Raštai pagal Einarą, Nr.2

RAŠTAI PAGAL EINARĄ

Nr.2              2014 m. liepos 3 d.                                                                            Kaina: 0 Lt

Apie leidinį: koks bus kitų eilinių „Raštų pagal Einarą“ formatas?

Grandiozinis pirmasis numeris jau praeityje ir atėjo laikas parengti naują. Bet ar sekantys numeriai pretenduoja lygintis su pirmuoju. Reikia tikėti, kad ne tik bus bandoma, bet ir pasiekiamas toks lygis. Tačiau kokiomis temomis, kokiu formatu bus pateikiamas leidinys, kad šis išliktų įdomus.

Nuo šiol kiekvieną numerį sudarys 6-8 skiltys. Vienas iš jų visada bus „aktuali tema“, nuolatine taps „filosofinio kampelio“ dalis, bus bent viena skiltis apie muziką. Taip pat ne visuose, bet daugelyje numerių turėtų pasirodyti įdomybių skiltis. Ją gali pakeisti asmeniniai redaktoriaus pasakojimai (vis tiek jis turi įkišti savo trigrašį, vien dėl to, kad reikia vietos paties saviraiškai). Visada bus dalis „pramogai“ – redaktorius nepagailės laiko ir parengs laiptažodį, kryžiažodį, galvosūkį ar kokį kitą laisvalaikio praleidimo būdą. Ne tinginiai galės juos paspręsti ir pasivaržyti tarpusavyje, bet materialių prizų laikraščio rengėjas neteiks. Taip pat bus apklausos skiltis, kurioje skaitytojams bus užduodamas klausimas, taip jie bus skatinami reikštis komentarų skiltyje. Būtent šio leidinio misija ir yra įžiebti daugiau aktyvumo portalo lankytojams, visai bendruomenei.

Suplanuota raštų struktūrą turėtų būti patraukli ir tiems, kurie mėgsta paskaitinėti, ir tiems, kurie mėgsta pamąstyti, pafilosofuoti ir padiskutuoti, ir tiems, kurie ieško naujų dalykų muzikoje, ir netgi tiems, kurie norės ir galės paspręsti ar atsakinėti į pateikiamus klausimus. Todėl redaktorius tikisi, kad toks leidinio modeliavimas turės kuo mažiau silpnųjų vietų ir patrauks publikos dėmesį.

Aktuali tema: komerciniai kanalai naikina visos televizijos reikšmę visuomenėje.

Jaunimas vis dažniau mėgsta pasigirti: „aš televizoriaus jau trejus metus nemačiau“. Ir tai išties tampa teigiamu dalyku tarp jauniausios kartos. Todėl turėtų kilti klausimas, kas gresia televizijai ateityje? Telegrafo likimas ar gal pavyks vėl pritraukti žiūrovų? Kol kas tik vyresnės kartos lieka neabejingos televizoriui. Visiškai suprantama: senjorai, gyvendami butuose, turbūt nelabai ką turi ir bedaryti, tik kepti anūkams blynus ir žiūrėti „KK2“. Bet labai įdomu pasiknaisioti giliau ir išsiaiškinti, kodėl televizija praranda įdomųjį savo veidą.

Didžiausia problema yra tai, kad televizija mažai kuo skiriasi nuo bobučių ant suolelio parke. Ir tomis pareigomis, t.y. gandų skleidimu, panikos skiepijimu, piliečių gąsdinimu, užsiima tikrai ne nacionaliniai kanalai. Ir tai yra todėl, kad įvairios laidos siekia reitingo ir „money money“, todėl savo paruoštą medžiagą bando padaryti kuo sensacingesne, arba, kitaip pasakius, pūsti burbulą iš nieko, daryti dramblį iš musės. Štai, per „TV3“ kanalą buvo rodoma publicistinė tiriamoji laida „Akistata“. Pirmosios laidos gal ir būtų patraukiančios, tačiau prasidėjus „violetinei istorijai“ laidos kūrėjai negalėjo susitvardyti ir padarė iš to šališką ir labai produktyvų dalyką – kiekvieną laidą iš visiškai nereikšmingų faktų pūtė burbulus vienos vienintelės pusės naudai. Žiūrovai-gandų mėgėjai, žinoma, neatsispirs. Ir ne netrunka išaušti rytas, kai visi apšnekinėjo tai, ką rodė praėjusią dieną per „Akistatą“.

