siūlau atgaivinti šią temą. Kiekvienas kas išgirstam bent kokį įdomesniį mums albumą apie kurį norime praneįti parašykime čia. Norėčiau visų paprašyti kad bent po pastraipa parašytumėt apie tą albumą įspūdžius, tematika, stilių ir panašiai

aš pradėsiu nuo Shadowplay - Shadowplay(2007)
tai tyro gothic metal ir progressive mišinys. Bgalo gražus moteriškas vokalas. tai grupė miš australijos. Paradoksas jog kai susidomėjau gothic metal nuo lacuna coil kai pamačiau per vieną muziūkinį kanalą sužinojauy kad jie gothic, tada parašiau internete gothic ir išmetė vieną puslapį o kadangi aš dar nieko neišmaniau apie tokius dalykus pirmi metai kai internetą turėjau, tai pristatomą tame puslapyje naują grupę Shadowplay palaikiau kaip šio stiliaus grandus ir nuo to laiko seku jų gyvavimą turiu jų demo kuris mane begalo sužavėjo ir labai laukiau albumo. Na ir po 4 metų sulaukiau. Visos 4 jau mano girdėtos dainos nei kiek nepasikeitusios ir tuom džiaugiuosi. kokybiškos 10 dainų , beveik valanda geros muzikos. Gal panašu šiek tiek į evanescence - origin tik be jokios nu metal pakraipos.

geriausios dainos: Alone, Reveries(dieviška), The Hour (9 minučių opusas)

Tystnaden recenzijoje turėjo būt: įsivaizduokit grupę su Moterišku o ne vyrišku vokalu sorry

SlipKnoT - Vol.3:the subliminal verses (2004)



Trečiasis grupės “SlipKnoT“ albumas „VOL. 3: (THE SUBLIMINAL VERSES)“ , išleistas 2004 metais, yra puikus sunkaus 9vynių grupės narių darbo rezultatas, pateikiantis klausytojams naują muzikalumo ir profesionalumo lygį. Albumas, prodiusuotas Rick‘o Rubin‘o, parodo, kad grupė tobulėja visose muzikinėse srityse, neapsiribodama ir taip jau profesionaliu jų kūrinių skambesiu. Šio albumo dainos peržengia tradicinės sunkiosios muzikos ribas ir gali nustebinti klausytoją, nesusipažinusį su šiuo dinamišku albumu. Tvirtas ir meistriškas gitaristų darbas, instinktyvūs ir greiti būgnų ritmai ir visiškai naujas vokalo skambesys yra šio albumo ryškiausi bruožai, kurį vokalistas Corey Taylor (# 8 ) vadina „ir gražiu ir brutaliu“. Vienas iš pagrindinių šio albumo įkvėpėjų yra prodiuseris Rick‘as Rubin‘as ir jo didžiulis namas, kuriame, visų nuomone, vaidenasi. Būtent šiame name grupė gyveno albumo įrašinėjimo metu. „Albume tikrai galima pajusti šio namo įtaką. Vaiduoklių buvo elektros prietaisuose, visur! Daiktai sušaldavo ar sugesdavo be jokios priežasties. Tai buvo tikrai keista“- komentavo Corey Taylor. „Rick‘as mus puikiai nuteikė darbui. Paprastai 9 skirtingi žmonės, bandantys skirtingus dalykus gali būti kietas riešutėlis. Tačiau Rick‘as tartum išmetė mūsų išankstinius nusistatymus pro langą. Jis puikiai sujungė visų mūsų idėjas į vieną visumą“,- . Grupės bosistas Paul Gray (#2) komentavo prodiuserio Rick‘o Rubin‘o darbą.

Pirmasis albumo „VOL. 3: (THE SUBLIMINAL VERSES) singlas yra „Duality“.„ką jūs galite pagalvoti apie žodžius...mes daug patyrėme kaip grupė ir dainos žodžiai tikrai perteikia mūsų išlaikytą tikėjimą“,- grupės būgnininkas Joey Jordison(#1).“ „Duality“ puikiai parodo, kad albumas perteikia nenorą pripažinti,kad grupės muzikos pagrindas ir jo gebėjimas yra būti žaviu ir melodingu vienu metu. Kitos albumo dainos, pavyzdžiui „Before I forget“ ir „Vermillon“ savo tamsiomis melodijomis ir piktomis instrumentinėmis partijomis tik pabrėžia tai, kas yra pasakyta „Duality“. „Before I forget“ yra apie šlamšto iškėlimą aukščiau visko, ir apie buvimą asmenybe, ne tik žmogumi. Tai sako, kad reikia sakyti, ką galvoji ir galvoti, ką sakai– nėra jokio šlamšto.!“,- Vokalistas Corey Taylor-„o „Vermillion“ yra persekiotojo meilės daina, šūvis tiesiai į jo mintis. Daina apie tai, ką jis simbolizuoja ir ko ne – mes palikome jums nuspręsti“.

Kitos albumo dainos:
„The Blister Exists“. Daina stebėtinai agresyvi. Joje būgnai ir gitaros stebėtinai ritmiškai dera vienas prie kito. Kūrinys stebina savo energija. Ji nelabai melodinga, tačiau puiki. Daina apie tai, kad viskas, ką grupė išsakydavo savo kitose kūriniuose, egzistuoja.
„Circle“. Viena melodingiausiu dainų. Negirdėti agresyvaus būgnų daužymo ir gitarų „pjovimo“. Išgirstame tai, aks yra neįprasta – smuiką. Daina gana melancholiška ir liūdnai nutikianti. Vokalisto balsas šioje dainoje skamba nepaprastai švariai ir gražiai. Tiesa, ši daina kiekvienam reiškia skirtingus dalykus. Kiekvienam artima. Šioje dainoje gali būti aprašomi epizodai iš Coery praeities, arba grupės nenoras kartoti jau padarytas klaidas.
„Opium Of The People“. Energinga daina, tačiau ne tokia agresyvi kaip „The Blister Exists“. Kai kurie dainos momentai gali netgi apsirodyti nuotaikingi. Be to, šioje dainoje puikiai matosi gitaristų profesionalumas. Kaip ir „Circle“ šioje dainoje kiekvienas gali atrasti tai, ką pats patyrė ir kažką artimo sau.
„Prelude 3.0“ sintetinė daina. Nėra konkrečios melodijos, ji migdo, ramina. Tačiau tuoj ji ir yra įdomi. Vokalisto balsas prikimęs, pritildytas. Ši daina laibai įdomi savo kompozicija ir mintimi. Dainoje lyg ir norima pasakyti. Kad viskas nėra pabaiga, kad viskas tik prasideda. Nors visą dainą girdime žodžius „Now it‘s over“(dabar viskas baigta).
„Pulse Of the Maggots“. Daina , aiškiai apeliuota į gerbėjus. Labai energinga, įdomi. Tai tarytum viso albumo himnas. Šia daina grupė norėjo parodyti, kad grupei vis dar rūpi, ir jie niekada neignoruos savo fanų, kurių jie turi išties daug. Taip pat ši daina tiek savo melodija, tiek savo žodžiais skatina veikti, atsistoti ir eiti, nepasiduoti.
„Three Nil“. Kaip ir visos, daina labai energinga, agresyvi. Netgi pikta. SlipKnoT gali nustebinti savo instrumentiniu partijų suderinamumu, kuris suteikia dar daugiau energijos. Šioje dainoje sunku atrasti ką nors artimo, tai daina simbolizuojanti, tai, kad grupė trečiąjį kartą (Vol.3 yra trečiasis Slipknot albumas) sako dalykus, dėl kurių ji apgailestauja. Ir apie tai, kaip daug žmonių nori, kad SlipKnoT pripažintų, jog jie klysta, nors niekada nebuvo „pagauti“ meluojant.
„Vermillion pt.2“ (part two). Rami daina, atlikta akustine gitara, vokalisto balsas stebėtinai ramina. Tačiau kaip ir pirmoje dainoje, matomas šioks toks maniakiškumas, tai taip pat yra meilės daina. Tačiau ji ne tokia agresyvi. Tai tarytum „Vermillion“ tęsinys.
„Welcome“ taip pat ritminga, energinga, agresyvi daina. Vokalistas tartum „repuoja“. Nemažai vien instrumentinių partijų. Šia daina grupė tiesiog sako gerbėjams , kad jie darys viską, kad būtų kartu su jais, ir atsiprašo už ilgą tylėjimo laiką.
„Nameless“. Daina įdomi savo kompozicija ir skambesiu, ramus skambesys peraugantis į energingą ir agresyvų ir atvirkščiai. Puikiai sukomponuotas kūrinys. Daina apie tai, kaip Corey ilgą laiką kūrė atstumiančius, šlykščius kūrinius. Pats Corey sakė, kad ši daina yra tartum užuomina žmonėms, kurie įgriso SlipKnoT, už albumo IOWA kritikavimą.
„Virus Of Life“. Daina labai perkusinė, vokalisto beveik nesigirdi, bet tai ir yra labai įdomu. Vokalisto balse lyg ir jaučiamas nuovargis. O perkusinės partijos šiai dainai suteikia ypatingumo, sukuria keistą atmosferą. Dainą galima interpretuoti visaip. Tačiau viena pagrindinių minčių – kaip grupė pakeitė kai kurių žmonių gyvenimus, jų net nepažinodami.
„Danger, Keep Away“. Kad ir ką sakytų pavadinimas, tačiau nuo šios dainos atokiau laikytis tikrai nereikia. Tikrai graži daina. Įdomi, kaip ir visos, tačiau neagresyvi. Šiek tiek nostalgiška, melancholiška.
„Scream“. Energinga, girdėti DJ‘aus darbas. Kaip visada ryškūs būgnų ritmai. Vokalistas puikiai perteikia dainos mintis. Daina apie tai, kaip jie daug dirbo ir stengėsi, kol pasiekė tai, ką turi dabar, apie visą sunkuų darbą. Taip pat ši daina skatina nepasiduoti, kovoti toliau , rėkti.


