Raštai pagal Einarą, Nr.5

RAŠTAI PAGAL EINARĄ

Nr.5              2014 m. liepos 30 d.                                                                           Kaina: 0 Lt (0 €)

Aktuali tema: būdai, kaip leisti laiką portale music.lt.

Perklausų nebeturime jau daugiau nei mėnesį laiko. Jau dabar aiškiai pastebimas lankytojų srauto sumažėjimas. Ne vien dėl vasaros, pernai metais tuo pačiu metu vis tiek buvo likęs dviženklis vienu metu besilankančių registruotų vartotojų skaičius, o dabar tai penki, tai šeši, tik labai retas skaičius yra dešimt ar vienuolika. Stiprus argumentas, kad netekome itin svarbios tinklalapio funkcijos – nemokamai perklausyti muziką, kurią, beje, administratoriai labai tvarkingai pasirūpindavo ir keldavo gan užtikrintos kokybės įrašus.

Nori nenori, kyla kitas klausimas – ką tiek kelios dešimtys likusių ištikimų lankytojų čia veikia, kad ir jie dar neišsilakstė. Kontrargumentas, verčiantis susimąstyti, ar tikrai nepernelyg tirštiname šiuo atveju spalvas ir juodiname portalą nepelenytai.

Pirmoji, labai stambi ir po perklausų panaikinimo išplėsta sritis – naujienos. Čia galima rasti ir vertingų straipsnių, porą narių rūpinasi ir interviu rengimu, kol keli nariai rengia įvairių koncertinių pasirodymų apžvalgas, aš teikiu senų ir naujų albumų recenzijas ir tą darome labai patraukliame formate – daug fotografijų, video įrašų, laisvokas teksto stilius ir pan. Dar vienas labai svarbus dalykas, kad kiekvieną naujieną galite patys pakomentuoti, išsakyti savo nuomonę ar pastabas, ypač to reikia recenzijoms ir straipsniams, kur nuomonės gali būti dvejopos ar net trejopos. Taip pat music.lt labai laukia žmonių, kurie pasiryžę patys savo laisvalaikio dalį investuoti į šio portalo naujienų, straipsnių skilties platinimą ar net rengti patys tekstus.

Antroji skiltis – grupių profiliai ir diskografijos. Beveik visi administratoriai (likusių pirštais nebaksnosim, nors pastabas už jų aplaidumą būtų galima išsakyti) pasirūpina tuo, kad būtų sukelti visi svarbesni koncertiniai, rinktiniai albumai, kad būtų nuo pirmo ligi paskutinio studijiniai albumai, kad nebūtų pamesti svarbiausi atlikėjų hitai. Stengiames pateikti ir vaizdingų nuotraukų. Aišku, kiek kėbliau mums sekasi su aprašymų rengimu, nes net ir man pačiam skaitant kokiam nors portale kažkurios nors grupės, kurios reiktų patobulinti aprašymą, tai net ir nebematai nieko svarbesnio, nes tik ir kalbama: „tą ir tą dieną pasirodė tam feste, o kitą dieną prisigėrė, nukrito nuo scenos ir išvežė pareigūnai į nuovadą“. Bet yra ir grupių, kurių aprašymo apipavidalinimo reikėtų, todėl šioje srityje taip pat galite padėti. Ir jei ko nors pasigendate, visada galite pateikti pasiūlymą administratoriams. Deja, eilės ilgos ir siūlymai keliami labai iš lėto, o ir administratoriams tokiu darbu užsiimti motyvaciją atmuša tai, kad visiškai jokios informacijos patys siūlytojai nepateikia. Todėl prašau dar kartą patiems šiek tiek savo indėlį įdėti į tai, kad jūsų pageidaujama grupė ar albumas atsirastų ir pateikti nuorodų į patikimus šaltinius apie atlikėją ar tąjį albumą.

Trečioji skiltis – topai ir vertinimas. Bene daugiausiai čia mena lietuviškų kūrinių top trisdešimtukas („LT TOP 30“, šeštadieniais 15 valandą kiekvieną savaitę atsinaujinantis) ir užsienio hitų top keturiasdešimtukas („TOP 40“, tuo pačiu laiku atsinaujina kiekvieną sekmadienį). „Muzikos pulsas“, „Naujų albumų“, „Lietuviškos muzikos atradimų“ skiltyse taip pat leidžiama lankytojams įvertinti dešimtbalėje sistemoje kūrinius, diskusijose pareikšti nuomonę, jei ko nors pasigedote ar užkliuvo neteisingai parengta topo informacija. Leidžiama net ir pačiam sudarinėti tam tikrus kūrinių ar jų atlikėjų topus, taip pareiškiant savo individualia pozicija tam tikra muzikine tema.