Turime kitą laidą, jau ilgus metus rodomą per „LNK“ kanalą – „KK2“. Tai irgi masėms skirtas daiktas, nes didžioji dalis joje aptariamų temų yra supolitizuotos, nuteiktos seimūnų ar kitų valdžios žmonių nenaudai, perdėtai bandydami paniekinti valdžios reikšmę valstybei ir politikus išvadindami vagis, jie įskiepija visuomenei nuomonę, kad taip ir yra. O dar vėliau išsivysčiusi vedėjų chaltūra, nepatrauklus ir neskoningas žodynas sudaro tikrai pigios ir nuskurdusios laidos įvaizdį.

Žinoma, įvairių laidų turi ir nacionaliniai transliuotojai: „LRT“ ar „LRT kultūra“. Tačiau nereikia nei kelių akimirkų įsitikinti, kad šios solidesnės, išmoningesnės, geriau parengtos. Gaila, kad kai kurios sulaukia išties mažai dėmesio. Daug kas per „LRT“ rodomą „Stilių“ pakeičia į „LNK“ transliuojamą „Nuo iki“, nes joje pateikiami daug įdomesni būdai sulieknėti ir apie tai kalba tokios Lietuvos padangės žvaigždės, kaip N.Bunkė ar V.Cololo.

Tačiau, kad ir kaip bebūtų džiugu, nuo komercinių kanalų jaunimas nusigręžia, greičiausiai jausdamas, kad įvairios laidos tik ir skirtos plauti smegenis visuomenei. Po to ir patys dažnai skundžiasi, kad kai vyksta kažkokie pasibuvimai tarp vyresnių žmonių, neišvengiama temų apie korupciją, politikų atsainumą ir į balą išmestus mokesčių mokėtojų pinigus. Tokia komercinių kanalų įtaka visuomenei turėtų būti netoleruotina ir numalšinta.

Redaktoriaus verdiktas: riboti „gandonešiškų“ laidų veiklą, stengtis labiau perorientuoti žmones žiūrėti nacionalinius kanalus.

Filosofijos kampelis: per daug kaprizinga ir įnoringa mūsų visuomenė – lemia prigimtis ar kintantis pasaulis?

Kartais stebiuosi, kad visi be išimties žmonės pradeda rėkti dėl įvairių dalykų ir dažnai į galvą šauna viduramžių vaizdas – keli ponai su miesto burmistru sėdi rotušėje ir aptarinėja reikalus, o visi kiti ne sušnypšt negali prieš valdžią. Jau net nekalbant apie baudžiavos laikus. Kodėl pagaliau šiuolaikinė visuomenė reikalauja savo teisių ir laisvių, kodėl teismai užversti bereikšmėmis bylomis, kodėl staiga žmonės prasimano, kad skiepai negerai, ir visam pasauliui rėkia, kad neskiepytų niekas savo vaikų, nes gali susirgti dar sunkiau? Turbūt atsakymas slypi labai paprastoje tezėje: „kuo daugiau turi, tuo daugiau nori“.

Žmonės per kelis šimtus metų išsikovojo labai liberalią poziciją žmonijos hierarchijoje, nebeliko didelės socialinės skirtybės, kaip tironas ir baudžiauninkas. Dabar viso labo yra valstybės vadovas ir sunkiai prasimaitinantis benamis. Bet ir tai, jau dabar turi galimybę šie du žmonės susisiekti laiškais (aišku, galbūt Respublikos Prezidento piliečių laiškai nepasiekia, bet jo atstovus tai tikrai), o dabar dar jie nori, kad Prezidentas išvis taptų vos ne vidutinio žmogaus kailyje ir neapsigyventų dviejų kambarių bute su vienu televizoriu ir 600 litų siekiančia sąskaita už vasario mėnesio šildymą. Kartais atrodo, kad kai kurie išvis yra anarchistai ir dar neregėto dydžio savanaudžiai.

Anksčiau šuns paskirtis buvo skalyti ant svetimo į kiemą įeinančio žmogaus. Taip iki šiol yra, bet ne visur. Dabar staiga atsirado įvairūs šunų aprangos kodai, siekiama iš jų kailio padaryti neregėtą šukuoseną, išsidirbinėti kaip su negyvu žaisliukų ir dar daugelis kovotojų už gyvūnų teises nori, kad šuo ar katinas taptų vos ne visaverčiu pasaulio piliečiu, tame pačiame lygyje kaip ir žmogus. Ar tai neatrodo kvaila?

