Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Renginio recenzija | „Velnio Akmuo“ žengė šimtą žingsnių į priekį ir vieną atgal

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

"Velnio Akmens" scenoje - grupė "Vader". [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]

"Velnio Akmens" scenoje - grupė "Vader". [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]

Muzikos festivalių pasirinkimas Lietuvoje, žinant šalies gyventojų skaičių, yra neįtikėtinas. Kartais atrodo, kad nėra nė vieno vasaros savaitgalio, kai nevyktų mažesnis ar didesnis tokio tipo muzikinis renginys. Tad kažkuo išsiskirti, esant šitokiai muzikos festivalių pasiūlai, regis, turėtų būti nelengva.

Pirmą kartą dienos šviesą išvydus šiuolaikinio roko ir metalo muzikos festivaliui „Velnio akmuo“ buvo galima tikėtis dar vieno niekuo neypatingo sunkiosios muzikos renginio, nors taip neįvyko ir tada. Tačiau didžiulis judėjimas į priekį, akivaizdus tobulėjimas ir pokyčiai šeštaisiais „Velnio akmens“ gyvavimo metais be jokių diskusijų leido festivaliui iškilti visa galva aukščiau tarp jo konkurentų Lietuvoje, nors taip, vietos tobulėjimui dar yra. Daugiau nei galima manyti iš prieš tai išsakytų pagyrų.

Keturias dienas tęsęsis festivalis ketvirtadienį prasidėjo spūstimis prie įėjimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ organizatoriai teigė pirmąją festivalio dieną nesitikėję tokių spūsčių. Kai kurie lankytojai sakė bilietų zonoje pralaukę net pusantros valandos. Iš tiesų – buvo galima tikėtis, kad didžioji dalis žmonių į „Velnio akmenį“ išsiruoš penktadienį po darbų, bet galimas daiktas – jų planus pakoregavo ne pats geriausias sprendimas į ketvirtadienio programą įtraukti nemažai garsiausių viso renginio pavadinimų. Tų grupių, deja, pamatyti nepavyko tiems, kurie turi įtemptesnį grafiką arba griežtesnį darbdavį.

Didžiausi komplimentai organizatoriams keliauja už besiplečiantį maisto pasirinkimą. Ačiū dievui, „Velnio akmuo“ nuo pat pradžių nesilygino su tais renginiais, kur galima nusipirkti tik neaiškiai atrodančią rūkytą dešrelę su ne itin kruopščiai sumaltomis sausgyslėmis ir kitomis, apetito nekeliančiomis atliekomis, šalia kurios absoliučiai neišvaizdžiai guli visą dieną troškinti rauginti kopūstai, deja, labiau panašūs į košę. Ne, tuo „Velnio akmuo“ niekada nesitenkino. Bet štai, pirmą kartą festivalio istorijoje buvo galima išvysti „Meat Lovers Pub“ palapinę, kur burgerių (taip, kalbos mylėtojai, BURGERIŲ) mėgėjai, sakė, neliko nusivylę. Tradiciškai veikė ir „Baltų dramblių palapinė bei „Bebro blyninės“ vagonėlis, kur irgi valgyti galima. Žinoma, garsiųjų dešrelių buvo. Bet ačiū už pasirinkimo laisvę.

Dar negalima pamiršti pagyrų dėl gėrimų. Taip, kiekviename festivalyje nuolatos atsiranda tų, kurie visą renginį ir dar savaitę po to visiems skundžiasi, koks blogas ir brangus alus (o pakankamai pigus jis jiems nebūna niekada), tačiau galbūt šį kartą ledines širdis šiek tiek ištirpdė didesnis pasirinkimas, neapsiribojantis vien tik „Tauru“ ar kitu „tikrų vyrų alumi“. Nemėgstantiems alaus ar sidro jau nebe pirmus metus veikė kokteilių baras. Nebuvau ir per barzdą nevarvėjo, tačiau žmonės šneka, kad ir ten jiems patiko. Nevartojantiems alkoholio arba iš ryto – natūralios arbatos ir kava, tad vėl – ačiū už pasirinkimą.
Kad liaupsių nebūtų per daug, reiktų prieiti prie vieno svarbiausių dalykų muzikos festivalyje – muzikos. Kažkada „Velnio akmuo“ išsiskyrė muzikos pasiūla. Buvo galima išgirsti ne tik garsių pavadinimų. Buvo galima išgirsti įdomios muzikos, kurios šiais metais trūko. Ir jei, pavyzdžiui, lygintumėm 2012-ųjų ir 2014-ųjų grupes, tai pastarųjų metų sąraše buvo visiškas štilis.