Ketvirtoji skiltis – informacija apie dainas. Tikrai yra didelė krūva kūrinių, kuriems trūksta teksto, patys galite laisviausiai juos pasiūlyti (rekomenduotina, ir oficialaus ir kito patikimo šaltinio). Taip pat galite pateikti akordus dainai, teksto vertimą (nebūtinai į lietuvių kalbą), ir turbūt svarbiausia, ko reikia šiandien dainų profiliams, tai vaizdo įrašų, kur būtų galima perklausyti kūrinį kaip alternatyva išnykusioms vietinėms perklausoms.

Penktoji skiltis – informacija apie renginius. Aišku, ji neplati, bet music.lt suteikia galimybę apžvelgti, kokie žymūs atlikėjai artimiausiu metu žada dalyvauti. Patys taip pat turite galimybę pasiūlyti renginį, kurį reikėtų pridėti į sąrašą.

Šeštoji skiltis – diskusijos. Labai plati ir įdomi skiltis, labiausiai skatinanti pačių vartotojų saviraišką. Patiems sukurti temą ar diskutuoti jau esamoje gali bet kuris registruotas vartotojas. O tematika neribojama – nuo pačių paprasčiausių diskusijų apie muziką iki pat pašnekėsių apie intymius reikalus, ar automobilius, ar sukneles, ar dar ką nors. Galima palaikyti komentarus, nes yra funkcija like, bet, kaip ir feisbuke, nėra funkcijos dislike.

Septintoji skiltis – dienoraščiai. Galite savo blog‘ą rašyti, bet tik kartą per dieną, kaip tikrą dienoraštį, pateikti ir nuotraukų, ir vaizdo klipų, kaip ir bet kuriame paprastame komentare, išlieti save ir pateikti savo pozicijas į tam tikrus klausimus. Saviraišką skatinanti skiltis, deja, pastaruoju metu nebesulaukianti pakankamai dėmesio, dėl to skatinu jus reikštis ir čia. Ir net nesigėdykit parašyti nesąmonių, nes iš jų užverda įdomiausios diskusijos. Seniai jau buvo laikai, kada triženklis skaičius komentarų apsireikšdavo...

Aštuntoji skiltis – kūryba. Pasidalinti savo kūryba bet kokiu formatu jūs čia galite. Vartotojai pagiria arba papeikia, išsako skirtingas pozicijas ir pasidžiaugia, kad dar yra gerai kuriančių žmonių. Yra du kūrybos tipai – muzikos kūryba, kur vartotojas gali ją įkelti mp3 formatu, ir literatūrinė, tekstų kūryba.

Galiausiai, turime pokalbių dėžutę, kur galima viešai blevyzgauti apie beleką (tik cenzūros ribose, nes administratoriai dar atsakingi ir už turinio švarą ir gali apriboti jūsų nuomonės laisvumą).

Taigi, man juokingi kartais vartotojai, kurie skundžias, neliko čia kas beveikti. Eikit į smėlio dėžę ir kapstykitės, jei dar brandaus ir mąstančio proto neįgijote, o kitiems linkiu pasinaudoti visomis music‘o funkcijomis ir būti ištikimiems, aktyviems music.lt portalo lankytojais.

Filosofijos kampelis: J.V.Gėtė – „Ir kančios, ir džiaugsmai, deja, mums kenkia lygiai“

Neseniai perskaičiau „Faustą“ ir dalykas, kuris mane labiausiai nustebino, buvo plati kūrinio potekstė ir ideologinis spektras. Kaip pagal suskaldytą siužetą sudėliotų skambių idėjų nesuvokiamas kūrinys. Ir keletas žodžių buvo tikrai labai paliečiantys žmogaus egzistavimo sąlygas ir priežastis. Nihilistinis, gal ir šiek tiek viduramžiškas jo požiūris (krikščionybės ideologijos tame irgi yra) puikiai atsiskleidė vienoje eilutė: „Ir kančios, ir džiaugsmai, deja, mums kenkia lygiai“