Todėl tenka konstatuoti faktą, kad „apetitas kyla bevalgant“ ir tokį visuomenės įnoringumą lemia tiek tai, kiek kas ko turi, tiek tai, ką žmogus su savimi atsinešė iš savo gimdytojo pilvo. Todėl nereikia visiškai nurašyti žmogaus prigimties ir kartais reikia atsiminti, kad žmogus turi toks būti, o turimų žaislų kiekis tėra provokacija pasireikšti tam prigimtiniam kaprizingumui.

Redaktoriaus verdiktas: prigimtyje yra tokio reiškinio kilmė, pasaulio kaita tėra veiksnio katalizatorius, provokatorius.

Apie patį Einarą: kaip sekėsi vykdyti birželio mėnesio tikslus?

Viename iš savo dienoraščių esu išsikėlęs tikslus ir pasižadėjau ne juos visus įvykdyti, bet stengtis juos įvykdyti, todėl tokį pažadą tikrai išpildžiau. Na, o dabar aptarkime rezultatus:

·          Mažiausiai 4 grožinės literatūros knygos - perskaityti. (Planuotina: A.Tapinas - Vilko valanda, Vydūnas - Sąmonė, E.Remarkas - Vakarų fronte nieko naujo ir dėl 4-osios dar turėsiu laiko pagalvoti). Deja, tik dvi grožinės knygos (M.K.Sarbievijaus „Lemties žaidimai“ ir A.Tapino „Vilko Valanda“), tačiau praverčiau dvi mokslines knygas. Nors ir nepavyko įvykdyti tikslo, tačiau didžiuojuos, kad apskritai bent keturios knygos per birželį įveiktos.

·          Įveikti 3 nustatytus maršrutus dviračiu (rajono keliais, keliukais, žvyrkeliais, atstumai atitinkamai 55 km, 59 km ir 63 km). Deja, tik du maršrutus (59 km ir 63 km) įvykdžiau. Didžiąja dalimi tai dėl prastų birželio mėnesio orų ir nusiteikimo tokiems išbandymams trūkumo. Po abiejų kartų grįžau uždusęs ir nejausdamas kojų, tačiau maršrutus įveikiau atitinkamai per 4h 26min ir 4h 40min, o tai tikrai geri rezultatai. Per 63 km maršrutą mane kiaurai sulijo ir dėl to buvo tik dar smagiau. Labai džiaugiuos, kad išsikėliau tokį tikslą, nes jį vykdyti tikrai įdomu.

·          Parašyti bent dvi recenzijas (albumų). Įvykdyta. Jas abi galite rasti naujienų skiltyje, apie „Mahavishnu Orchestra“ – „Birds of Fire“ dar šiandien įkėliau į tinklalapį, o kiek seniau mirguliuoja recenzija apie „Arthur Brown‘s Kingdom Come“ „Galactic Zoo Dossier“ albumą. Jos išsamios ir parengtos gan kokybiškai. Džiaugiuosi tai padaręs.

·          Sukurti bent vieną trumpą miniatūrą ar novelę. Deja, surezgiau tik fragmentus, ir kaip sakant, per prievartą įkvėpimo neprisišauksi. Iš manęs joks rašytojas.

·          Pasitarnauti music'o bendruomenės poreikiams įkeliant tam tikras pasiūlytas grupes. Nors ir labai minimaliai, tačiau kelias grupes įkėliau.

·          Išspręsti nusipirktą knygutę japoniškų kryžiažodžių (kurių aš kartais nekenčiu, kartais mėgstu) Įveikiau tik pusę, nes arba pritrūko smegeninės pajėgumo, arba užsispyrimo ir laiko (jie taip greitai nesprendžiami).

·          Įpusėti savo pradėtą tikimybių teorijos tyrimą (reikia, kad tarp elementariųjų kasdienybės malonumo dalykų atsirastų ir šiek tiek mokslo bei disciplinos) Vienas pirmiausiai įvykdytų tikslų, man kartais patinka matematika, todėl iš įdomumo padariau tai.

·          Stengtis nepraleisti Pasaulio futbolo čempionato rungtynių ir nuosekliai sekti čempionato eigą. Negaliu skųstis, praleidau nebent tas rungtynes, kurios ėjo vienu laiku su kitomis, įdomesnėmis arba kai kurių temačiau tik fragmentus, nes buvau užsiėmęs kita veikla, tačiau nebuvo nei vienų rungtynių, kurių nebūčiau išvis nežiūrėjęs (atmesdamas tas, kurių laikas sutapo).