Taip, už tai, kad pakvietė grupę neįtikėtinai gražiu pavadinimu – „Birth Of Joy“ – norisi nulenkti galvą iki pat žemės. Apie jų pasirodymą reiktų rašyti atskirą straipsnį, o gal net ir du, tačiau tokius, kvapą gniaužiančius koncertus, deja, šiame festivalyje galima skaičiuoti ant... Vienos rankos pirštų. Tarp jų – „Suma“, „Get Your Gun“, „Turbowolf“. Grojant pastariesiems arti scenos eiti buvo pavojinga, nes visi festivalio mažamečiai savo energiją liejo būtent ten. Greičiausiai „Shining“ taip pat būtų įėję į tą išrinktųjų sąrašą. Būtų, jei ne tas keistas pasirinkimas, nukelti juos į ketvirtadienio naktį. Žinoma, visų grupių pamatyti nuo pradžios iki galo ir nebuvo įmanoma, tačiau jei per pirmąsias penkiolika minučių pasirodymo norisi miegoti ir galvoji, kad šitai jau girdėjai tūkstantį kartų ir jau atmintinai žinai, kas bus toliau, laukti stebuklo nebereikia.

Jei bėgiojant tarp trijų scenų patinkančios muzikos rasti buvo įmanoma, tai rokotekoje, kuri anksčiau buvo viena smagiausių festivalio pasilinksminimo vietų, šį kartą grojo, regis, labiausiai šokiams netinkama muzika. Taip, „4-oji Scena“ visada būna gerai ir niekada blogai, tačiau jie taip pat grojo ketvirtadienį (dėl dievo meilės, kodėl?) Penktadienio ir šeštadienio naktimis šokti teko grojant Power arba Thrash metalui, kurį kartais pakeisdavo skystokas Glam rokas. Sakytum, skonio reikalas, bet ne – ne veltui esant geram orui naktinėjančių rokotekoje buvo mažiau nei įprastai.

Vis dėlto pabaigai norisi grįžti prie to, kas buvo gerai. Būtent šituo „Velnio akmuo“ labai skiriasi nuo panašios muzikos festivalių. Tai – intelektualios bei pramoginės veiklos pasiūla: futbolo ir tinklinio varžybos, protmūšis (už originaliausius dalyvių grupių pavadinimą apdovanočiau „Red Hot Chili kaimą“, „Ščiogolevaitę“ ir „Referendumą“), „masterclass“ su įvairiomis grupėmis ir atlikėjais, „MC Growl“ konkursas, paroda „Tikri norvegiško metalo koncertai“, naktinis kino teatras, kūrybinės dirbtuvės, įvairūs stalo (ir ne tik) žaidimai bei dar kur kas daugiau.

Viską susumavus – taip, tai nebuvo pačių geriausių grupių ir muzikos metai. Tačiau visa kita ne vienu žingsniu pasistūmėjo į priekį (padėka net už žymiai švaresnius tualetus). Kartais publika augina festivalį, bet „Velnio akmuo“ regis, augina tam tikrą publikos dalį ir ačiū jiems už tai. Nėra abejonės, kad tai – pats moderniausias bei plačiausio spektro sunkiosios muzikos festivalis Lietuvoje ir kol bent kol kas jam lygių čia vis dar nėra. Visa laimė, kad muzika – ne vienintelė festivalio sudedamoji dalis, nes kitaip tie žingsniai būtų ne į priekį, o atgal.

Lankėsi ir vertino Fausta Marija Leščiauskaitė

Festivalio akimirkos - fotografo Vytenio Jurevičiaus objektyve:

Extravaganza



Devlsy





Evil Invaders









Metal Messiah



Pergalė







Havok



Church of Misery



Tesa



Talbot





Obscure Sphinx



Inquisition











Turbowolf











Shining









Vader









Veiksmas už scenos ribų















































O kokius prisiminimus iš šio festivalio parsivežėte jūs?



Susijusi informacija


  • Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
  • Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
  • Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.