Po daug sunkaus darbo ir gana ilgo tylėjimo, SlipKnoT išleido ko gero tobuliausią savo albumą, galintį nustebintį net labai daug girdėjusį sunkiosios muzikos klausytoją.

parašiau ir aš gal kam bus naudinga

Liquido - 1999 - Liquido

Stilius: Poprokas
Praėjus dviems metams po singlo "Narcotic" išleidimo, vokiečių ketvertukas išleido pirmąjį savo albumą. Albumas puikiai sumiksuotas ir paruoštas. Daina "Narcotic"(albume nr. 7) atstovauja šio albumo stiliui - tai kelių akordų dainos su elektrinėmis gitaromis priedainyje, tinkamas bugnų ritmas, neišsiskiriantis bosas, truputis sintezatoriaus garsų ir puikus, švelnus vokalas - elementari pop-rock stiliaus kompozicija. Tačiau šio albumo stiprioji pusė yra paprasti ir nuoširdūs tekstai, darantys muziką labai artima. Albumas pilnas šviesių dainų, kurios tiesiog daug nesigilinant verčia grožėtis paprastais dalykais, kurie mus supa. Tačiau žmonės, kuriems Liquido tai "Narcotic" ir "Doubledecker", vargu ar jomis labai susižavės. Paskutinioji daina "Saturday Rocks" - ko gero geresnio atsisveikinimo ir negali būti. Atviri, žmogiški jausmai ir emocijos, pabaigoje peraugančios į galingus roko ritmus. Jioms baigiantis viskas lėtai nutyla - lyg jūra po audros. Atsisveikinimas su gražiais dalykais visuomet griaunantis. Lieka vienintelis noras - vėl paspausti "Play" ir viskas iš pradžių...
Įvertinimas: 7/10

Jimmy Eat World - 1999 - Clarity

Stilius: Alternatyvus rokas/Emo
Pastaba: Vartojant žodį Emo, įmama tik muzika iki Something Corporate, Fall Out Boy kartos.
Tai trečiasis grupės albumas(pirmo grupė nenori išleisti). Lyginant su "Static Prevails"(1996) jis yra žymiai turtingesnis - grupė naudoja daugiau instrumentų. Jau pirma daina "Table For Glasses" įžengia į Emo pasaulį - tai kylančios emocijos, kai kada užgniaužiamos savyje, liūdną nuotaiką persmelkia netradicinis optimizmas. Du vokalai dainuojantys vienu metu(būdinga JEW) įrodo jog kūrinys - tikra kompozicija. Dainų tekstus gan sunku suprasti, tačiau jie, kaip būdinga Emo muzikai, išreiškia įvairias gilias būsenas. Kitas kūrinys yra "Lucky Denver Mint" - labiausiai radio-friendly daina, tačiau visgi nėra visiškas nukrypimas nuo grupės stiliaus. Ir toliau tęsiasi gan skirtingos dainos: "Your New Aesthetic" Punk gitaros riff'as, "Believe In What You Want" - Alternatyvaus roko, "A Sunday" - gražus kūrinys. Tačiau visi jie nenukrypsta nuo albumo grojimo ir dainavimo manierių - albumas nėra kaip "Geriausių Hitų" rinkinys. "12.23.95" ko gero pati optimistiškiausia albumo daina. Labai lengvas sintezatoriaus ritmas ir graži kompozicija. Vos keli žodžiai išreiškia būseną, tačiau kaip ir žodžius ją kekvienas supranta savaip. Toliau prasideda liūdno grožio trijulė(dainos nr. 8-10): "Ten", "Just Watch The Fireworks", "For Me This Is Heaven". Ko gero bet koks žmogus, pripažįstantis įvairią muziką čia ras sau ypatingą dainą. "Just Watch The Fireworks" - septynių minučių trukmės daina, su styginių pragrojimais ir, kaip būdinga Emo grupei, labai kontrastingom emocijom. "For Me This Is Heaven" - daina patinkanti daugeliui. Tačiau, kaip ir visame albume, bugnų partija čia gan stipri ir tai daro šią muziką tikru roku. Galima atkreipti dėmėsį į gitaros partijas - jų vienų metu groja 2-4. Pianino partija pabaigoje pasako, jog tai - žymiai daugiau nei MTV grupė. Toliau prasideda Alternatyvaus roko dainos "Blister", "Clarity". Dainoje "Blister" dainuoja Tom'as, kuris bėgant metams atlieka vis mažiau vokalo partijų, nors jo vokalas, lyginant su Jim'o, išties geras. Ir paskutinis kūrinys - "Goodbye Sky Harbor" - pradžia gan sunkiai suprantama, tačiau vėliau perauga į ramią ir lengvai priemamą kompoziciją, kuri toliau klausant užhipnotizuoja savo ritmu ir progresija. (Kūrinio trukmė - šešiolika minučių).
"Clarity" - tai ypatingas ir ko gero pats individualiausias Jimmy Eat World albumas. Jis darė įtaką tokiom grupėm kaip Something Corporate, taigi ir vedė senąją Emo muziką į naują Punk-Pop/Emo laikotarpį. Reikia pridurti, jog Fall Out Boy fanams su šiuo albumu nėra ka veikti - jiems čia tik 1 daina.
Įvertinimas: 8.5/10

Goo Goo Dolls - 1995 - A Boy Named Goo

Stilius: Alternatyvus rokas
Daugeliui grupė Goo Goo Dolls(nuo 1998 The Goo Goo DOlls) asocijuojasi su romantiškomis dainomis "Iris" ir "Here Is Gone". Tačiau ar žinote, kad prieš tai jie buvo išleidę net penkis galingo, trenksmingo roko albumus? "A Boy Named Goo" ir yra būtent šios muzikos apvainikavimas. Tai paskutinis albumas, kuriame dar galite išgirsti beveik lygiaverti abiejų grupės vokalistų - Johnny(gitara) ir Robby(bosas) - indelį. O tai buvo dar devyniasdešimtieji, post-Nirvanos era, kai Goo Goo Dolls nešiojo ilgus plaukus, dainose "pjaustė" kietus gitaros solo ir roko dainos nebuvo labai gausiai "perdirbamos" kompiuteriais.
Į albumą įžengiama galingu "Long Way Down" riff'u, toliau seka linksma daina "Burnin' Up", kuri pilna paprasto ir nuoširdaus, tam laikotarpiui būdingo, optimizmo. Toliau galingi Alternatyvaus roko kūriniai: hitas "Naked" ir politiškoji "Flat Top"(išreiškia įdėjas, kurios vis dar aktualios ir kartojamos tokių grupių kaip Green Day). Penktoji daina "Impersonality" - tai "Burnin Up'" linksmos nuotaikos tąsa. Toliau nustebina graži akustinė baladė "Name", kuri atsleikdžia Johnny Rzeznik, kaip dainų autoriaus, galimybes. Johnny tekstai šiame albume nuostabūs. Toliau "Only One" užgriūna savo sunkiu skambėsiu, tačiau vos išgirdus "kietą" pragrojimą "pagauni" dainą. Ir vėl, po dviejų Johhny dainuojamų kūrinių, lengvabūdišką, optimistišką dainą "Somethin' Bad" uždainuoja Robby. Paprastas, bet nuostabiai tinkantis gitaros solo. Toliau Punk'ova daina "Ain't That Unusual" ir vėl Robby optimizmas - "So Long"("...your optimistic views your hundred dollar running shoes..."). "Eyes Wide Open" "vežantis" alternatyvaus roko riff'as, švelnus, bet galingas Johnny gitaros skambėsys - tikras lobis gero roko megėjui. Daina "Disconnected" savo skambėsiu primena senesę Goo Goo Dolls kūrybą, kai grupė grojo įprastą "crappy punk". Ir paskutinioji - "Slave Girl" - labai linksmai nuteikianti, šėlti verčianti daina su ypač "purvinu" Robby vokalu. Nors albume tera viena ramesnė ir romantiška daina - "Name", tai nuostabus devyniasdešimtųjų alternatyvaus roko albumas.
Įvertinimas: 9/10