·          Sukurti vieną muzikinę kompoziciją. Vėlgi, radosi tik atskiri ir sunkiai siejami fragmentai, kažko ypatingo nesurezgiau.

·          Išlaikyti lietuvių kalbos egzaminiukštį (tą juokingą 10-okų egzaminiukštį) bent 9 balams, matematikos surinkti taškų maksimumą. Kaip ir parašiau, taip ir nutiko. Lietuvių – 9-etas, o matematikos maksimumas.

·          Surinkti seniau pradėtą rinkti medžiagą apie Kėdainių miestą XIX amžiuje ir XX amžiuje iki Antrojo pasaulinio karo. Vienintelis tikslas, kuriam neturiu pateisinamos priežasties, kodėl nevykdžiau. Greičiausiai dėl to, kad visai užmiršau šį tikslą ir kažkodėl nesivarginau dėl jo.

Išvada: nors daugybės tikslų įvykdyti nepavyko, tačiau nei vieno neapleidau stipriai ir kiekvieną daugiau ar mažiau stengiausi vykdyti. Liepos mėnesiui keliami tikslai:

·          6 knygos perskaityti. Greičiausiai tai bus A.Mickevičiaus „Ponas Tadas“, E.M.Remarko „Vakarų fronte nieko naujo“, I.Kanto „Grynojo proto kritika“, J.V.Gėtė „Faustas“, O. de Balzakas „Tėvas Gorijo“ ir J.Janickis „Fizikinė chemija“.

·          Neskaitant šio parengti dar tris „Raštų pagal Einarą“ numerius.

·          Parašyti dar dvi recenzijas apie albumus.

·          Įkelti bent 30 naujų grupių profilių į music.lt tinklalapį.

·          Įvykdyti ¾ tikimybių teorijos tyrimo.

·          Nuvažiuoti 250 km dviračiu (būtų 500 km, bet porą savaičių būsiu išvykęs, todėl dviračio nematysiu)

·          Sužaisti 50 šachmatų partijų (kadangi apleidau šį žaidimą)

Na ir tebūnie šis didis septynetas tikslų man nauja gyvenimo misija. Tikiuos iki liepos 31 dienos juos įvykdyti. Jei juos apleisiu, galėsit tiek jūs kaltinti mane ir tyčiotis, tiek aš iš savęs.

Muzikos pasiūlymas skaitytojams.

Pagal naują mano last.fm sukurtą profilį, grupė „Mastodon“ yra mano klausomiausia. Neveltui, o naujasis albumas yra žymiai geresnis negu buvęs „The Hunter“ ir galėtų mesti rimtą iššūkį „Crack the Skye“, vienam geriausių grupės darbų, kurį pastaruoju metu dažnai klausau. Naujas albumas tikrai labai geras ir kokybiškas, taip pat ir viršelis paliko didelį įspūdį.

Klausimas skaitytojams.

Pasvarstykite, kodėl neišlaikiusiųjų lietuvių valstybinio brandos egzamino abiturientų procentas vis auga? Kas dėl to labiausiai kalti – mokiniai, mokytojai ar egzaminų sudarinėtojai (NEC)? Kokios aplinkybės gali lemti tokį negražų dalyką ir ar moksleiviai neperdeda internete putodamiesi, esą NEC vertinimas yra absurdiškas?

Pramogai: laiptažodis

Komentaruose pirmasis parašęs teisingą jo atsakymą bus įrašytas į leidinio garbės lentą.

1.     Kryžiuočių ... egzistavo dabartinės Lenkijos ir Karaliaučiaus srities teritorijose.

2.     Dramblys angliškai.

3.     Populiarus popiežių vardas.

4.     Kuri Ramiojo vandenyno sala dalyvavo 2013 m. FIFA Konfederacijų Taurės varžybose?

5.     Pagrindinė Kauno miesto herbo figūra.

6.     Šachmatuose: situacija, kuomet priešininko karaliui nėra skelbtas šachas, tačiau jis nebeturi ėjimų.

7.     Svarbus antikinis Graikijos miestas, pats stipriausias tuomet Pelopeneso pusiasalyje.

8.     Socialinės grupės, luomai sen. Indijoje.