Tikri nihilistai kalba šitaip: „Kančios moko, džiaugsmai tik apsuka galvą“. Natūralios elementariosios literatūros atstovai sako: „Džiaugsmai stimuliuoja, o kančios sugraužia žmogaus motyvaciją“. Naujesnės krypties filosofai užduos dar kitokią pastabą: „Tiek kančios, tiek džiaugsmai, beje, mus ugdo lygiai“. Gėtė pateikia ketvirtąją šios laimės-nelaimės priešpastatymo pozicijos versiją. Kančia buityje tiesiog nepriimtinas dalykas. Kenčiančiam žmogui iškart paguodos žodžiai, didesnis dėmesys ir noras kaip nors padėti. Kitaip sakant, aplinkiniai kančią suvokia kaip blogį. Draminėje poezijoje kančia poetizuojama, bet irgi verčiama į blogą pusę. Nors dalis ideologų pasakytų, kad kančia ir užsidarymas pamoko daugiau nei džiaugsmingo gyvenimo ritmas. Išnagrinėjom monetos aversą, verčiam reversą – džiaugsmas skatina individo pasileidimą ir neprisitaikymą prie piktesnių gyvenimo situacijų. Aišku, visais laikais bendrosios masės siekė džiaugsmingo gyvenimo. Aš pastebėčiau, jog džiaugsmas nereprezentuoja save kaip geresnės pozicijos už kančią. Verčiau tai tik lengviau pakeliamas, mažiau ant galvos krentantis dalykas. Žmonės niekada nenorėjo mąstyti, todėl renkasi džiaugsmingą gyvenimą. Nors kitą vertus, jis lyg ir nevisavertis – moneta be averso ne moneta. Todėl pastebėčiau, jog Gėtė į „Faustą“ įdėjo žodžius, kurie labiau subalansuoti norėdamas išryškinti dviejų polių susirišimą (priešingumas nėra toks ryškus, jei sugebėsim pažiūrėti į monetos briauną – tarp vienos ir kitos pusės ne tiek ir daug – keli milimetrai). Gėtė pasakė šitaip: „Žmogus per klystkelius suranda tikrąjį kelią“. Palyginkime su kitu posakiu – „Per kančias į žvaigždes“ („Per aspera ad astra“). Kitaip sakant, situacija tokia, jog neegzistuoja lazda su vienu galu. Su trimis? Gal, bet Gėtės laikais tokių hibridų matyti gal ir neteko.

Todėl grįžę prie tų keturių pozicijų, pastebėsime, jog jos tik priešpriešina, bet į esmę neveda. Tai tik skambūs posakiai, kurie žmonėms nori parodyti jų atskirtį, bet nuslėpti tikrąjį bendrumą. Man priimtinesnė bendrumo idėja, kaip jums, aš nežinau.

Keliautojams: Einaras apie važiavimo dviračiu ypatumus.

Ši vasara jau antra, kai savo dviračiui (jau pagyvenęs, senolis, bet ištvermingas ir ištikimas) metu aktyvius iššūkius (ir sau), beje. 60 kilometrų per dieną pasidarė visiškai savas dalykas (tik ne per didesnį nei 30 laipsnių karštį). Norėčiau pakalbėti apie tai, kokie kriterijai asmeniškai man svarbus prieš išvykstant kur nors:

Pirmasis – dviračio techninės savybės ir išskirti galėčiau tris – ar veikia žibintai, ar padangos kokybiškos ir kietai pripūstos, ar stabdžiai veikia efektyviai. Žinoma, svarbu ir tai, kiek dviratis turi pavarų (dėl greičio vystymo). Nesu monotoniškas ir geras tiesiąsias išnaudoju mindamas intensyviai paskutine pavara, išvystydamas greitį, kad jau galėčiau miesto zonoj ir su lėtai judančiais automobiliais lygintis.

Antrasis – kelio danga. Mano maršrutai dažnai kerta įvairius neasfaltuotus paviršius – akmenuotą žvyrkelį (šito velnio labai nemėgstu), miško ar lauko keliuką (jie geriau suploti ir mažas akmenų kiekis dangoje, svarbu tik, kad nebūtų labai klampus, ta prasme, smėliukas, į kurį padangos lengvai sminga ir neleidžia nei normaliai sukti posūkio, nei išvystyti gero greičio). Todėl visada svarbu prieš važiuojant kur nors įsitikinti, kokiu keliu važiuosi. Sakykim, važiuosi 50 km ir tik išvažiavęs suprasi, jog vietoj prieš tai tikėtųsi 10 km žvyrkelio gauni 35 km. Motyvacija tokioje situacijoje iškart žemyn ir jėgas prarandi dar greičiau. Geriau išvis vengti žvyrkelio. Asfaltas irgi nevienodas – būna neseniai išklotas, lygut lygutėlis (miesto gatvės), arba rajoninių kelių – išdaužytas, duobėtas. Tarpmiestiniai plentai yra viduriukas tarp minėtų dviejų variantų.