Dėmesio čia toli gražu ne profesionali recenzija čia tiesiog po mėnesio klausymosi nusprendžiaus išlieti savo emocijas apie šį albumą ir aprašyti jo grožį.
daug nusišnekėjimų dėl kurių tikiuosi man atleisit ;]

Tystnaden
Sham OF Perfection
Dark Metal
2006 m.



Įsivaizduokit grupę su vyrišku vokalu, vyrišku growlu ir klavišiniais, bei aišku gitaromis ir būgnais. Na iškart manau į galva ateina grupės kurios priskiriamos prie gothic metal... Beuty and the beast kitaip tariant. Tai vat šios grupės sudėtis kaip tik tokia kurią minėjau ankščiau tačiau didžiausia staigmena kad čia jokių After Forever ar panašių grupių klonu nėra. Absloiučiai unikali muzika. Melodic Death/Progressive/Gothic/Power čia maždaug taip turbūt būtu galima abipūdinti. Sunkios dainos su superiniais ir agresyviais gitarų rifais. Vokalas ne operinis(ačiū dievui) ir be galo stiprus. Egzotikos dadeda Vokalistės nedidelis Itališkas akcentas kai kurie žodžiai tariami tarsi iš drakulos filmų ;] Death growlai puikiai čia įsipaišo ir yra labai kokybiški. Labai stiprus debiutas.
Pirmoji daina „First Embrace“ vienas stipriausių ir įsimintiniausių albumo gabalų. Dinamiškas ir greitas. Labai puiki pradžia. „Munchausen Syndrome“ Melodingos death stiliaus gitaros labai paįvairina muzika. Puikiai derantys vokalai ir jauminėtas akcentas suteikia žavesio šiai dainai. Ji švelnesnė už pirmąją tačiau ne ka mažiau gražesnė. Verta paminėti ir labai puikų klavišinių darba. Programavimas taip pat savo vietoje ir jo nėra per daug ir nevietoje.
„Tystnaden“ prasideda šviesia violančelės muzika. Šiek tiek lėtesnė daina. Gal netiek lėtesnė kiek ramesnė. Priedainyje labai puikiai dera Lauros vokalas ir sintezatorius.
„Metaphora“ tarsi atidaro tų vos ne superhitų(manau galima juos taip vadinti) šiame albume grupę. Užvedanti stipri ir besikeičianti nuolat muzika, perpinta saikingos elektronikos bet lyderio pozicijoje neįtikėtinos gitaros. Čia jau prasideda ta dalis kai melodijos tampa vis įmantresnės ir vis labiau vežančios. Agresyvi dainos pabaiga užveda ir nebegali sulaukt kitos dainos pradžios. :Foolish pain“ prasideda pinao ir smuiko intro ir pradžioje neatitinka to ko laukiau Metaphoros pabaigoje tačiau tuoj pat mane priverčia pripažinti klydus. Šioje dainoje turbūt gražiausiai ir geriausiai atsiskleidžia melodingas Lauros vokalas. Dar vienas smarkiai pastebimas dalykas tai gitarų solo kurių ypač trūksta kitose Female fronted metal grupėse. Vis labaiau įsitikinu kad šiame albume kiekviena daina turi kažką įpatingo ir išskiritinio.
Pirmoji albumo pusė baigėsi ir kad ir kaip ji man nežmoniškai patiko jau dabar galiu pasakyt jog antroji albumo pusė daug stipresnė ir geresnė.
Daina „Hamlet“ iškart įtrakiau į sunkios ir greitos muzikos sūkūrį... Viena iš įsimintiniausiš melodijų šiame albume kurią pagrinde sukuria Laura. Headbangas prasidėjo... „The Joke“ prasideda energingai ir su kažkokia įtampa...Galiausia po minutės daina smarkiai pasikeičia ir įvyksta tarsi sprogimas kuris mane nerealiai žavi... Vėliau vėl grįžimas į pradinę stadiją. Bosas ach fantastiškai pamalonina širdį ir vėl gryžimas į agresyviąją dalį. Visi tie perėjimai neįtikėtinai sklandūs ir beveik nepastebimi. Ir štai agresyviausia dainos vieta TOBULA.
„Rewards“ prasideda gitarų rifais...Energingai ir prisijungus vokalui kaip visada melodingai labai išsiskirianti daina laukiu kad įvyks ir štai BOOM. Superinis priedinis vos susitvardau neišvartęs visų daiktų namose ...PZDC kaip veža.Be galo agresyvūs abiejų vokalistų balsai sukuria pasakišką atmosfera. Tai jau kažkas virš galimybių ribų. Toks jausmas kad jie sudėjo vis1 savo energiją ir išlėjo ją šioje dainoje. Net nepastebiu kaip ji praeina ir gale įvyksta dar vienas emocijų proveržis. Įspūdinga daina.
“The Vanishing” ramiaus ir lėčiau prasideda bet kur tau tuoj pat ir vėl agresyvioji dalis ;] žavi be galo žavi mane ši muzika. Vėl beprasmiška bandyti nusakyti priedainio grožį nes jį reikia išgirst. Didžiausia pagarba vokalams. Na tai yra tai ko dar nebuvau girdėjas.
“Pride vs Intellect” labia lyriškai prasidėjusi daina peraugo į dar vieną sunkią dainą kurios greitoji ir agresyvioji dalis priverčia susivokti jog šis albumas labai brandus ir kokybiškas. Ši jauna grupė padarė šedevrą.
Tai vienas iš melodingiausių, agresyviausų mano girdėtų albumų kurie man patiko. Nėra brutalumo. Tai didžiausias pliusas. Aš neabejoju jog po kelių metų ši grupė stovės šalia didžiausių metal muzikos grandų. Tai geriausia kad padaryta šiemet.

Muzika 10
Žodžiai 9.2
Garsas 10
Savitumas 10
Atlikimas 9.5

10/10

Nine Horses (David Sylvian)
Snow Borne Sorrow
2005.08.25
Top Daina "Darkest Birds"
Stilius: pop-jazz
Įvertinimas:
bendru požiūriu: 9/10
pagal visą Deivido kūrybą: 6,5/10



1. Wonderful World
2. Darkest Birds
3. The Banality of Evil
4. Atom and Cell
5. A History of Holes
6. Snow Borne Sorrow
7. The Day the Earth Stole Heaven
8. Serotonin
9. The Librarian

Jūs turbūt nustebote, jog aš rekomenduoju "žiemos temos" muzikinius albumus vasarą, kai praėjusį kartą siūliau vasarišką albumą, kai beprotiškai daug buvo sniego. Paradoksalu. Bet gyvenimas pilnas paradoksų. Niekada nežinai, kada tave apleis, užmirš ar net visai paliks draugai. Nenujauti, kai atėjus šventei brangiausio žmogaus kiekvienam iš žmonijos, tu matydamas kitų džiaugsmą nepratrūksi ašaromis. Kadangi jau spėjai apsišarvoti santūria rimtimi kiekvieną pirmą gegužio sekmadienį, tau tiesiog tai gedulinga šventė. Kapo gėlėms palaistyti skirtas rytas.
Davidas Sylvianas - vienintelis mano mėgstamas iš filosofuojančių pop muzikantų. Pop muzika su filosofija dažniausiai prasilenkia. O šis albumas "Sniege gimusi širdgėla" - to tikra išimtis.
Albumą pradedantis kūrinys - tikras žiemiškos atmosferos užvedėjas. Skandinavės Stinos Nordestam ledinių snieguolių dejonių pagardintas Deivido pagrindinis vokalas piešia žiemos peizažą pro apšarmojusį langą. Ironiški žodžiai:
It’s a wonderful world
And you take and you give
And the sun fills the sky
In the space where you live
It’s a day full of dreams
It’s a dream of a day
And the joy that it brings
Nearly sweeps her away

It’s a wonderful world
As the buildings fall down
And you quicken your step
‘til your feet leave the ground
And you’re soaring above
All the sorrow below
And you’re falling in love
With those you don’t know

Tai žodžiai žmogaus, kuris prieš 13 metų tvirtai tikėjo radęs savo tikrąją gyvenimo meilę. Vedęs dainininkę Ingrid Chavez, Deividas nustojo būti pop ikona, pasitraukė iš muzikinio pasaulio, tik kartas nuo karto apsireikšdamas avantgardinių projektų pavidalu.
Nine Horses - pirmas šio žmogaus muzikinis projektas per trylika metų. Liūdno pop projektas.