Šaltinis: Music.lt   Peržiūrėta kartų: 5183   Data: 2014-07-24
Esamas tekstas

"Velnio Akmens" scenoje - grupė "Vader". [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]Muzikos festivalių pasirinkimas Lietuvoje, žinant šalies gyventojų skaičių, yra neįtikėtinas. Kartais atrodo, kad nėra nė vieno vasaros savaitgalio, kai nevyktų mažesnis ar didesnis tokio tipo muzikinis renginys. Tad kažkuo išsiskirti, esant šitokiai muzikos festivalių pasiūlai, regis, turėtų būti nelengva.

Pirmą kartą dienos šviesą išvydus šiuolaikinio roko ir metalo muzikos festivaliui „Velnio akmuo“ buvo galima tikėtis dar vieno niekuo neypatingo sunkiosios muzikos renginio, nors taip neįvyko ir tada. Tačiau didžiulis judėjimas į priekį, akivaizdus tobulėjimas ir pokyčiai šeštaisiais „Velnio akmens“ gyvavimo metais be jokių diskusijų leido festivaliui iškilti visa galva aukščiau tarp jo konkurentų Lietuvoje, nors taip, vietos tobulėjimui dar yra. Daugiau nei galima manyti iš prieš tai išsakytų pagyrų.

Keturias dienas tęsęsis festivalis ketvirtadienį prasidėjo spūstimis prie įėjimo. Socialiniame tinkle „Facebook“ organizatoriai teigė pirmąją festivalio dieną nesitikėję tokių spūsčių. Kai kurie lankytojai sakė bilietų zonoje pralaukę net pusantros valandos. Iš tiesų – buvo galima tikėtis, kad didžioji dalis žmonių į „Velnio akmenį“ išsiruoš penktadienį po darbų, bet galimas daiktas – jų planus pakoregavo ne pats geriausias sprendimas į ketvirtadienio programą įtraukti nemažai garsiausių viso renginio pavadinimų. Tų grupių, deja, pamatyti nepavyko tiems, kurie turi įtemptesnį grafiką arba griežtesnį darbdavį.

Didžiausi komplimentai organizatoriams keliauja už besiplečiantį maisto pasirinkimą. Ačiū dievui, „Velnio akmuo“ nuo pat pradžių nesilygino su tais renginiais, kur galima nusipirkti tik neaiškiai atrodančią rūkytą dešrelę su ne itin kruopščiai sumaltomis sausgyslėmis ir kitomis, apetito nekeliančiomis atliekomis, šalia kurios absoliučiai neišvaizdžiai guli visą dieną troškinti rauginti kopūstai, deja, labiau panašūs į košę. Ne, tuo „Velnio akmuo“ niekada nesitenkino. Bet štai, pirmą kartą festivalio istorijoje buvo galima išvysti „Meat Lovers Pub“ palapinę, kur burgerių (taip, kalbos mylėtojai, BURGERIŲ) mėgėjai, sakė, neliko nusivylę. Tradiciškai veikė ir „Baltų dramblių palapinė bei „Bebro blyninės“ vagonėlis, kur irgi valgyti galima. Žinoma, garsiųjų dešrelių buvo. Bet ačiū už pasirinkimo laisvę.

Dar negalima pamiršti pagyrų dėl gėrimų. Taip, kiekviename festivalyje nuolatos atsiranda tų, kurie visą renginį ir dar savaitę po to visiems skundžiasi, koks blogas ir brangus alus (o pakankamai pigus jis jiems nebūna niekada), tačiau galbūt šį kartą ledines širdis šiek tiek ištirpdė didesnis pasirinkimas, neapsiribojantis vien tik „Tauru“ ar kitu „tikrų vyrų alumi“. Nemėgstantiems alaus ar sidro jau nebe pirmus metus veikė kokteilių baras. Nebuvau ir per barzdą nevarvėjo, tačiau žmonės šneka, kad ir ten jiems patiko. Nevartojantiems alkoholio arba iš ryto – natūralios arbatos ir kava, tad vėl – ačiū už pasirinkimą.
Kad liaupsių nebūtų per daug, reiktų prieiti prie vieno svarbiausių dalykų muzikos festivalyje – muzikos. Kažkada „Velnio akmuo“ išsiskyrė muzikos pasiūla. Buvo galima išgirsti ne tik garsių pavadinimų. Buvo galima išgirsti įdomios muzikos, kurios šiais metais trūko. Ir jei, pavyzdžiui, lygintumėm 2012-ųjų ir 2014-ųjų grupes, tai pastarųjų metų sąraše buvo visiškas štilis.

