Ėjau iš Babilono, ištroškęs ir alkanas
Vandens ir maisto skonio nejutęs jau dvi paras
Kas galėtų man apdėt aš nežinau
Nes jokio pinigo kišenėje nematau
Mąstau apie patogumus, apie rūmus, apie malonumus
Bet aplink mane tik tirštas dūmas
Mano kūnas ir siela dar nepražuvę
Bet pametus pinigus niežti liežuvį,
Kur ieškoti ką pamečiau
Gal eiti tuo pačiu keliu tik lėčiau?
Bet aš žinau ,kad buvo

Rasta mano piniginė, bet farai pasiėmė ją
Buvo rasta mano piniginė, bet farai pasiėmė ją sau

Mano piniginėj buvo visos santaupos
Namui, kelionėms ir atostogoms
Sunkiai uždirbti per ilgą laiką
Švariai ir teisingai, viskas taip, kaip reikia
Bet kur ją pamečiau kas man pasakys
Gal būrėja, o gal aiškiaregys
Jau dvi dienas ir dvi naktis
Vis ieškau ir beprarandu visas viltis
Štai jau ir atėjau į miestą,
Žmonės pavaišino mane duona ir sviestu
Iškart pasidomėjau savo porte-monnaie
Ir visi choru man sakė, kad buvo

Rasta mano piniginė ir farai atiduos man ją
Buvo rasta mano piniginė ir farai tikrai grąžins ją


Tik reikėjo nueit į policiją
Čia visiem vienoda tradicija
Pamačiau aš pareigūnus su amunicija
Galvojau nušaus, bet apgavo intuicija
Aukštesnysis pareigūnas nesileido į avantiūras
Sutaupė laiko, atidavė ką reikia
Nepasirodžiau aš jam panašus į bandiūgas
Valio, radau ko ieškojau
Tik kai namo visą kelią sukoriau
Vis nepasikoriau, pradėjau bėgt atgal risčia
Nes piniginė buvo tuščia, tai kas, kad

Buvo rasta mano piniginė ir farai atodavė man ją
Tai kas kad rastą mano piniginę farai ištuštino,
O gal tik rastą mano piniginę farai tuščią jau rado
Bet faktas tas, kad rasta mano piniginė, tik ji yra tuščia