Trumpai apie kiekvieną kūrinį (šaltinis: amazon.com)

WONDERFUL WORLD - vaiduokliškas jazz stiliaus valsas, vokalas: David Sylvian ir Stinos Nordenstam. Duetas atlieka naudodamasis panašia schema, kuri seniai išrasta kuriant Broadway miuziklus. Nordenstam balsas skamba kažkaip panašiai lyg sukryžmintum Rickie Lee Jones ir Shelley Duval balsus dainoje Olive Oyl kino filme "Popeye".
DARKEST BIRDS - labiausiai panaši į pop stiliaus dainą. Neabejotinai įsimintinos melodijos baladė. Šiek tiek electronica stiliaus elementų. Labai įsimintinas priedainis: "And I should’ve been there for you
When you called my name/I promise to tread more lightly/Though what’s done is done/It’s such a shame".
THE BANALITY OF EVIL - nesikeičiantis 5/4 džiazui būdingas ritmas. Sylviano poliritminiai vokaliniai vinguriavimai reikalauja pakartotino klausymo, kad "prisijaukintum" melodiją savo ausyje. Peter Gabriel kuria panašaus stiliaus dainas. avant-guarde stiliaus pučiamųjų soluotės kūrinio pabaigoje - netikėta staigmena...
ATOM AND CELL - lėtas letargo karavanas 6/8 ritmu. poliritminė vokalo linija, dar ryškesnė šiame kūrinyje. Lengvutis pučiamųjų sukurtas disonansas prideda šiam melacholiškam ir netikrumo pilnam kūriniui, kurio tema yra benamių išlikimo ir netikrumo dėl ateities klausimai. Ryuichi Sakamoto - avantgardo meistras - šioje dainoje pagardina intarpus fortepiono aranžuotėmis.
A HISTORY OF HOLES - penkių intervalų neįprastas ritmas ir melodija, improvizuojantys pučiamųjų solo, tačiau vokalistas Sylvianas švelniu balsu suteikia dainai pop-jazz atspalvio. Dainos tekstas - apie vaikystės prisiminimus...daugiau apie tuos, kuriuos jis pasąmonėje saugojo, bet instinktyviai blokavo savo jau brandos laikotarpiu.
SNOW BORNE SORROW - šiurkšti electronica intarpo suvelta kūrinio pradžia neduoda suprasti, jog tai švelni baladė apie Deivido skyrybas ir apie tai, kokį neigiamą poveikį jos sukėlė poros atžaloms. Išsiskyrimo daina Ryuichi Sakamoto klavišinių skambėjimas. Styginių aranžuotė.
THE DAY THE EARTH STOLE HEAVEN - folk/jazz hibridas - tai vienas aukščiausių pasiekimų šiame albume. Sylviano balsas tokioje puikioje formoje...šiame amžiuje Deivido vokalas dar nėra taip puikiai skambėjęs kaip šioje dainoje, net per paskutinius penkiolika metų ar pan. Deivido brolis, būgnininkas, Steve Jansen čia parodo savo ritmo pajautimo ir dinamikos sugebėjimus; gitaristas Tim Motzer sukūrė muziką, o vokalisto melodija - tikra šio albumo puošmena. Puikus visos trijulės derinys.
SEROTONIN - Deivido kūrybos kartu su jo grupe 79-80 metais priminimas. pradžioje daina skamba kaip staigmena o paskui pasisuka rakursu į nuobodybę "oh dear oh me oh my" tikrai kvepia banalumu.
THE LIBRARIAN - geras būgnų ritmas ir sinkopuoti gitaros rifai. Panaudojamas instrumentas vibraphone, kurio supaprastintą pavyzdį anksčiau muzikos pamokose grodami vadindavom "metalofonu". Gary Burtono - šio instrumento meistro atlikimas Bruce Cockburn'o 'The Charity Of Night' yra susempluotas čia ir suteikia reikiamo prieskonio kūriniui. Tačiau perdaug priedėlių ir pagražinimų atitraukia dėmesį nuo Deivido vokalinės melodijos. Vis dėlto, ši daina - viena stipresnių šiame diske.


"Nine Horses - Snow Borne Sorrow" ~~~~~~~~~~~~ Rami Apšerkšnojusi Mirtis Akinant Saulei

Brian Eno
Another Day on Earth
2005, birželis
Stilius: ambient-pop, nuotaika: vasariška, šilto vakaro



1 This
2 And Then So Clear
3 A Long Way Down
4 Going Unconscious
5 Caught Between
6 Passing Over
7 How Many Worlds
8 Bottomliners
9 Just Another Day
10 Under
11 Bone Bomb

Dar viena diena praleista šioje planetoje. Brian Eno taip vadina savo naujausią kūrinį. Tai naujas vokalinis ambient stiliaus išradėjo albumas. Jis kaip tik sutvertas vasarai. Atmosferinis, su pulsavimu ir apsvaigusiu vokalu, padedančiu susirinkti sutemoms. Vienas po kito ištariamas žodis surenka sutemas. Vienas ją kviečiantis yra su lengva ironija, kitas - humoru, o štai trečias persunktas vaikiškos lopšinės lygio optimizmo. Tai kuris gi kūrinys labiausiai atspindi albumo nuotaiką?
Žinoma, kad Just Another Day (On Earth). Jis toks melancholiškas, futuristinis, daug optimizmo neteikiantis, tačiau labai atpalaiduojantis. Kuris optistiškiausias? Beveik nėra tokio... Viena po kitos dainos savo tekstų turiniu pranašauja pabaigą, karą, sekimą ir globalų priešiškumą. Tačiau atmosferinė blyksinti, pypsinti, besivartaliojanti naujausių elektroninių muzikos įrankių sukurta muzika paskatina greičia jau susitaikyti su viskuo, nei nuliūsti. Ir štai vienas vaikiškos filosofijos optimizmo teikiantis kūrinukas, How Many Worlds:

How many people will we feed today,
How many lips will we kiss today,
If we wake up?
How many worlds will we ever see,
And how people can we ever be,
If we wake up?

Taigi tokie egzistenciniai klausimai užduodami visai žmonijai skambant muzikai, kuri surenka paskutines liepos vakaro sutemas iš tobulų garsų skulptoriaus, geriausių U2 albumų prodiuserio.