Taip, už tai, kad pakvietė grupę neįtikėtinai gražiu pavadinimu – „Birth Of Joy“ – norisi nulenkti galvą iki pat žemės. Apie jų pasirodymą reiktų rašyti atskirą straipsnį, o gal net ir du, tačiau tokius, kvapą gniaužiančius koncertus, deja, šiame festivalyje galima skaičiuoti ant... Vienos rankos pirštų. Tarp jų – „Suma“, „Get Your Gun“, „Turbowolf“. Grojant pastariesiems arti scenos eiti buvo pavojinga, nes visi festivalio mažamečiai savo energiją liejo būtent ten. Greičiausiai „Shining“ taip pat būtų įėję į tą išrinktųjų sąrašą. Būtų, jei ne tas keistas pasirinkimas, nukelti juos į ketvirtadienio naktį. Žinoma, visų grupių pamatyti nuo pradžios iki galo ir nebuvo įmanoma, tačiau jei per pirmąsias penkiolika minučių pasirodymo norisi miegoti ir galvoji, kad šitai jau girdėjai tūkstantį kartų ir jau atmintinai žinai, kas bus toliau, laukti stebuklo nebereikia.

Jei bėgiojant tarp trijų scenų patinkančios muzikos rasti buvo įmanoma, tai rokotekoje, kuri anksčiau buvo viena smagiausių festivalio pasilinksminimo vietų, šį kartą grojo, regis, labiausiai šokiams netinkama muzika. Taip, „4-oji Scena“ visada būna gerai ir niekada blogai, tačiau jie taip pat grojo ketvirtadienį (dėl dievo meilės, kodėl?) Penktadienio ir šeštadienio naktimis šokti teko grojant Power arba Thrash metalui, kurį kartais pakeisdavo skystokas Glam rokas. Sakytum, skonio reikalas, bet ne – ne veltui esant geram orui naktinėjančių rokotekoje buvo mažiau nei įprastai.

Vis dėlto pabaigai norisi grįžti prie to, kas buvo gerai. Būtent šituo „Velnio akmuo“ labai skiriasi nuo panašios muzikos festivalių. Tai – intelektualios bei pramoginės veiklos pasiūla: futbolo ir tinklinio varžybos, protmūšis (už originaliausius dalyvių grupių pavadinimą apdovanočiau „Red Hot Chili kaimą“, „Ščiogolevaitę“ ir „Referendumą“), „masterclass“ su įvairiomis grupėmis ir atlikėjais, „MC Growl“ konkursas, paroda „Tikri norvegiško metalo koncertai“, naktinis kino teatras, kūrybinės dirbtuvės, įvairūs stalo (ir ne tik) žaidimai bei dar kur kas daugiau.

Viską susumavus – taip, tai nebuvo pačių geriausių grupių ir muzikos metai. Tačiau visa kita ne vienu žingsniu pasistūmėjo į priekį (padėka net už žymiai švaresnius tualetus). Kartais publika augina festivalį, bet „Velnio akmuo“ regis, augina tam tikrą publikos dalį ir ačiū jiems už tai. Nėra abejonės, kad tai – pats moderniausias bei plačiausio spektro sunkiosios muzikos festivalis Lietuvoje ir kol bent kol kas jam lygių čia vis dar nėra. Visa laimė, kad muzika – ne vienintelė festivalio sudedamoji dalis, nes kitaip tie žingsniai būtų ne į priekį, o atgal.

Lankėsi ir vertino Fausta Marija Leščiauskaitė

Festivalio akimirkos - fotografo Vytenio Jurevičiaus objektyve:

Extravaganza



Devlsy





Evil Invaders









Metal Messiah



Pergalė







Havok



Church of Misery



Tesa



Talbot





Obscure Sphinx



Inquisition











Turbowolf











Shining









Vader









Veiksmas už scenos ribų















































O kokius prisiminimus iš šio festivalio parsivežėte jūs?

