pareiškimas Lietuvos atlikėjams, kad yra dėl ko stengtis, būtent dėl savo ištikimos publikos. Verta sukišti net šimtus tūkstančių litų, kad pasirodymą padaryti kuo įspūdingesnį, kuo patrauklesnį. O ar visa tai pasiteisino, tegali pasakyti turbūt tik pati DŽORDŽA. Net neabejoju, kad Vilnius norės pakartojimo, ar ne?

Dainų sąrašas:

1. Išlošti gyvenimą
2. Tave mylėt
3. Esu laisva
4. Žudantis ilgesys
5. Išeinu
6. Paskubėk gyventi
7. Viena
8. Išlikti
9. Ieškanti savęs
10. Ateinu
11. Palik žemiškas aistras
12. Tavo pasaulis
13. Dėl tavęs
14. Džordža
15. Bels lietus
16. Nebijok - aš su tavim
17. Virš aukštų debesų
18. Apie tai kas bus
19. Man patinka
20. Tavęs ieškojo mama
21. Vienas namuose
22. Nemylėjau tavęs
23. Noriu būti savim
----
24. Nemylėjau tavęs

Koncerte lankėsi ir vertino Eligijus Zaburas

Koncerto akimirkas įamžino Vytenis Jurevičius:





































{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}