Įvertinimas: 8.5/10
Kadangi liko vietos, tai ją išnaudosiu "Another Day On Earth" reklamai

Naio Ssaion
„Out Loud“
2006
Nu Gothic rock/metal
Slovenija
Napalm Records




Naio Ssaion grupe is slovenijos grojanti Nu Gothic metal...kai kas juo tapatina su evanescence bet as ten per daug itakos nematau...

barbara jedovnicky : vocalas
rok kolar : smuikas
tine èas : gitara
luka verdnik : gitara
lenart jerabek : bosas
mitja melanšek - mic : bugnai

2004 metais grupe isleido albuma Numedia kuris tapo labia populiarus Slovenijoje…2004 metu pavasary grupe dalyvao tarptautiniame nauju grupi festivalyje Austrijoje ir is 92 grupiu uzeme PIRMAJA vieta…po menesio grupe laimejo panasu festivaly italijoje…
Viena didziausiu staigmenu buvo tai kad Naio Ssaion pasirase sutarty su Napalm Records ir pasizadejo issleisti angliska albuma…ir is tai isleistas 2006 metu pradzioje albumas “Out Loud”
Jame perrasytos pergrotos dainos is Numedios ir atliktos anglu kalba… taip pat keletas nauju dainu…
Albumas prasideda sunkia ir nauja daina “Static”…Is kart atkreipiu demesy I tai kad geresne iraso kokybe atsirado akustine gitara ir smuikas skamba kiek kitaip gal net energingiau… na o vokalistes balsas tiek angliskai tiek sloveniskai pasirodo skamba vienodai 
“The Mirror” pradzia melodinga ir grazi nepasakyciau kad leta bet ir nepasakyciau kad greita…puikus vokalo darbas labia geras…viskas puikiai sumixuota ir sudeliota…ir tik prasidejus priedainiui atpazystu jog tai sena daina is “Numedia” … puikiai perkurta daina… na cia jau galime ir isgirsti siokiu tokiu menku sasaju su Evanescence…
“Miss You” puiki pradzia … akustine gitara ir barbaros vokalas puikiai dera…smuikas suteikia tokia svajinga atmosfera… Priedainis per daug neisimenantis bet matosi kad daina kurta is sirdies…uznesa labiau i Gothic pop metal…o I dainos pabaiga supratau kodel si grupe vaidinama evanescence kloniukai  na gerai paikim Evan… ramybeje…nesvarbu kad panasu I juos bet skamba puikiai…
“Bow link in E minor” klasikine melodija atlikta sunkiau su gitaromis bugnais ir smuiku…labia grazu …tikrai fantastiskai atlikta melodija…
“N.Ss” pirmasis grupes hitas dar is “Numedia” laiku…si daina buvo tapusi grojamiausia slovenijos radijo stotyse…Viskas puiku uzdainis…priedainis…bet geriausia vieta kazkur ties viduriu kai galima sakyti netgi siurpokai uzgroja smuikai su gitaromis o vokalistes balsas skamba prislopintai ir labia energingai…
“Shut UP” >https://www.music.lt/?users;diary.11068 tikriausiai labiausiai mane kada uzvezusi daina…numedia albume vien tik jos beveik te klausiau…Viskas tobula o priedainis gali nusviest bet kur tik pageidautina klausyt ant viso garso …Cia neimanoma nieko blogo pridurt nes viskas tobula…
“Blah Blah” pradzia tokia flamenco,meksikietiskam stiliui…veliau aisku vel sunkios ir stiprios gitaros…turbot sitoje dainoje visi instrumentai bei vokalas geriausiai dera tarpusavyje…
Priedainis puikus tas elektroninis svilpukas labia puikiai dera su muzika…Na ir kaip jau iprasta dainos antroje puseja vel uzvedanti dalis…puikiai galima pakratyt galvas…jau man labiau primena Guano Apes..”Blind Date” dar viena sunki daina, bet sy kart per daug neissiskirianti…
“Cant you Hear” puiki daina su puikiomis gitaru melodijomis…viena is mano megstamiausiu dainu tiek “Numedia” tiek cia…
“At Ease” dar kart Barbara irodo kad jos balsas gali dainuot ivairiausias tonacijas…tai zemas tai aukstas balsas puikiai skamba…muzika jau nebestebina manes …puiki kaip ir visame albume 
“Your Faithfully” viena isimintiniausiu dainu…vel stebina vokalas kuris turbot jau nebegalejo stebint  “Out of Great Book Of Fairy Tales” paskutine 13ta daina…leciausia ir neperidomiausia bet klausyt tikrai galima…

Taigi turbot pastebejote kad labia daznai minejau senajy albuma “Numedia” bet tai tik del to kad sis “Out Loud” yra jo naujoi versija…taip pat nemazai lyinau su kitomis grupemis kad susidarytumet sioki toky vaizda apie muzika…bet manau tai neimanoma neisgirdus taigi kas nori puikaus Nu Gothic metal parsipumpuokit sy albuma 

Ivertinimas 8,3/10

Radau gerą concerto "Bullet In A Bible" recenziją

GREEN DAY
Bullet In A Bible (2005)
Rating: 8
Best Song: “Jesus Of Suburbia”

the predictability of the setlist (play roughly the first half of American Idiot in order leaving out only “Boulevard,” then play a bunch of hit singles from the past before closing with “Wake Me Up When September Ends,” “Minority,” “Boulevard” and “Good Riddance,” the final two in an encore with a bunch of shit blowing up) is slightly startling, although the inclusion of a cover of “Shout” is a nice surprise (and was when I saw them, too), although attaching it to the end of “King for a Day” (which is a SHITTY ska song that SUCKS and shouldn’t have been included on the regular setlist) is more than slightly retarted. Elsewhere, you’ve got your “Longview” and your “Basket Case” and your “Brain Stew/Jaded” and your “Hitchin’ a Ride” (which TOTALLY rules here, by the way), and the whole thing, on CD, is over in a tidy hour, although the actual show went on for two to allow for Billy to drag audience members up on stage to play the band’s instruments (which was awesome), but not before faux-masturbating for no reason at all (which was not awesome). What I took away from the concert I saw was that Billie Joe is probably one of the best guys in the business at commanding the stage. He was playing a goddamn open-air football stadium that seats like 60,000 people and it felt like he was the only guy in the place. He’s that good. Also, the whole band had energy to burn, and they do here also. The atmosphere of the evening was enough to cover up any musical fuck-ups (I sure didn’t notice any), and I went home saying it was the best concert I’d ever seen. However, take the experience of being there out of the equation and it’s just a real good show. Some of the American Idiot material suffers a tad from the fact that, while the band members are all extremely energetic dudes, it’s not like they’re Yes. There are clear fuck-ups a number of places, which would be fine if this is a shit club, but this is a stadium show where even the stage banter is pre-planned, so totally losing the rhythm during Billy’s “LET EVERY FUCKING REDNECK IN AMERICA HEAR YOU!!!!” monologue in “American Idiot” is inexcusable, and the time Tre completely fucks up during one of the transitions in “Jesus of Suburbia” is unacceptable (although, since the thing is 9 minutes long and kicks ass, I’m naming it “best track” anyway). Bar possibly “Hitchin’ a Ride” and “Brain Stew,” I can’t say I enjoy any of the live tracks here more than their studio equivalents (and I still HATE “King for a Day.” You should have seen me at the concert when they broke into that; I was livid). With the absolutely horrible video the band made for a criminally-shortened “Jesus of Suburbia” (Seriously, have you seen that piece of shit? I wanted to punch the dude playing Jimmy after about two seconds. It’s one of the worst videos I’ve ever seen), Green Day has been so overexposed the last year or so that they’re almost becoming a cliché. I stand by my claim that American Idiot is, currently, the second-best record I’ve heard released this millennium (trailing only Kid A), but this whole “we’re punk-rockers!” thing starts to lose a little weight after your fifty-seventh appearance on a shitty awards show next to Beyonce or whorish set on MTV.
OK, to sum up. This is a really good live album and certainly better than any Green Day studio album prior to American Idiot. The DVD obviously rules, too, since I’ve seen them, they ruled, and the DVD will probably have like the exact same show I saw, just in a different location. However, it’s a polished, rehearsed, arena-rock show through and through, and the only really interesting thing you’ll hear is the cockney British accent on the crowd when they chant “1, 2, 1, 2, 3 4!” So, I guess your enjoyment of it will be determined by some kind of cross-section of your tolerance for such polished sheen and your current enthusiasm for Green Day. Either way, it’s certainly worth an illegal download.