Trečiasis – maršruto eismingumas. Ko labiausiai venkite, tai eismingų plentų (mano rajone tokių nėra labai daug – išskirčiau nebent tris). Miesto gatvėse važiuoti irgi reikia atsargiau. Labai geras ir priimtinas yra rajoninis kelias. Kėdainių rajone turbūt labiausiai dievinu Kėdainiai-Šventybrastis-Krekenava kelią, kad ir koks jis būtų lopytas ir duobėtas, bet jame automobilis pravažiuoja kartą per dešimt minučių ir tai labai gerai (vakaro metu išvis gali Tiskūnų-Šventybrasčio [~9 km] atkarpą pravažiuoti nesutikęs jokio automobilio). Žvyrkeliai neblogas variantas taip pat, bet kritikuotinas dėl kitų kriterijų.

Ketvirtasis – vėjo kryptis. Visada nusistatau prieš važiuodamas, kokios krypties vėjas, kad žinočiau, kuriose atkarpose man labiau reikės pasistengti su minimu. Vėjas paprastai neapgauna ir nepasisuka kitaip, nei aš būnu susiplanavęs ir žinau, kada jėgas reikia pataupyti, kad atkarpoms prieš vėją užtektų jų palaikyti tą patį tempą, o tai padaryti labai nelengva – kas daugiau važinėja dviračiu, šitai žino. Labiausiai mėgstu silpną vėją arba štilį, bet važiuojant pro lygumines laukų zonas tas atvejis retas – gūsiai duoda pakankami, kad numuštų greičio ir jėgų.

Penktasis – reljefo ypatumai. Šituo požiūriu man galėtų būti ištisa lyguma, nes principas toks - „jei į priekį važiavai 10 metrų žemiau, tai grįžti, kad ir kokį kelią bepasirinktum, reikės 10 metrų aukščiau“. O meilė nuokalnėms nenustelbia neapykantos įkalnėms – šiosios ypatingai vargina, bet geriausia tai, kad motyvacijos minti jos neatmuša, kaip kad žvyrkelis.

Šeštasis – planas B. Turi turėti atsarginį maršrutą, jei dėl kažkokių priežasčių nepavyktų iki tikslo nuvykti pagal iš pradžių nustatytą maršrutą.

Bet dviračiu važiuoti yra smagu. Grynas oras, labai ekonomiška, daugiau pajauti gamtos negu sėdėdamas automobilyje. Jei dar į kompaniją iškrapštai iš namų ką nors, tai išvis. Tik gaila, jog sąlygos dviračių eismo plėtrai vykdomos labai pasyviai. Daug baisių dviračių takų arba jų nėra ten, kur būtų daug kam patogu (mano rajone praverstų – josvainiškiams, dotnuviškiams, gal net ir aristaviškiams, taip pat turintiems sodus Daumantuose). Pastarųjų kelių metų progresas – atseit mieste padarė dviračių taką – ant šaligatvio nubrėžė balta juostą, atseit – čia važiuos dviračiai. Tokios reformos netenkina, deja, niekieno. Tik pinigai už baltus dažus į balą nuėję.

Turiu viltį, jog dviračiai, kurie palaipsniui tampa mada, dar labiau bus laukiami įvairių žmonių rūsiuose ar garažuose ir dažniau bus naudojami trumpiems atstumams įveikti (P.S. nekenčiu žmonių, kurie pas kaimynus su mašina važiuoja).

Muzikos pasiūlymas skaitytojams.

Neabejotinai – Egg. Kažkas įdomaus, psichodeliškai progresyviai švelnaus, o kartais ir aštraus. Todėl pateikiu du padažus:

Pikantiškas:

Aštrus:

Klausimas skaitytojams.

Trumpai, drūtai: ar esate patenkinti dabartine music.lt būkle?

Pramogai: kakuro.

Gal daug kam šis galvosūkis nepažįstamas. Bet puiki proga susipažinti – esmė panaši į sudoku, tik dar labiau remiasi matematika – tam tikroje eilutėje ar stulpelyje skaičiai turi būti surašyti taip, kad jie nesikartotų ir jų sumą atitiktų nurodytąją. Taigi, pateikiu pirmąjį. Kakuro atsakymas tebūnie vidurinis skaičius. Mažučiuką tokį paruošiau. Sėkmės!