Siūlomas pataisytas variantas

Pastabos

 

Komentarai (4)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Alvydas1
2014 m. liepos 26 d. 09:07:24
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Labai stipri post roko grupė.Dėl jų paaukojau Inquisition vakarų scenoje. Aplamai Velnio Akmuo keičiasi, tobulėja. Muzikinių stilių įvairovė didelis pliusas. Labai norėčiau ateityje pamatyti tokias grupes kaip Septicflesh ar gotiško metalo, kaip Tristania.

Didžiausias netikėtumas buvo Church of Misery. Vargu ar būtų juos gavę, jei ne Europinis grupės turas. Vat japonai  net ir ankstyvą valandą pritraukė didžiulę minią ir išlaikė ją siautėjančią. Gili pagarba šiai grupei.


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
Silentist
2014 m. liepos 25 d. 23:16:33
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

vat. įdomus straipsnis ir geros nuotraukos. kažkada Vader man imponavo ir įdomu ją čia tarp atlikėjų pamatyti.


____________________
A paranoid is someone who knows a little of whats going on. A psychotic is a guy whos just found out whats going on. - William S. Burroughs.
Atsakyti
DeLaLiutishkuz
2014 m. liepos 25 d. 14:38:16
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

labai, labai, labai gailiuos, kad nebuvau.. ;/ kitais metais apsilankysiu manau :)

pala, o kur Blue Pills ?

ir ypac patiko paskutines dvi nuotraukos.. ;D


____________________
/ moustache is practically like a wedding ring \
Atsakyti
Crazyz
2014 m. liepos 25 d. 11:22:09
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Ko nieko neužsiminta apie pg.lost? Jie buvo vieni iš vinių šių metų Velnio Akmenyje.


Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Susijusios naujienos

Alternatyvios muzikos festivalis „Devilstone“ skelbia programą
0
1

Alternatyvios muzikos ir menų festivalis „Devilstone“, vartus atversiantis jau kitą savaitę Anykščiuose, pristato savo programą. Liepos 13–16 dienomis ant Šventosios upės kranto įsikūręs Dainuvos slėnis tryliktąjį kartą taps naujų muzikinių atradimų ir me...
Į festivalį „Devilstone“ atvyksta gotikinės muzikos etalonas „Moonspell“
0
0

Alternatyvios muzikos festivalis „Devilstone“ į Lietuvą atveža „Moonspell“ – populiariausią ir žymiausią visų laikų Portugalijos sunkiosios scenos grupę, drąsiai įvardijamą kaip sėkmingiausias šalies muzikinis eksportas. „Moonspell“ pasirodymą surengs try...
Velnio tuzinu pažymėtas Tryliktas „Devilstone“ – liepos 13–16 Anykščiuose
0
0

Muzikos, meno ir ekstremalaus rokenrolo festivalis „Devilstone“ artėja prie simbolinio Velnio tuzino ir skelbia tryliktą kvietimą į alternatyvų kurortą. Tradiciškai vidurvasarį, liepos 13–16 d., Anykščių Dainuvos slėnyje. Po dviejų metų pandeminės per...
RENGINIO RECENZIJA | Metaliniai kardeliai ir sezono atidarymas su „TakaLaiton“, „The Noctambulant“, „Thy Disease“, „Hate“ ir „Vader“
1
0

Štai ir ji rugsėjo pirma, skuba vaikai į mokyklėles, mokyklas. Tuo tarpu suaugusieji ar moksleiviai, turintys gerą išlavintą skonį metalo muzikai skuba į sunkiosios scenos koncertinio sezono startą, kuris prasidėjo „Kablyje“ su „TakaLaiton“, „The Noctambu...

Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Don Omar Don Omar
8,6

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

10:02 - Silentist
Mike Pinder
10:01 - Silentist
Mire dar vienas Moody Blues narys.Mike Ponder '(
00:10 - edzkaa1
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
20:28 - Silentist
SVEIKI tiek kad net KUKU
10:43 - Arunazz
sVEIKI
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
09:40 - Silentist
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.

Mike Portnoy
18:43 - Arunazz
SVEIKI
16:33 - Silentist
Tamsa pasitraukia ir paukštis pakyla, Respublika įveikia tylą. Us tave ir us draugus - virs nakties sviesus dangus (old spice)
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 148
  Iš viso užsiregistravę: 73333
  Naujausias narys: irving54x
  Šiandien apsilankė: 39644