Regicide
Viorus
2004
Symphonic Metal(su gothic ir industrial metal )

Na ka dar vienas atradimas...grupe apie kuria iki siol ne nebuvau girdejas pasirodo jau noblogai zinoma. Butent sis albumas Viorus buvo ivertintas labai gerai kritiku...taigi ir as pamaniau pabandysiu na ir ka jus manot jau pirma daina bloskia kazkur toli...nesitikejau sito...stiprus gitaru skabesys ir nerealiai stiprus moteriskas vokalas...bet kas geriausia sioje dainoje bei visame albume tai nuostabus smuikas ir violancele...jei jus pamanet dar vieni MDB ar gotai su smuiku tai klystat...cia greiciau styginiai primena Apocalyptica...kas dar istrigo klausant pirmos dainos „Behind His Eyes“ tai buvo svarus vyriskas vokalas...buvo džiugu jį išgirst nes jau per gerkle lenda tie visi „Growlai“... Antroji daina „Funeral Of Tears“ grazi ir siek tiek lyrine daina...puikios melodijos...tiesiog nuostabiai dera abieju vokalistu balsai...na o klavisiniai dar suteikia siek tiek romantikos...
Trečioji daina „The Fragrance“ jau primena netgi Evanescence bet tik pradzioje...Styginiai vel atlieka superini darba ir visa pradzia uzveda...melodijos labai dinamiskos ir nevarginančios...toliau jau be abejones jauciasi didesne Apocalypticos įtaka...priedainis tiesiog puikiai sueina...ir laukiu ką išgirsiu toliau...įstringa vokalistės kiek aukštesnis balsas nei ankstesnėse dviejose dainose...na ir stai vidury dainos stiprioji instrumentinė pusė kuri žiauriai užveda o prisidėjus vokalams tiesiog nebežinau kur dėtis...nuostabu...
„lonely voices“-baladė per daug niekuo neišsiskirianti ir per daug nėra apie ja ka pasakyti...
„Mastery Demise“-pradzia arabiško stiliaus melodijomis...tačiau vėliau visas tas rytietiškas motyvas dingsta...muzika vėl be priekaištu...bet štai norėčiau išskirt moterišką vokalą kuris tiesiog be priekaištų atlieka savo partijas...čia išgirstam ir pusėtiną „growla“ kuris visai neužkliūna kažkodėl ir visai gerai sueina...bet verta pripažinti kad beveik 8 minutes einanti daina spėjo nusibosti nes labai jau ant galo pradėjo viskas kartotis..
„An Embracing Space-Part 1“ ši daina tarsi pradeda antrąją albumo daly...dinamiškesnę ir sunkesnę...ši daina atskleidžia ir unikaliasias Regicide savybes.. daino lyrinė ir skamba tik violančelė klavišiniai smuikas ir balsai...bet tai nesvarbu nes labai gražios melodijos ...ir štai gale skambanti vokalisto partija tiesiog užburia...manau ši daina puikiai prasisuktų net mūsų radijo stotyse...ir staiga daina baigesi...prasideda antroji „An Embracing Space-Part 2“ dalis...iškart gitaros ir sunkumas atsiranda...pagaliau supratau ką visą laik man ši grupė priminė-Haggard...
Kuo toliau ši daina eina (pirmoji dali 5 su puse min. Antroji virs 6 minučių) suprantu kad grupė vis veda mus iki kažkokios kulminacijos...ir čia pasigirsta mano jau minėtas pirmos dalies pabaigoje priedainis kury jau atlieka abu vokalistai ir dar choras...sakyčiau kad šia daina būtų galima pavadinti netgi iškilminga...kulminacija pagaliau pasėkta ir ji nuostabi...tai tarsi miuziklas ar opera...ir jos nenusibosta klausyti...taigi tos 12 minučių beklausant abiejų dalių tikrai neprailgo...
„Along The Way“ dar viena baladė...šį kartą gražesnė už „Lonely voices“ ...romantiška ir lengva ...
„Viorus“ titulinė daina skamba kaip ir turėtų skambėti titulinė daina...turbūt sunkiausia ir įdomiasia daina albume...čia jau nebėra prie ko prikibt viskas padaryta be priekaištų...vokalai ir melodijos įrodinėja kad tai ne šeip grupė ir kad ji turi ateitį...po šios dainos tikrai nebelieka net minčių tam prieštarauti...
Biography-paskutinė daina...na per daug neišskirianti bet žodžiai: „The final Chapter but The Story Just Begun“ manau puikiai pasako kad ši grupė nežada pasitraukti....

Baiginat norėčiau pasakyti kad grupė turi neblogų perspektyvų...galbūt kol kas per daug unikalumo bet manau jo tikrai atsiras...grupės muzikoje jaučiama Apocalyptico ir Beseech įtaka...bet vis tiek Regicide muzika nėra nei vienos iš šių grupų kloans...beo dar norėčiau pabrėžt puikią muzikos kokybę...dabar laukiu vasario mėn.. pasirodysiančio naujo albumo ir tada manau jau bus galima daryt išvadas apie šia jauną grupę...siūlau visiem paklausyt juolab kad galima parsisiūst iš delit.net...

Įvertinimas 9/10


Ps>: Mornin-Hour of joy ivertinimas tur4jo būt 8,3/10

Morning
Hour Of Joy
Gothic Metal
2005
Olandija

Dar viena grupe seis metais isleidzianti debiutiny albuma...morning`ai jau pakankamai buvo zinomi iki sil ,garsejo energingais pasirodymais ,buvo isleide keleta demo...tai vat laukiau albumo ir sulaukiau...ir nustebau...iki tol prisipazinsiu buvau girdejas tik viena daina bet tai ka isgirdau albume buvo pasaka...Nepasakyciau kad garsas auksciausios kokybes bet tikrai ne blogiausios...pirmoji daina Hour of Joy skamba pas mane normaliu garsu ir tikrai megaujosi puikiai varijojamu balsu ir tikrai gera muzika...NA bet prasidejus kitai daina Inside pamaniau kad bus balade bet klydau kazkur po 1 minutes izangos ir puikiu melodiju prasidejo stiprioji dainos dalis ir mano kolonkes jau ant viso garso ir as pirma kart klausydamas daina jau ''siauteju'' po visus namus Labai geras vokalas primenantis Flor is After Forever bet nereikia stebetis prie sios grupes yra prisidejas vienas is AF gitaristu(tiksliai nepamenu kuris)...
The Unreachable Mess privercia mane patiketi kad ir toliau nuobodziauti neteks...Stiprus gitaru ritmai tikrai uzveza...sioje dainoje tikriausiai stipriausiai ir dinamiskiausiai skamba vokalas...
The Unknown In Searching The Unfound-be abejones sunkiausia daina visas 5 minutes nenustoja ''kietai'' grojusios gitaros...
Kill the silence-pradzioje pakankamai svajinga bet laikui einant isivaziavo ir prasidejo trankumas kas man labiausiai ir patin ka...tarp kitko sintezatoriau solo labai primine A.Mamontova
Circle of Power-daina jau anksciau isleista demo pavidale...matosi kad ilgai dirbta prie sitos dainos...
When Shadows Dance in Light-Alternative Rock/metal stiliaus daina vel tokia svajinga ir melodinga man patiko labai muzika...
Captured by the Color of Faith-Sioje dainoje vokaliste irodė galinti "riamoti"...jai neblogai sekesi bet yra ka tobulint tai garsiausia ju daina butent ja ir buvau girdejas...muzika ir vokalas puikiai atidirbtas...
Perceptions Of Feeling jau nesa i toki Alternative metal su gothikos elementais...Pakankamai nuobodi daina galas netgi i Dooma pretenduotu..
You`re setting fire- dinamiska ir viena idomiausiu dainu albume...man tai ziauriai patiko ...ypac gitaru melodijos buvo pasakiskos...
Stop Drawing-9 minuciu daina bet jos klausyt tikrai neatsibosta pakankamai dinamiska...tai viena is tu nedaugelio dainu kur nebuvo priekaistu jokiam instrumentui...
na ir 13-ta dai Queen koveris -The Show Must Go On -padarytas neblogai aisku patiems Queenams neprilygsta ir yra ka tobulint bet pabaigai labai gerai sueina...

Taigi albume grupe ne bijo isbandyt labai daug stiliu rock/alternatice metal/nu meta/gothic metal...bet visuma tai gothic metal... kas nori geros muzikos tarkim vaziuojant automobiliu ar esant geros nuotaikos tikrai rekomenduoju...

Ivertinimas; 9,3/10

Coldplay
X&Y
(Capitol/EMI)
2005



1 Square One 4:47
2 What If 4:57
3 White Shadows 5:28
4 Fix You 4:54
5 Talk 5:11
6 X&Y 4:34
7 Speed of Sound 4:48
8 A Message 4:45
9 Low 5:32
10 The Hardest Part 4:25
11 Swallowed in the Sea 3:58
12 Twisted Logic 5:01
13 Til Kingdom Come

Žinoma, klausant naujojo grupės Coldplay albumo iš karto pasiklausius dviejų pirmųjų, jis nublanksta ir atrodo gerokai prastesnis.
Tačiau bendrai paėmus grupę jau galima vadinti superžvaigžde (prodiusavimas, garsi leidybinė firma, įrašų pardavimo apimtys, stadioniniai koncertai)
Vis tiek man sunku ištarti žodžius, kurie, deja, yra tiesa: grupė yra prie smukimo slenksčio. Dainuodama panašiai kaip Radiohead ir grodama kaip U-Two, Coldplay niekada nepasieks šių grupių aukštumų.
Šis albumas nėra blogas. Square One pradeda šį reikalą kaip įtraukianti, gerai prodiusuota, atmosferinė t.y. kosminio atspalvio turinti daina.
What If - baladė, kuri primena U2. O štai dainoje White Shadows gitara, kuri šiame albume paprastai užgožiama klavišinių, grojama akivaizdžiai panašia maniera kaip U2 gitaristo. Daina taip pat atmosferinė. Būgnais "pagaunamas" šokinis ritmas, o ji baigiama vargonų garsais.
Fix You dramatiškas priedainis atliekamas labai efektingai, daina pradedama taip kaip praėjusi baigėsi: vienišas vargonų gaudimas ir po to įstojantis vokalas. Po to būgnai, ir jau aiškiai gali pažinti didžiausią albumo hitą.
Talk dainoje - pats įsimintiniausias albume gitaros rifas. Tiesa, ritmas čia įprastas, o melodija - nuobodoka, nors ir techniniu požiūriu tobulai atlikta, daugiasluoksnė daina.
X&Y melodija iki priedainio tiesiog nuostabi. O priedainis irgi toks pinkfloydiškas, be priekaištų.
Speed of Sound - tai pirmas albumo singlas. Jis vietomis labai panašus į ‘Clocks’, kuris buvo pats garsiausias grupės hitas. Šis irgi nedaug kuo nusileidžia jam, su savo pianino kaskadiniais akordais. Jei ne Crazy Frog su Axel F, jis būtų buvęs pirmuoju britų čartuose.
A Message yra akustinė daina, labai neišsiskirianti iš kitų. Low valdo labai galingas ritmas. The Hardest Part grojama fortepijonu, po seno Coldplay hito "Trouble", tapusiu grupės neatskiriama įvaizdžio dalimi. Gera melodija...
Swallowed in the Sea yra dar viena albumo baladė. Ji kukloka, labai paprasta, bet nuoširdi, panaši į senesnį hitą 'The Scientist'.
Twisted Logic kietesnė, gerai prodiusuota, bet juk tai... turbūt prasčiausia ir nuobodžiausia albumo daina.
'Til Kingdome Come - akustinis paslėptas [hidden track] albumo kūrinėlis. Viena iš paprastesnių ir visai nesolidžių albumo dainų, labiau tinkama prie singlų B pusių.

Albumo įvertinimas pagal Coldplay standartus: 5/10
Albumo įvertinimas pagal visuotinius standartus:

8.5/10
Dainos apibudintos naudojantis web reviewers community specialistu nuomonemis.

Pernai metais isleistas naujausias grupes Kiss bosisto Gene Simmonso solinis albumas kuremia yra daug nauju ir fainu dainu jis vadinasi"ASS HOLE''
Tame albume yra 13 dainu kurios turi savitumo tai grynas rockas nenuodeme pavadinti ir metalu kai kurios dainos yra gan savitame metalo ir rocko muzikos missinyje.Jame yra tokios dainos:
1.SWEET&DIRTY LOVE
2.FIRESTARTER
3.WEAPONS OF MASS DESTRUCTION
4.WAITING FOR THE MORNING LIGHT
5.BEAUTIFUL
6.***HOLE
7.NOW THATH YOU'RE GONE
8.WHATEVER TURNS YOU ON
9.DOG
10.BLACK TONGUE
11.CARNIVAL OF SOULS
12.IF I HAD A GUN
13.1.000 DREAMS
Saip bendras albumo ivertinimas yra 10balu nes tai puikus albumas megstantiems gera roka ir lengva metala.Jis dar yra isleides ir dainos FIRESTARTES vaizdo klipa kuris taip pat yra nuostabus kaip ir jo albumas,vaizdo klipa verta pamatyti,nes jis vertas demesio.

Franz Ferdinand
You Could Have It So Much Better
Išleista - Domino
Rugsėjo 27, 2005



1 Fallen 3:42
2 Do You Want to 3:35
3 This Boy 2:22
4 Walk Away 3:36
5 Evil and a Heathen 2:06
6 You're the Reason I'm Leaving 2:47
7 Eleanor Put Your Boots on 2:50
8 Well That Was Easy 3:02
9 What You Meant 3:25
10 I'm Your Villian 4:04
11 You Could Have It So Much Better 2:41
12 Fade Together 3:04
13 Outsiders 4:02

Nežinau, ar reikia pristatinėti tokią populiarią grupę, kuri prieš pusantrų metų išleidusi albumą buvo pripažinta geriausia debiutante, o su šiuo albumu iš karto užėmė pirmąją vietą britų topuose. Tai tikrai ta muzika, su kuria galima linksmintis, melodingas, originalus poprokas, tikra priešingybė dabartinių "depešų" albumo nuotaikai. Taigi apie dainas...

Fallen pradedanti albumą daina, tikrai nusipelniusi singlo vardo, Tinkanti vakarėliams, šokiams. Ypač įdomiai prasidedanti: “what’s wrong with a little destruction?” žodžiai palydimi galingo siautulio. O dainuoja taip greitai, kad per kokias keturias natas ištaria keliasdešimt žodžių. Tiesiogine prasme “la la la! daina".
Do You Want to - tai pirmas jų singlas, ankstesnių metų jų populiarios dainos 'Take Me Out' sėkmės paskatintas. Daina prasideda labai senoviškai, bet išsivažiuoja ir.... bum. Tiesiogine prasme “duu duu! daina”.
This Boy - trumpas kūrinukas. Tikra “ahhhhh!!!! daina”, kurioje dainuojama I WANNA CAR! I WANNA CAR!
Walk Away - antrasis grupės singlas šiais metais, dainos ritmas normaliausias su kitomis palyginus, akustinė gitara, labai gerai vietomis panaudota elektrinė gitara.
Evil and a Heathen - supergreita ir supersmagi, ypač skoningai panaudota gitara, kaip ir praėjusioj dainoj.
You're the Reason I'm Leaving nėra tokia ypatinga kaip praėjusios, tačiau geresnė už daugumą likusių dainų.
Eleanor Put Your Boots on - tai maloniai suderinti akustinių gitarų ir švelnaus pianino su aukštu vokalisto balsu sąskambiai. Balade. Turbūt pati geriausia daina.
What You Meant - daugiau šokinė daina, nors gera vien tik paklausyti vietomis grojančios akustinės gitaros solo.
I'm Your Villian - o čia jau galima "užsikabliuoti" už elektrinės gitaros soluotės. Po frazės “see you later!” besibaigiant dainai, galima pagalvoti kad čia jau ir baigsis albumas, bet dar yra keletas dainų, iš kurių titulinė You Could Have It So Much Better turbūt yra mažiausiai verta dėmesio ir turbūt dėl to paties albumo negalima vertinti dešimtimi balų.
Fade Together - baladė, dominuojantis instrumentas - pianinas. Sunku net patikėti kad tai ta pati grupė, tiesiog groja per daug ramiai, per daug su pauzėmis. Kaip ir "Eleanor Put Your Boots on" joje dainuoja grupės gitaristas, primena grupės Beatles dainas, įdomi.
Outsiders prasidedanti elektroniniais triukšmais, po to išsiveržia į priekį dvi gitaros, tai per vieną tai per kitą kolonėlę,genialiai pasidarbavo prodiuseriai. Labai smagus ir kartu mįslingas paskutinis albumo kūrinukas.

Tai beveik idealus naujas Franz Ferdinand albumas, madingas, smagus, jame disko stiliaus būgnai, kartais sušmėžuojančios heavy-metal gitaros, nesikeičiančios boso partijos, bitliškos akustinės gitaros partijos ir dainos beveik iš aštuonių skirtingų dalių, efektingos kaip ir praėjusių metų “Jacqueline” - viskas viename.

Įvertinimas: 9.5/10

Stream OF Passion
Embrace The Storm
2005
Progressive Gorthic Metal

Prie sio projekto susikurimo daug prisidejo ayeron gitaristas kurios pavardes neatsimenu bet jis sugebejo interneto pagalba irasyti visa albuma su daugybe myliu toliau gyvenanciais muzikantais. Ir to rezultatas tikrai idomus ir neeilis goth metal lidinys ...Grupes vokaliste taip pat dainuoja ir grupeje Elfonia kurioje man kaip tik jos balsas ir nepatiko o cia jis labai tinka...JI taip pat atlieka ir smuiko partijas...Albumas aukstos kokybes, labai geras garsas...aisku programavinmo ir viso kito kompiuterinio sh... nemazai bet taip ir turejo but nes jie patys save apibudina kaip goth metal ir progressive mishiny...
Taigi pirmoji daina Spellbound mane smarkiai suintrigavo ir patiko visa aranzuote ir dainos sustatymas nors pagrindas ir programavimas su klavishiniais bet buvo super tai tarsi daina intro...,

Passion-shi daina ir buvo kaltininke kodel susidomejau sia grupe...parsisiuntes video sios dainos supratau kad tai grupe kuri tikrai turi perspektyva ir kuria aukstos kokybes siek tiek komercine muzika...man primena shi daina After Forever tik saltesnius ir labiau apibreztus...tai siai grupei laisvumo mano nuomone truksta...

Deceiver- butu nieko bet priedainis man primena kazkoki pank rocka...na tiksliau tik vokalas taip atrodo...
I`ll keep on dreamin-balade...daug instrumentu bet jauciai kad dirbta kiekvieno atskirai...
"Haunted" va cia tai dainike tiesiog klausiau albumo isheiles ir taip staigiai mane uzvede kad super puiki melodija...mushamieji smuikai programavimas taip puikiai skamba jokiu priekaishtu...vokalas ir galiausiai istojancios gitaros sukuria pasakishka nuotaika...JAu geriau net uz AF
Wherever you are- pusiau lyrishka daina pasirinkta singlo pavidalu... nebloga man patiko tokia nelabai metaliska....
Open your eyes ir Embrace the storm dainos pilnos ivairiausiu intrumentu ir melodiju...dinamiskos...
Likusios 3 dainos puikus baladziu ir sunkesniu melodiju bei dainu mishinys...kiek supratau viena daina atlikta ispanu kalba...

Grupe turi savita ir unikalu stiliu ...kaip jau minejau puki kokybe ir geras garsas...muzika taip pat be priekaistu...

8,6/10

man ir nelabai patiko bet seip paklausyt nieko bootu...naujas stilius klausau kaip koky country ar siaip funka...bet nepatiko...

Robbie Williams "Intensive Care"
2005 EMI

(albumo dizainas man tai nlb)

1. Ghosts
2. Tripping
3. Make Me Pure
4. Spread Your Wings
5. Advertising Space
6. Please Don't Die
7. Your Gay Friend
8. Sin Sin Sin
9. Random Acts Of Kindness
10. The Trouble With Me
11. A Place To Crash
12. King Of Bloke And Bird

Pardavęs 35 milijonus albumų, Robis grįžta su nauju albumu „Intensive Care“. Albumą kūrė 2 metus, nors paklausius ir neatrado, nes šis albumas tikrai ne pats geriausias. Žinoma, yra pora hitų, bet iš esmės albumas gana nuobous, vienodas, neužkabina. Labiausiai išsiskirianti daina – „Tripping“, antrasis singlas turbut bus „Averstising space“ – daina apie Elvį, graži melodinga, tikrai didelis hitas, bet nė kiek neprimena „Angels“ ar „Feel“. Albumo lyrikai gana skurdus. Viena gražesniu dainų, kur Robbie paaiškina kur slypi problema. Jo problema – „Monkey see Monkey do“, musu problema - „in love with him“, man labiausiai turbūt patiko „Please don‘t die“, gražus lyrikai melodija, šitame albume pasigedau žemo balso ir įvairovės, dauguma dainu primena 80uosius, man šis stilius nelabai, gal todėl ir pats albumas nėra smagiai klausomas, priešingai nei ankstesniame albume „Escapology“, kur kiekviena daina galėjo būti singlas. Albumą iš 10 balų įvertinčiau 8. Bet Robbie pats pripažįsta, kad jis daugiau entertaineris, negu daininkas .Per savo live show jis iš bet kokio sh gali padaryti superinį gabalą, vien dėl to verta būti jo fanu.

Siūlyčiau parsisiųsti „Tripping“ singlo dainą – „Meet the Stars“, ji man labiausiai patiko, nors tėra b-side, bet skamba tai super Kas labiau domisi, dar gali bandyti laimę su „Spread Your wings“, beje jeigu kam reikia galiu atsiusti tas dainas

P.S. Vienoje dainoje jis dainuoja „Aš Aš Aš“


palinkekit man sekmes kita vasara su jo turne

Teko keletą kartų juos girdėti.Įspūdį paliko prieštaringą:vienu atžvilgiu sudominu,kitu atveju norėjosi spajuti ant va šito daikto.Reziumė - nebeklausau.

Xandria
India
Atmospheric Gothic Metal
2005
Vokietija

Tai mano nuomone geriausias xandia albumas...Buvo nemazai atsiliepimu kad is pavadinimo visi tikejosi daugiau rytietisku motyvu bet mano manymu yra ju pakankamai ir albumas iskirtinis...
Now and forever-superine melodija uzvedanti ir isimenanti...
India puikiausiai atspindi savo pavadinima
In Love with the darkness pirmuoju singlu pasirinkta daina...grazi stipri velgi melodinga...
Fight Me-Tikriausiai stipriausia ir sukiausia albumo daina...man patinka labai...
Black and Silver-dinamiska kazkiek salta ir su labai graziu priedainiu...
Like a ros eon a grave of love-superine balade nzn kas ten per instrumentas groja speju kazkoks rytietiskas puciamasis bet nerealu...
Widescreen-tikriausiai megstamiausia mano daina siame albume...ziauriai nustebau kai isgirdau ja per viena tv3 reklama
The end of every story dar viena iskirtine daina...tokia viduramziska..
Who we are-popsova siek tiek daina ...isimenanti pakankamai...rami...
Dancer-dar viena grazi balade...
Winterhearted ir return to india paprastos goth metal dainos...

Ivertinimas 9,4/10

Forever Slave
Alice`s Inferno
2005-09
Atmospheric Gothic Metal
Ispanija



Iki siol is Forever Slave buvau girdejas tik debiutini Demo Ressurection ir man jis nepaliko didelio ispudzio...ir jau belaukdamas sio albumo perskaiciau kelias recenzijas ir nekantriai laukiau...ir zinot ka nepasigailejau...
Debiutinis albumas Alices Inferno manau taps tikru hitu Goth Metal pasaulyje nes tai tikrai puikus albumas...Vokalas labai dera prie muzikos...galiu netgi teigti kad muzika unikali na kad jie nieko nekopijuoja...Visai dera ir "Gruntsai" prie moterisko vokalo...Dainos turi netgi kazkokio romantizmo...
Lunatic Asylum-Labai dinamiska ir plina daina ta prasme nera tusciu vietu viskas uzpildyta...juokiu priekaistu...
Remininscenes-Svajinga ir grazi daina velgi vokalas ir melodijos puikiai dera...O dar smuikas isvis viskas super...Labai puiki kokybe na as manau jei negirdejot tikrai isivaizduojat ne taip kaip yra is tikruju ...
In The Forest ir The Circle of Tenebra nuostabios dainos ypac Tenebra...klavisiniai kuriu synthai sukuria ouikia atmosfera o vokalais kuriamos dinamiskos melodijos skamba unreal...
Equilibrium-Mistiska pradzia sukuria toky shiurpu vaizda...isskirtine daina nesakau kad geriausia bet kitokia nei visos...
Dreams and Dust- Nunesa kazkur toli pasijunti laisvas ir laimingas...tiesiog labai uzburianti ir profesionali daina...Atrodo gime naujji talentai....
Aquelarre-cia daug darbo gavo smuikas ir tikriausia didziausia partija atlieka vyriskas vokalas...na ir vel gera daina truksta zodziu aprasyt jau nes noris visas skirtingai ivertint bet visos geros...Vel viduryje ir pabaigoje shiurpu daros...romantika ir shiurpulys atrodo nesuderinama...
Across The Mirror-ilgiausia albumo daina...bet tai nesijaucia...isigilini ir net nepajauti kaip baigias...be abejo dinamiska ir pilna ivairiausiu melodiju...
Tristeza-tai pirmasis albumo singlas pasakiska ir uzburianti daina galima sakyt labiausiai skiriasi is viso albumo konteksto...man labai patiko...
The Letter-paskutine daina..cia sudeta viskas kas tik buvo panaudota albume...puikiai tikanti uzbaigt albuma daina...

Manau patys Forever Slave nesitikejo kad padarys toky shedevra...mano nuomone tai geriausias siu metu darbas...stebuklingas tiesiog...net neabejoju kad cia buvo ideta labai daug darbo...

Ivertinimas 10/10